ALDONOS GUSTAS RETROSPEKTYVINĖ DARBŲ PARODA MENININKĖS 90-OSIOMS GIMIMO METINĖMS PAMINĖTI

Aldona Gustas (gim. 1932) – viena įdomiausių ir netikėčiausių vyresniosios kartos lietuvių menininkių, kurios poezija ir dailės kūriniai – piešiniai, grafika, tapyba – pasižymi išskirtiniu intymumu bei erotiškumu. Parodoje siekiama parodyti ir atskleisti A. Gustas kaip dailininkės minties kaitą, kūrybos raidą bei stilistines variacijas. Retrospektyvinė piešinių ir grafikos paroda, skirta menininkės gimimo 90-osioms metinėms paminėti, yra Kauno rajono muziejaus kaip „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos partnerio renginių sudedamoji dalis.

Aldona Gustas, gimusi Karceviškių kaime, Pagėgių apskrityje, būdama dvylikos kartu su tėvais emigravo į Vokietiją. Nepaisant to, kad daugybėje antologijų, kitų literatūros ir dailės šaltinių ji pristatoma kaip lietuvių kilmės vokiečių menininkė, pati A. Gustas sako esanti lietuvė ir branginanti savo mergautinę pavardę, nors pastaraisiais metais, nuo tada, kai buvo įkurdinta senelių slaugos namuose, ji pristatoma kaip Aldona Holmsten. Kūrėjos suvokiamą prigimtinę tapatybę iliustruoja keletas autentiškų įrašų jos užrašų knygelėje: „Aldona Gustas, gimusi Gustas. Birželio 1-ąją – naktį – asmens tapatybės dokumentas buvo pavogtas“ (vok. Aldona Gustas geb. Gustas. Am 1 Juni – Nachts – Ausweis gestohlen; čia ir toliau iš vokiečių kalbos vertė Zigmas Kalesinskas); „Aldona Gustas taip pat yra mano kaip menininkės vardas. Liepa, 2017“ (vok. Aldona Gustas ist auch mein Künstelernahme. Juli 2017); „Tėvynė – tavo žvaigždė!“ (vok. Heimat – deine Sterne!). Visa A. Gustas poetinė bei žodinė kūryba persmelkta gimtosios Šilutės, Lietuvos emocinių potyrių ir prisiminimų, vaizdų ir vaizdinių, metaforų, patvirtinančių jos lietuvybę.

Aš esu kažkas Berlyne                                                                                Ich bin jemand in Berlin

su svajonių polėkiais iš Lietuvos                                                              mit Traumschuben aus Litauen

jie kvėpuoja prisiminimais                                                                        sie atmen erinnerungseifrig

plaukia Nerimi                                                                                             schwimmen in der Neris

pro kranto žolę                                                                                            am Ufergras vorbei

tiesiai į Havelį                                                                                              direkt in die Havel

matau save stovinčią                                                                                  sehe ich mich stehen

matuojančią laiką                                                                                        Zeit vermessend

man dabar sekasi                                                                                        es geht mir zeitgenau

pažodžiui tariant                                                                                         ich nehme mich wortlich

būti Berlyne būti Vilniuje                                                                          im Berlinsein im Vilniussein

(Aldona Gustas. Jetzt. Gedichte und Zeichnungen. Berlin, 1997, p. 70)

Gyvendama Vokietijoje, Berlyne, menininkė pirmiausia pasireiškė kaip poetė (1957), tik vėliau kaip dailininkė (1972), todėl jos tapyba, grafika, piešiniai bei akvarelės Lietuvą pasiekė daug vėliau. Didžiajai Lietuvos žiūrovų daliai A. Gustas dailės darbai, palyginti su jos poezija, yra nematyti ir atrandami tik dabar.

Autorės vizualioji kūryba varijuoja nuo primityvistinio stiliaus tapybos iki meistriško piešinio, akvarelės, grafikos. Ankstyvuosiuose dailininkės piešiniuose vyrų ir moterų figūros vaizduojamos aiškiai atpažįstamos lyties, su įvardyta vaidmens apibrėžtimi. XX a. 10-ajame dešimtmetyje A. Gustas darbuose įsivyravo žmogaus ir gyvūno, moters ir vyro tapatybės paieškos temos, o pastarųjų metų piešiniuose išryškėjo ypatingas formų saikingumas – per popieriaus lapą nuvingiuoja juoda ar tamsiai ruda linija. Tačiau net ir ant rupaus popieriaus nubrėžta linija nėra tik statiškas, negyvas brūkšnys; dažniausiai tai – meile alsuojantis, aistros prisotintas erotinis simbolis. Pradedant pirmaisiais, baigiant naujausiais piešiniais, dailininkė į savuosius darbus sudėjo visą savo gyvenimišką patirtį, aistrą ir meilę.

Tematinė linija A. Gustas kūryboje išliko, tačiau dabar lyties ribos aptirpusios, tapusios sunkiai apčiuopiamos. Meilė kaip jausmas virto simboliu, sąvoka, galiausiai – universumu, vienijančiu, jungiančiu žmogaus ir gyvūnijos pasaulius. Pastarojo laikotarpio darbuose pasitelkiant liniją ir spalvą atskleidžiamas žmogiškasis santykis, ryšio intymumas, meilės paslaptis. Akivaizdu, kad menininkės asmenybėje, jos pasaulėjautoje ir pasaulėvaizdyje lyčių kaip biologinės sąvokos, apibrėžiančios priklausomybę vienai iš dviejų gyvų būtybių gimčių, kova baigėsi, jos įgavo lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo pozicijas. Moteris – vyras – vyras – moteris – moteris – viskas yra vientisa ir viena, pozicionuojama kaip glaudus, atviras, intymus ryšys. Vienu įkvėpimu popieriuje nubrėžta linija virsta jausmų, santykių plokštuma, kurioje – tik raudonai išryškinti vienokie ar kitokie erotiniai elementai, nusakantys ir įvardijantys numanomą lytiškumą. Lyties kontūras tapo abstraktus.

Linija kuria šių dienų A. Gustas piešinių esmę, o prasmę jiems suteikia spalva. „Kiekviena linija – meilės ryšys tarp minties ir rankos, bet to aš niekada nejaučiu“, – sako dailininkė, kurios meno kūriniai atsiranda transo būsenoje. Prisimerkusi priešais popieriaus lapą, tarsi vedama Dievo rankos, ji brėžia liniją, intuityviai neperžengdama fizinių lapo ribų. A. Gustas riebia kreida per popierių braukia valdoma ne proto, o jausmo. Linija menininkės pasąmonę sujungia su rankos judesiu ir popieriumi, tarsi du šviežiai padarytos žaizdos kraštus. Dėl autorės vitališkumo ir turtingos gyvenimiškos patirties piešinys gimsta per primam intentionem (medicininis terminas, reiškiantis „pirmu sukibimu“), atskleisdamas išskirtinį jos talentą bei meninę prigimtį.

Stebina ir darbų pavadinimai – negirdėti, netikėti, neįprasti. Tai nauji, A. Gustas sugalvoti vokiški žodžiai, ateinantys iš jos pasąmonės kartu su rankos mostu: Mundherzen („Burnų širdys“), Münder in Rot („Burnos raudonoje“), Mund mündet („Burna įteka“), Zudrittgut („Gera trise“), Sammelmünder („Burnų rinkinys“), Dreimündig („Triburnis“), Mundtag („Burnos diena“), Lippendrei („Lūpų trijulė“) ir daugybė kitų.

Stebint kūrėjos piešinio gimimą, prieš akis išnyra Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Pirosmani, Pirosmani…“ mizanscena, kurioje aktorius Vladas Bagdonas – Pirosmanis – rodomojo piršto galiuku braukia suodžius nuo žvakės liepsna aprūkyto lygintuvo pado ir tepa juos ant drobės. Dailininkės pauzė tarp kūrinio atsiradimo ir darbo įvardijimo primena E. Nekrošiaus teatrą, kai leidžiantis uždangai sukuriama akimirka, į kurią įtraukiamas ir laukiantysis spektaklio pabaigos.

Asmenų, bendravusių su menininke Berlyne, dėka, Kauno rajono muziejus sukaupė nemažą vėlyvesnių (2017–2019) A. Gustas piešinių rinkinį. Jie ir yra šios parodos pagrindas. Taip pat čia rodomi piešiniai iš privačių bei meno galerijos „Aukso pjūvis“ rinkinių.

Kauno rajono muziejaus tikslas – ir toliau tęsti 2017 m. pradėtą Aldonos Gustas kūrybos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, šią išskirtinę asmenybę pristatyti kaip aktyviai besireiškusią kūrėją, XX a. 6-ojo dešimtmečio–XXI a. pr. aktualijas ir problemas atspindinčios filosofijos, modernaus požiūrio į socialinius reiškinius Vakarų Vokietijoje atstovę.

Parodos kuratorius Zigmas Kalesinskas


2022 m. spalio 6 – gruodžio 9 d.
Lankoma: III–VII nuo 10:00 iki 17:30 val.
Parodos atidarymas spalio 6 d., ketvirtadienį, 18:00 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje.
Atidarymo renginyje – Kauno šokio teatro AURA pasirodymas. Choreografė Birutė Letukaitė
Parodoje – A. Gustas darbai iš Kauno rajono muziejaus fondų, meno galerijos „Aukso pjūvis“ ir privačių kolekcijų.
Parodos kuratorius Zigmas Kalesinskas

Žygintos Alsienės nuotraukos.