dali3

 

Salvador Dalí ir René Magritte

Raudondvario dvaro rūmuose, Kauno rajono muziejuje, pristatyta Salvadoro Dali (Salvador Felip Jacint Dalí Domènech, 1904–1989) ir Renė Magrito (René Magritte, 1898–1967) taikomojo meno darbų paroda iš Amiencom privačios kolekcijos. Raudondvario parodoje buvo pristatyta apie 200 menininkų darbų. Tai, ko gero, didžiausia kada nors rodyta siurrelistų darbų paroda Baltijos šalyse.

S. Dali – ispanų dailininkas. Pasaulyje jis laikomas siurrealizmo pagrindėju ir veidrodžiu, todėl patogiai ir tvirtai jausdamasis šioje meno kryptyje, yra pareiškęs: „Siurrealizmas – tai aš“. Būdamas labai drąsus, ryžtingas ir kupinas energijos, savo išradinga kūryba su fanatišku įniršiu ardė įprastus žmonių ir daiktų santykius su jį supančiu pasauliu, darė tai, ko nedarė kiti – keitė medžiagų struktūrą: sunkūs daiktai pas jį kilo į orą, minkšti – stingo, o tiršti – išsiliejo, sujungė jis tai, ko įprastai neįmanoma sujungti. Dali gyveno taip, kaip jam atrodė reikalinga ar būtina savo kūrybai išreikšti, todėl, nepaisydamas aplinkinių nuomonių, yra pareiškęs: „Mano ūsai tikrai nepritrauks nuobodulio, nekels niūrių minčių apie pasaulinio masto katastrofas, neprimins tiršto rūko ir Wagnerio muzikos. Ne, niekuomet! Mano ūsai bus imperialistiniai superracionalūs ūsai, nukreipti į dangų, tarsi vertikalusis misticizmas, tarsi vertikalūs ispaniškieji sindikatai. Pasaulis žavėsis manimi. Turbūt aš būsiu paniekintas ir nesuprastas, bet aš būsiu didis genijus. Aš įsitikinęs tuo.“

R. Magritas – garsiausias XX a. belgų dailininkas, vienas žinomiausių siurrealizmo judėjimo ir Europos moderniųjų menininkų. Jį domino tikrovės ir fantazijos santykis. Pats Magritas savo paveikslus aiškino kaip „matomus vaizdus, kurie savyje nieko neslepia; jie sukelia paslaptį ir, žiūrėdami į mano paveikslus, žmonės dažniausiai klausia, ką tai reiškia. Tai nieko nereiškia, nes paslaptis ir yra paslaptis, ji nepažini.” Lietuvos muziejai neturi nė vieno šio menininko kūrinio ir jo darbai nebuvo rodyti Lietuvoje, todėl dabar Raudondvaryje galima pamatyti jo litografijas, kaip pirmąsias šio menininko kūrybos kregždes mūsų šalyje. Žinoma, pažintis su R. Magritu būtų labiau reikšminga ir įsimintinesnė, jeigu čia būtų rodomi jo darbai: „Vaizdų klasta”, „Tai ne pypkė“, „Žmogus su katiliuku“, „Žmogaus sūnus“ ir kt., tačiau menininko kūriniai kviečia mus atsisakyti savo įprastinių reikalavimų menui. Pats R. Magritas sakė: „Matymas yra svarbiausia. Matymo pilnai pakanka.“

Nors R. Magrito darbai vaizduoja gyvenimo iliuziškumą, tačiau dailininko darbai Raudondvaryje – nebuvo iliuzija, tai – tikrovė. Raudondvario parodai galima taikyti ir S. Dali devizą – „Svarbiausiai, jog apie Dali būtų nuolat kalbama – netgi, jei ir gerai.“ Taigi tai, ką buvo galima pamatyti Kauno rajono muziejaus parodoje „Daiktiškieji siurrealizmo atspindžiai“ buvo galimybė surasti ir atrasti tai, ko dar neteko matyti Lietuvoje.

 

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Rene Magrito ekspozicija

Rene Magrito ekspozicija

 

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

 Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Salvadoro Dali ekspozicijos fragmentas

Rene Magritas „Maldororo giesmes"

Rene Magritas „Maldororo giesmes”