Kauno rajono muziejaus istorija

Kauno rajono muziejus sukurtas 2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. TS-405, sujungus tris Kauno rajone esančius muziejus: Juozo Naujalio memorialinį su filialu Biliūnų kaime, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros Vilkijoje ir Babtų kraštotyros muziejus. Naujasis muziejus kuria glaudžius ryšius su praeitimi ir dabartimi, kaupia muziejines vertybes ir tyrinėja Kauno krašto istoriją, kultūrą, rengia XX–XXI a. Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrinių parodas, pristato šiuolaikinį meną. Tačiau dabartinio Kauno rajono muziejaus priešistorė siekia kur kas ankstesnius laikus, menančius XX a. aštuntąjį dešimtmetį, kai Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute (LŽŪMEMT), Raudondvaryje, buvo įkurtas kraštotyros muziejus. Tokio muziejaus įkūrimo iniciatoriais Raudondvario dvaro pilyje buvo šio instituto darbuotojai Ramūnas Blažaitis (1935–2014) ir Milda Joneliūnienė (1935).

Milda Joneliūnienė savo prisiminimuose papasakojo, kad baigusi tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, ji atvyko dirbti į Raudondvaryje įsikūrusį Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutą. Nuo pat pirmos akimirkos, būsimąją muziejaus įkūrimo iniciatorę sužavėjo dvaro teritorija ir čia išlikę seni pastatai, sudomino jų istorija.

1972 m. M. Joneliūnienė buvo paskirta mokyklos Žemės ūkio kadrų kvalifikacijai kelti prie LŽŪMEMT instituto direktore. Į mokyklą atvykstantys specialistai domėjosi Raudondvario praeitimi. Tai direktorę įpareigojo žinoti šios vietos istoriją, todėl ji pradėjo rinkti ir sisteminti medžiagą apie Raudondvario dvarą. Raudondvario pilyje tuomet, sovietmečiu, be Kraštotyros muziejaus buvo įkurdinti dar keli LŽŪMEMT instituto padaliniai: biblioteka ir Žemės ūkio valdymo mokykla su bendrabučiu.

Prasidėjus Atgimimui ir sukūrus Raudondvario Sąjūdžio grupę, 1988 m. lapkričio mėnesį M. Joneliūnienė  drauge su Sigitu Abromavičiumi pradėjo rinkti medžiagą Kraštotyros muziejaus ekspozicijai Raudondvario pilyje įrengti. Daugumą eksponatų kuriamam muziejui padovanojo raudondvariečiai: mokytojai Virginijus Cibulskas, Laima Svečiulienė, Nijolė Barauskienė, Emilija Stanikaitė, mokiniai: Miglė Petkūnaitė, Paulius Rutkauskas, Audrius Menkis, Sergejus Stepanovas, Ieva Rymeikytė, Asta Grinčelaitytė, Rasa Ulytė, Vaida Buslevičiūtė, Kristina Ivanauskaitė, Laura Mackevičiūtė, Vaiva Vasiliauskaitė, Julius Podžiuvėlis, Vaineta Girdzijauskaitė, Nokas, Giedrė Deveikytė, Lina Levišauskaitė, Rytis Jakubavičius, Lina Pranckevičiūtė, Martynas Starevičius, Giedrius Kadiša, Almantas Bukauskas, Ingrida Ivanauskaitė, Marius Petraitis, Darius Štareika, Linas Liaukonis, Rūta Rimkutė, Ramūnas Volskis, Edgaras Barkauskas, Ausma Danieliūtė ir kt.

Pirmoji ekspozicija Raudondvario pilies bokšto II aukšte buvo įrengta 1988 m. Tų pačių metų lapkričio 13-ąją šiame bokšte suplevėsavo pirmoji Kauno rajone Lietuvos trispalvė. Šį kraštotyros muziejėlį Raudondvario pilies bokšte  dažniausiai lankydavo į Raudondvarį atvykę svečiai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. balandžio 18 d., dėl Sovietų Sąjungos  paskelbtos ekonominės blokados Lietuvai ir kitų įvairių priežasčių, instituto finansavimas tolydžiai buvo mažinamas, todėl instituto vadovybė buvo priversta vykdyti struktūrinius pokyčius, mažinti darbuotojų skaičių. Per 1991–1992 m. iš pilies buvo iškelti visi ten buvę padaliniai, išskyrus biblioteką. Mokykla žemės ūkio kadrų kvalifikacijai kelti, 1990 m. gale reorganizuota į konsultacinį centrą, o 1991 m. lapkričio mėnesį buvo visai likviduota. Dauguma pilies patalpų liko nenaudojamos, o jų išlaikymas tapo našta institutui. Prasidėjus valstybės turto privatizacijos procesui, 1993 m. vasario mėn. skubiai buvo privatizuotos abi dvaro oficinos, o LŽŪMEMT instituto ir Raudondvario bendruomenėje kilo nerimas dėl pačios pilies likimo. Instituto ūkio dalies vedėjas  R. Blažaitis skubiai ėmėsi iniciatyvos pilį įtvirtinti kaip kultūros centrą. Savo kūrybą pilyje eksponuoti buvo pakviesti žinomi dailininkai – Andrius Deltuva, Saulius Medžionis, Konstantinas Žardalevičius, pastarasis čia įsikūrė ilgam – iki 2008 m.

1993 m. LŽŪMEMTI ūkio dalies vedėju dirbęs Ramūnas Blažaitis ėmėsi iniciatyvos kurti profesionalų Juozo Naujalio muziejų, į šią veiklą įtraukdamas ir M. Joneliūnienę. Ne kartą teko abiem vykti į Kipro ir Miko Petrauskų lietuvių muzikos muziejų Kaune, Muzikos ir teatro muziejų Vilniuje, lankytis pas Juozo Naujalio anūkę Rasą Laurinaitienę, profesorę Oną Narbutienę, generolo Jono Galvydžio-Bykausko gimines, mokslo akademijos biblioteką ir kitur. Architektūrinį naujos ekspozicijos sprendimą pasiūlė architektas Vytautas Alinauskas.

1993 m. spalio 7 d. Raudondvario vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėja Janina Vaikšnorienė sukvietė į mokyklą buvusius pilies bokšto ekspozicijos įrengimo organizatorius, rėmėjus ir pasiūlė jiems atnaujinti darbą – pagausinti ekspoziciją naujais kraštotyros eksponatais ir visapusiškai ją patobulinti. Tačiau susirinkimo dalyviai, visų pirmiausia, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas mokytojas Virgilijus Cibulskas, pradėtą darbą tęsti nesutiko. Buvo bandyta ir antrą kartą – spalio 26 d. – pasitarimas institute, bet į jį atvyko tik J. Vaikšnorienė. „Todėl, esant ribotam eksponatų skaičiui, nespecializuotą, pagrindinių kriterijų neatitinkančią, iš dalies pasenusios tematikos, ekspoziciją, nesant rėmėjų, tobulinti laikinai atsisakyta.“ Mokytojai J. Išganaitienei pasiūlius, nuspręsta, nedelsiant organizuoti svarbiausios Raudondvario gyvenvietės asmenybės, Nepriklausomybės šauklio, kompozitorius J. Naujalio gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, siekiant ją atidaryti tą pačią dieną, kai bus šventinamas paminklas.

1993 m. spalio mėn. 27 d. LŽŪMEMT instituto ūkio dalis pateikė pareiškimą instituto vadovybei, prašydama leisti pilyje organizuoti muziejų. Instituto taryba šiai iniciatyvai pritarė (1993.11.08 protokolas Nr. 11). 1993 m. lapkričio 12 d. instituto direktorius išleido įsakymą Nr. 79, kuriuo ūkio dalies vedėjas R. Blažaitis įpareigojamas pilies bokšto II ir III aukšto patalpose ir III aukšto, buvusio bendrabučio, kambaryje Nr.1 steigti muziejų.

Tuometis Kauno rajono kraštotyros draugijos pirmininkas Antanas Vaičius, įvertinęs esamą padėtį, pasiūlė ieškoti galimybės pakviesti muziejaus kūrimo darbams profesionalius muziejininkus. Metodinės pagalbos šiuo reikalu buvo kreiptasi į tuometinę Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Kultūros sektoriaus vedėją Violetą Visockienę. 1993 m. lapkričio 3 d. į Raudondvarį atvyko Kauno rajono kraštotyros draugijos pirmininkas A. Vaičius, o su juo Kauno M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus direktorė Zita Grincevičienė ir vyr. mokslo darbuotoja Vida Bingelienė. Pasitarime, kuriame be minėtų svečių taip pat dalyvavo M. Joneliūnienė ir R. Blažaitis, gautas M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus sutikimas padėti organizuoti kompozitoriaus Juozo Naujalio ekspoziciją.

Po susitikimo Raudondvaryje įvyko dar keletas muziejaus organizacinės grupės konsultacinių-organizacinių pasitarimų – konsultacinis pasitarimas M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, išvyka į J. Naujalio namą Vydūno al. Nr. 51, Kaune, pas kompozitoriaus sūnų Tadą, išvyka pas mokytoją, kolekcionierių Petrą Rutkauską, gyvenusį Netonių kaime, Kauno rajone, kompozitoriaus relikvijų paieška pas kompozitoriaus anūkę Rasą Laurinaitienę ir į Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje, M. ir  K. Petrauskų lietuvių muzikos ir  Maironio Lietuvių literatūros muziejus, Kauno apskrities bibliotekos retų leidinių skyrių. Asmeninėms kompozitoriaus relikvijoms Raudondvaryje eksponuoti, atliktas pilies kambario Nr. 1, esančio trečiame aukšte, kapitalinis remontas, suprojektuota ir pagaminta ekspozicinė įranga ir parengta fotomedžiaga.

Šio projekto (bendra suma 700 Lt)  įgyvendinimą finansavo LŽŪMEMT institutas (300 Lt) ir verslininkai Irena ir Artūras Mackevičiai (400 Lt). Pažymėtina, kad J. Naujalio paminklo statybos komitetas, kurio pirmininku buvo Algis Antanas Prapuolenis, kuriamam muziejui padovanojo Leono Žuklio skulptūrų „Dirigentas“ ir „Kompozitorius“ modelius, o taip pat 125-osioms J. Naujalio gimimo metinėms skirtą bareljefą.

Dvaro teritorijoje 1994 m. pavasarį pradėti rengti gausūs rajono kultūriniai renginiai. 1994 m. birželio 4 d., minint 125-ąsias Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metines, įžymiajam kraštiečiui Raudondvaryje buvo pastatytas, atidengtas ir pašventintas skulptoriaus L. Žuklio J. Naujaliui skirtas paminklas, įvyko „Juozo Naujalio mišrių chorų festivalis“, o kraštotyros muziejuje, Raudondvario pilyje, – atidaryta pirmoji memorialinė ekspozicija, skirta Juozui Naujaliui. Atidaryme ir šventėje dalyvavo: LR kultūros ministras Dainius Trinkūnas, viceministras Vytautas Balčiūnas, prof. Ona Narbutienė, J. Naujalio paminklo komiteto atstovai – A. A. Prapuolenis, Nijolė Grinevičiūtė, A. Mackevičius, kompozitoriaus sūnus Tadas Naujalis, jo globėjai, Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai ir kt. Muziejaus ekspozicijas ir jų lankymą organizavo M. Joneliūnienė ir R. Blažaitis. Nuo to laiko Raudondvario pilyje pradėtos vesti ekskursijos.

1993–1995 m. buvo intensyviai kaupiama LŽŪMEMT instituto veiklos sovietmečiu, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Raudondvario grupės veiklos kraštotyros medžiaga, renkami paruošti šalinti iš bibliotekų marksizmo–leninizmo klasikų raštai, sovietinės ideologijos propagandos literatūra, Lietuvos komunistų partijos kūrėjų ir veikėjų memuarai, Sąjūdžio periodika.

1994 m. spalio mėn. pradžioje buvo pradėti Raudondvario gyvenvietės ir grafų Tiškevičių ekspozicijos pilies bokšto II aukšte parengimo darbai. Raudondvario gyvenvietės ir grafų Tiškevičių ekspozicijos atidarymas įvyko 1995 m. gruodžio 20 d.

1995 m. gruodžio mėnesį Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius pilyje organizavo Kauno krašto tautodailininkų parodą.

1988 m. lapkričio 13 d. pilyje, pirmosios Kauno rajone Trispalvės pakėlimo virš Raudondvario pilies bokšto proga, buvo atidaryta kraštotyros ekspozicija, kurią organizavo čia esančios mokyklos direktorė M. Joneliūnienė, o talkininkavo Raudondvario vidurinės mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Tuo metu buvo teigiama, kad tai steigiamoji kraštotyros muziejaus ekspozicija. Ši ekspozicija bokšte buvo lankoma iki 1990 metų pabaigos, kai buvo panaikinta Žemės ūkio valdymo mokykla. Instituto ūkio dalis nusprendė paraginti visus šią nedidelę ekspoziciją sukūrusius raudondvariečius toliau tęsti darbą. Nuo 1988 m. lapkričio 13 d. iki 1994 m. spalio 1 d. šioje patalpoje, vadovaujant M. Joneliūnienei buvo eksponuojama didesnioji dalis eksponatų, sukauptų kraštotyros muziejaus ekspozicijai. Tada buvo užmegztas ryšys su Raudondvario grafų Tiškevičių palikimo tyrinėtoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja, mokslininke Aldona Snitkuviene, ieškoma Raudondvario Tiškevičių eksponatų Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir bibliotekose. A. Snitkuvienės dėka, sudarytas Raudondvario grafų Tiškevičių genealoginis medis, iš Prancūzijos gautos literatūros, radinių šiame muziejuje kopijos ir kt. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadoje, Paryžiuje, tuo metu dirbusiam ambasadoriui J. E. Ričardui Bačkiui , kultūros atašė Ingi Januitytei-Lanchas, vęstos derybos dėl grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus išlikusių nuotraukų kopijų gavimo iš NICEPHORE NIEPCE fotografijos  muziejaus Paryžiuje (pranc. Le musée Nicéphore Niépce de Chalon-sur-Saône est un musée de l’histoire de la photographie), išleistas A. Vaičiaus sudarytas lankstinukas „Raudondvaris“, Instituto ūkio dalies atliktas kambario pilies bokšto antrame aukšte einamasis remontas, suprojektuotas ekspozicijos interjeras (aut. – inžinieriai-architektai V. Alinauskas, Irena Budrienė).

Raudondvario pilyje esančios ekspozicijos buvo lankomos nuo 1994 m. birželio 4 d. iki 1996 m. gegužės mėn. vidurio. Nuo 1994 m. vasaros ekskursijas išimtinai priimdavo Instituto ūkio dalies vedėjas R. Blažaitis. Iš pradžių jam talkininkavusios M. Joneliūnienė ir D. Filipauskienė, vėliau ji iš šios veiklos pasitraukė. Galiausiai ekspozicijų lankymą ėmėsi tvarkyti instituto vadovybė.

2000 m. balandžio mėn. į naujai išrinktą Kauno rajono merą Petrą Mikelionį kreipėsi J. Naujalio paminklo statybos komiteto pirmininkas A. A. Prapuolenis su prašymu, pilyje sukurtų ekspozicijų pagrindu įsteigti Savivaldybės muziejų. Tų pačių metų vasarą prie pilies vykusiame Kauno rajono savivaldybės renginyje kalbėjęs meras P. Mikelionis viešai pažadėjo tokį muziejų įsteigti. Po viešo mero pažadėjimo, buvo priimti tokie Kauno rajono savivaldybės vadovybės sprendimai, nulėmę J. Naujalio memorialinio muziejaus įsteigimą:

  1. Kauno rajono Valdybos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 250 „Dėl J. Naujalio memorialinio muziejaus steigimo“.
  2. Kauno rajono Tarybos 2001 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl J. Naujalio memorialinio muziejaus steigimo“.

Įkūrus Juozo Naujalio memorialinį muziejų, pilies ekspozicijose ir saugykloje esančius 1216 eksponatų, buvęs instituto ūkio dalies vedėjas R. Blažaitis, pagal eksponatų perdavimo-priėmimo aktus perdavė nuolatiniam saugojimui tuometinei muziejaus direktorei L. Lapienytei.

Juozo Naujalio memorialinis muziejus  įsteigtas 2002 m. sausio 1 d., remiantis  2001 m. lapkričio 8 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 60, ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus steigimo“. 2002 m. kovo 29 d. Juozo Naujalio memorialinis muziejus įregistruotas kultūros įstaigų registre kaip savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Kauno rajono savivaldybės taryba. Tuometinio muziejaus veiklos sritis buvo nurodyta tokia: muziejų veikla ir istorinių vietovių bei pastatų saugojimas. Muziejaus tikslas – kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti Kauno krašto kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius.

Nuo 2003 m. Juozo Naujalio memorialinis muziejus įsikūrė Raudondvario dvaro sodybos pilies–rūmų šiaurinėje dalyje, tuomet priklausiusioje Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio inžinerijos institutui (LŽŪMEMTI). Muziejui buvo suteikta 260,62 kv. m. plotas, skirtas ekspozicijoms, parodoms, fondams ir kitoms reikmėms.

Pirmosios ekspozicijos buvo skirtos Lietuvos muzikos patriarchui Juozui Naujaliui, Raudondvario istorijai, dvaro ir jo savininkams, įžymiems raudondvariečiams ir reikšmingiausiems Raudondvario kultūros paveldo objektams parodyti ir atskleisti. Muziejaus ekspozicijų pagrindą sudarė  Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto įkurto kraštotyros muziejaus ekspozicijos.

2002–2005 m. muziejui vadovavo direktorė Lina Lapienytė.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. – direktorė Zita Nekrošytė.

2005 m. sausio 27 d. Kauno rajono savivaldybės taryba  priėmė sprendimą Nr. 6, ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus statuto pakeitimo“. Juo buvo įteisintas Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialas Biliūnų kaime, privačioje Vandos ir Juozapo Liekių sodyboje. 2005 m. sausio 27 d. įsteigtam Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialui Biliūnų kaime vadovavo  administratorius J. Liekis. Lankymui šis padalinys buvo atidarytas 2005 m. gegužės 18 d.

Čia, didžiulėje sodyboje, esančioje netoli Nevėžio, galima susipažinti su XIX–XX amžiaus technika, žemės ūkio mašinomis, padargais, įrengimais, buities technika, kuriuos sukaupė darbštūs ir žingeidūs sodybos šeimininkai. Šio filialo tikslas – kaupti ir  eksponuoti techninį ir etninį Kauno rajono kultūros paveldą atspindinčius objektus. Juozo Naujalio memorialinis muziejus ir filialas 2005 m. kovo 3 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre.

2010 m. gegužės mėn. prasidėjus Raudondvario dvaro sodybos pilies remontui, Juozo Naujalio memorialinis muziejus remonto laikotarpiui persikėlė į laikinas patalpas Raudondvaryje, Instituto g. 22, buvusį Raudondvario dvaro svirną, pastatytą XIX a. viduryje.

Pabaigus Raudondvario dvaro sodybos pilies-rūmų remonto darbus, 2013 m. liepos 6 d. J. Naujalio memorialinis muziejus perkeltas į ankstesnes patalpas Raudondvario pilyje-rūmuose. Čia įrengtos Lietuvos muzikos patriarcho J. Naujalio ir grafo B. H. Tiškevičiaus kelionių po užsienio šalis bei jo meilės istoriją Izabelei Feraud (vok. Isabelle Godel-Feraud, 1852-1946)  ekspozicijos, vėliau papildytos dr. Mindaugo Bertašiaus dvaro teritorijos archeologinių kasinėjimų ir dvaro pastatų remonto metu rastais radiniais.

2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimu TS-405 ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus pavadinimo pakeitimo, jo filialo veiklos nutraukimo ir  Kauno rajono muziejaus nuostatų patvirtinimo‘‘ sujungus Juozo Naujalio memorialinį, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros, Babtų kraštotyros muziejų ir Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialą Biliūnų kaime, įkurtas Kauno rajono muziejus, kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas 2013 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2014 m. balandžio 1 d.  Kauno rajono muziejui vadovauja direktorius Zigmas Kalesinskas.


 

priesistore-2