Author Archives: Muziejus

PIEŠIANTI POETĖ

Dokumentinis filmas

Režisieriai: Tomas Petreikis, Darius Petreikis

Operatoriai: Tomas Petreikis, Darius Petreikis, Julija Goyd

Montažas: Tomas Petreikis, Darius Petreikis

Scenarijaus autorė, redaktorė: Eglė Petreikienė

Kompozitorius: Marius Salynas

Garso režisierius: Arnoldas Akelaitis

Spalvų korekcija: Tomas Rugys

Prodiuseris: Zigmas Kalesinskas

Aldona Gustas (1932–2022), kilusi iš Mažosios Lietuvos, Antrojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukusi į Vakarus, gyveno ir kūrė Berlyne. Čia ji subūrė unikalią garsių menininkų grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno piešiantys poetai“), būdama vienintelė moteris tarp trylikos vyrų daugelį metų tvarkė jų leidybos bei ekspozicijų reikalus. Įkvėpta ir paskatinta savo sutuoktinio rašytojo Georgo Holmsteno, Aldona ėmėsi poezijos, piešimo, tapybos, grafikos. Drąsios, laisvos, lakoniškos A. Gustas kūrybos kodai slypi jos sudėtingo, veržlaus ir dramatiško gyvenimo vingiuose, skausmingoje egzilio jausenoje, ankštose egzistencijos ribose, kurias nevienprasmiškai brėžė Berlyno siena.

Kaip pasakoja menininkę globojęs galeristas Johnas Coltonas, Aldona „turėjo rasti išeitį, kaip išsivaduoti iš Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų rigidiškumo. <…> Ji buvo ir yra Zeitgeist (laiko dvasia). Drąsuolė, be galo dvasingas žmogus. <…> Reikia gebėti pažvelgti į Aldonos darbus taip, lyg žiūrėtumėte į kažką, kas mus pasiekė per trisdešimt penkis tūkstančius metų iš Lasko olos ir dabar yra priešais ant sienos. Jūs suprantate kažką apie gamtą, apie save be sudėtingų intelektualių išvedžiojimų, nes tai pateikta taip, jog netrukdo sėkmingai tekėti gyvenimui. Jei būsite tam atviri, daug ką patirsite.“

Filmo premjera: 2023 m. kovo 4 d., 18:00 val., Kino teatras ROMUVA, Kamerinė salė

Filmas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Filmą pristato Kauno rajono muziejus.

ALDONA GUSTAS (1932–2022)

In memoriam

Lietuvė, lietuvė, lietuvė… Tikriausiai mums, Lietuvoje gyvenantiems, tai buvo daug svarbiau nei pačiai Aldonai Gustas, niekada neatsisakiusiai savojo identiteto – unikaliai, savitai asmenybei, ypatingu charakteriu, piešiniais ir eilėraščiais užbūrusiai bičiulius menininkus Vokietijoje, kur ji pateko Antrojo pasaulinio karo metais šeimai pasitraukus į Vakarus. Egzilio dailininkė ir poetė, niekada nepalūžusi ir nepasidavusi, stipri dvasia, nepriklausoma nuo kūrybinių įtakų bei politikos, savo gimtinėje tapo žinoma tik tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Ir koks nustebimas – ši iš pirmo žvilgsnio trapi moteris pasirodė besanti jausmų uraganas, laisvai siausdavęs piešinių linijose ir amžinoje, iki pat mirties nesibaigusioje meilės deklaracijoje.

Tačiau Aldonos valia bei disciplina žavėjo ne mažiau – tai ji sugebėjo vadovauti ir suvaldyti pačios suburtą grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno piešiantys poetai“), kurią sudarė trylika dviejų mūzų „apsėstų“ vyrų, svarbių ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos kultūrai. Ar svarbi Aldona Gustas mums? Netiesa, kad šią kūrėją pažinome, supratome, įvertinome. Bet… panašių į ją gyvenimo „pamišėlių“ dėka galėsime dar ilgai tyrinėti menininkės palikimą Lietuvai. O jis – didžiulis. Ne tik matomas, liečiamas, skaitomas – spinduliuojanti Aldonos dvasia buvo tas brangakmenis, kurį pavyko paliesti nedaugeliui, bet jie suprato savo misiją – dalintis viskuo, ką gavo. Tarp šių laimingųjų – Kauno rajono muziejus bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“. Straipsniai, parodos, albumai – visa tai yra maža dalelė rezultatų, gimusių iš artimo bendravimo su Aldona, lankant menininkę bemaž iki paskutiniojo jos gyvenimo atodūsio. O kiek dar visko suplanuota…

Gyvenimas nesibaigia mirtimi, kūryba nesibaigia menininko išėjimu amžinybėn. Liūdime drauge su visa kultūros bendruomene, tikėdami, jog galime daug padaryti, kad Aldona Gustas, kaip ir kiti egzodo kūrėjai, iš tiesų taptų mūsų nacionalinės kultūros dalimi.

Kauno rajono muziejus, Kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“

Elžbieta Marija Tiškevičiūtė ant žirgo, XX a. pr.

Pasirodo,  gruodžio 6–ąją minėsime ne tik Kalėdų Senelio pirmtako šv. Mikalojaus iškilmę, bet ir arklio dieną! Gal todėl, kad šios dienos išvakarėse su dovanėlėmis pas vaikus atskubantis šv. Mikalojus globoja keliauninkus? 

Tai vieno garsiausių XIX a. II pusės keliautojų, Raudondvario grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) fotografija, sukurta XX amžiaus pradžioje Vialos dvare, Baltarusijoje. 

Akivaizdu, kad visus metus žydinčioje ir žaliuojančioje Madeiros saloje, Funšale, 1882–aisiais pasaulį išvydusi jauniausia grafo dukra Elžbieta Marija Tiškevičiūtė (1882–1969) buvo pamėgusi jodinėti ir smagiai jautėsi nemenkų jojimo įgūdžių reikalaujančiame moteriškame balne. 

Atkreipkite dėmesį į tai, kad grafaitės žirgo uodega, kaip ir visų Benedikto Henriko arabų, trakėnų ir žemaitukų yra kirpta XIX a. į madą atėjusiu stiliumi. Elžbieta buvo išsilavinusi ir tikriausiai žavėjosi senovės graikais bei romėnais. O šie savo žirgams statė mauzoliejus ir jų atvaizdus iškaldavo monetose. 

Beje, antikos laikų karvedys Aleksandras Makedonietis (356–323 pr. Kr.) mylimo žirgo garbei įkūrė miestą ir pavadino jo vardu. O apie 300 m. Miros vyskupu išrinktas šv. Mikalojus Mirietis yra ne tik sausumos keliautojų, bet ir jūrininkų globėjas. Neabejojame, kad Elžbieta kas vakarą maldoje jo globai pavesdavo savo tėvo jachtą  „Žemajtej“, dumiančią Atlanto platybėmis 16,5 mazgų per valandą greičiu.

LEONO STRIOGOS SKULPTŪRŲ LAUKO GALERIJOS ATIDARYMAS

2022 m. lapkričio 30 d. 17:00 val. Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus LEONO STRIOGOS (1930–2022) SKULPTŪRŲ LAUKO EKSPOZICIJOS ATIDARYMAS Tado Ivanausko Obelynės sodybos parke (Obelynės g. 8, 53348 Akademija, Kauno r.).

Renginio metu dainuos Pasaulio folkloro Oskaro laureatė liaudies dainininkė Veronika Povilionienė.

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI SAVAITĖ „MOKYMOSI SILUETAI“

Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris Kauno r.)

Lapkričio 23 d.:

12:00 val. Ekskursija „XIX a. Grafų Tiškevičių kulinarijos ir gastronomijos tradicijos Raudondvario dvare“;

14:00 val. Edukacija „Aldonos Gustas ir tavo (Ne)eilinė linija“.

Suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi siluetai“ renginiai Kauno rajone 2022 m. lapkričio 21-25 d.:

https://www.kaunorajonosvietimocentras.lt/krsc/nfss/d/Renginiai_Kauno_rajone_2022.pdf

Atliekame Kauno rajono muziejaus ir jo padalinių (Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus, Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus, Tradicinių amatų centro, Babtų kraštotyros muziejaus), pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimą. Prašome atsakyti į anketos klausimus. Muziejui ir jo padaliniams šio tyrimo rezultatai padės geriau suprasti lankytojų poreikius, įsivertinti paskutiniu metu vykdytas veiklas bei, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, tobulinti jas ateityje.

>>> APKLAUSA