Inventorinis numeris: KRM I 301.
Sukūrimo data: XX a. I-oji pusė.
Medžiaga: metalas.
Matmenys: aukštis: 15 cm; skersmuo (pagrindo): 14 x 9,2 cm, ilgis x plotis (ertmė aukai): 0,5 x 3,8 cm.
Atlikimo, pagaminimo technika: liejyba; polichrominis dažymas.
Aukų dėžutė pagaminta iš Pirmojo pasaulinio karo laikų kareiviško katiliuko, jo fasade lenkų kalba užrašyta “OFIARA / na budowe Kościoła” (“Auka bažnyčios statybai”). Dėžutė buvo rasta apie 1998 m. restauruojamos Raudondvario bažnyčios statybinių atliekų krūvoje. Dabartinė Raudondvario bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis.
Senosiose Raudondvario kapinėse stovėjusi koplyčia, kurioje grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius palaidojo savo 1832 metais mirusį sūnelį Mykolą. 1842 m. nuo džiovos mirus grafienei Vandai Vankavičiūtei- Tiškevičienei, 1843 m., minint jos mirties metines, buvo pastatyta nauja kapų koplyčia, į kurią buvo perkelti grafienės palaikai. Grafas užsakė padaryti bažnyčios ir šeimos koplyčios-mauzoliejaus projektus. Kertinis pirmosios Raudondvario mūrinės bažnyčios akmuo buvo padėtas 1846 metais. Ji buvusi neobaroko stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė. Raudondvario dvaro kasos išlaidų ir pajamų knygose minimas popierius, pirktas architekto Lauryno Cezario Anikinio brėžiniams, taip pat minimas ir atlygis architektui Tomui Tišeckiui. Plytos bažnyčiai gamintos Babtų plytinėje, juodo marmuro plokštės atgabentos iš Belgijos. Grafas B. E. Tiškevičius pasirūpino, kad Vilkijos parapijos filija būtų pertvarkyta į Raudondvario parapiją, tam pritarė vyskupas Motiejus Valančius. 1857 m. birželio 2 d. vyskupas M. Valančius iškilmingai pašventino naująją Raudondvario bažnyčią.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Raudondvario apylinkės smarkiai nukentėjo. 1914 m. rugsėjo mėnesį caro armija taktiniais tikslais susprogdino bažnyčios bokštus, o 1915 m. Kauno tvirtovės komendantas Vl. Grigorjevas įsakė susprogdinti visą bažnyčią.
Po bažnyčios sunaikinimo pamaldos laikinai vyko dvaro rūmų ratinėje. Sumanyta statyti naują katalikų bažnyčią, kadangi, 1919 m. duomenimis, Raudondvario parapijoje gyveno 4,5 tūkst. katalikų. 1927 metais pradėta tvarkyti susprogdintos bažnyčios griuvėsius. Bažnyčia statyta 1930-1938 metais, konsekruota Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vardu.
Naudoti šaltiniai ir literatūra:
LVIA f. 716, ap. 1, b. 399, b. 716a.
Aldona Snitkuvienė, “Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas”, Vilniaus universiteto leidykla, 1998.