Author Archives: Muziejus

Leono Striogos skulptūrų lauko galerija „Striogos bronzos džiazas“

Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus

LEONO STRIOGOS (1930–2022) SKULPTŪRŲ LAUKO GALERIJA

Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus (Obelynės g. 8, 53348 Akademija, Kauno r.) kviečia pasigrožėti nauja Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos (1930–2022) skulptūrų paroda „Striogos bronzos džiazas“. Visą žiemą Kauno rajono muziejaus T. Ivanausko Obelynės sodybos dendrologiniame parko lauko galerijoje rodyti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Leono Striogos angelai sugrįžo į dailininko dirbtuvę. Angelų skulptūros iš beržo, jautrios kaitriai pavasario saulei ir permainingiems orams, pakeistos į žalvarines ir bronzines.

Metalinės skulptūros, tai vienas skulptoriaus dirbtuvės atradimų. „Kai pabosdavo tėvukui kapoti medį, įsijungdavo džiazo muziką, kurią labai mėgo, ir kurdavo žalvarines, bronzines“, – pasakoja sūnus Aidas. Rinkdamas skulptūras Obelynės lauko galerijai, Aidas Strioga šią parodą pavadino „Striogos bronzos džiazas“. Šios parodos skulptūros sukurtos XX a. 7–9 dešimtmečiais. Jose, išskirtinai, nei medinukuose, aiškiai įžvelgiama sovietmečio monumentalizmo stilistika, būdinga daugeliui Kauno ir Lietuvos skulptorių darbų. Monumentaliosios skulptūros vystymas visame sovietiniame periode pasireiškė kaip vienas svarbiausių ideologinio-propagandinio darbo dalių. Tai lėmė itin stiprias sovietinės monumentalistikos tradicijas bei nusistovėjusius kanonus. Tačiau daugiau kaip pusę amžiaus trukusi santvarka pasižymėjo įvairialypėmis monumentalistikos formomis. Tai, kad L. Striogos didžioji dalis skulptūrų iš esmės neturi socialistinio monumentalizmo bruožų – jos sukurtos remiantis molbertinės skulptūros principais, galėjo lemti dailininko atsiskyrėliškas, mąslus ir filosofiškai kūrybinis charakteris. L. Strioga Kaune, Savanorių prospekte, turėjo dirbtuvę, kuri buvo ir jo šeimos namai.

Studijos Leningrado I. E. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute, sovietintiniame Leningrade, davė dailininkui profesionaliosios skulptūros pagrindus, tačiau neįtakojo jo kūrybos politiškai – L. Strioga iki pat gyvenimo pabaigos išliko skulptoriumi, atpažįstamu savo lietuvišku savitumu. Šioje parodoje Obelynės lauko galerijoje skulptūrose galima rasti Striogos mėgstamas temas: liaudies meno interpretaciją („Rūpintojėlis“, 1972), moteris („Pusiau sėdinti“, 1972; „Klūpanti svajotoja“, 1980; „Moteris su paukščiu“, 1965) ir žmogiškuosius jausmus („Šauksmas“, 1977; „Ilgesys“, 1980; „Skausmas“, 1972) su monumentalizmo apraiškomis ir kubizmo atgarsiais.

Parodą Obelynėje galima lankyti 24 valandas per parą iki gruodžio 1 d.

Tekstas ir nuotraukos Zigmo Kalesinsko.

Dokumentinis filmas „Piešianti poetė“

 Dokumentinis filmas „Piešianti poetė“
Aldonos Gustas gyvenimo apybraiža

2023 m. gegužės  24 d., trečiadienį, 18 val.
Kauno kino centras „Romuva“

Režisieriai: Tomas Petreikis, Darius Petreikis
Operatoriai: Tomas Petreikis, Darius Petreikis, Julija Goyd
Montažas: Tomas Petreikis, Darius Petreikis
Scenarijaus autorė, redaktorė: Eglė Petreikienė
Kompozitorius: Marius Salynas
Garso režisierius: Arnoldas Akelaitis
Spalvų korekcija: Tomas Rugys
Prodiuseris: Zigmas Kalesinskas

Aldona Gustas (1932–2022), kilusi iš Mažosios Lietuvos, Antrojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukusi į Vakarus, gyveno ir kūrė Berlyne. Čia ji subūrė unikalią garsių menininkų grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno piešiantys poetai“), būdama vienintelė moteris tarp trylikos vyrų daugelį metų tvarkė jų leidybos bei ekspozicijų reikalus. Įkvėpta ir paskatinta savo sutuoktinio rašytojo Georgo Holmsteno, Aldona ėmėsi poezijos, piešimo, tapybos, grafikos. Drąsios, laisvos, lakoniškos A. Gustas kūrybos kodai slypi jos sudėtingo, veržlaus ir dramatiško gyvenimo vingiuose, skausmingoje egzilio jausenoje, ankštose egzistencijos ribose, kurias nevienprasmiškai brėžė Berlyno siena.

Kaip pasakoja menininkę globojęs galeristas Johnas Coltonas, Aldona „turėjo rasti išeitį, kaip išsivaduoti iš Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų rigidiškumo. <…> Ji buvo ir yra Zeitgeist (laiko dvasia). Drąsuolė, be galo dvasingas žmogus. <…> Reikia gebėti pažvelgti į Aldonos darbus taip, lyg žiūrėtumėte į kažką, kas mus pasiekė per trisdešimt penkis tūkstančius metų iš Lasko olos ir dabar yra priešais ant sienos. Jūs suprantate kažką apie gamtą, apie save be sudėtingų intelektualių išvedžiojimų, nes tai pateikta taip, jog netrukdo sėkmingai tekėti gyvenimui. Jei būsite tam atviri, daug ką patirsite.“

Filmą pristato Kauno rajono muziejus.
Bilietai: https://kcromuva.lt/filmai/piesianti-poete/
Renginio nuoroda: https://fb.me/e/3xZC7KCHN
Filmas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. 

Kauno rajono muziejaus direktoriui įteiktas smaragdinis švyturys

Balandžio 18-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagerbti Kauno rajono kultūros darbuotojai. Džiaugiamės, kad smaragdiniu švyturiu už šiuolaikinės muziejininkystės puoselėjimą, Kauno rajono reprezentavimą ir aukšto lygio kūrybinius rezultatus apdovanotas Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Balandžio 16 d., sekmadienį, 14 val. Kauno rajono muziejus su partneriais kviečia kartu sutikti Atvelykį Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje (Obelynės g. 8, Akademija). Renginio metu bus pristatyta iškilusi instaliacija „1000 paukščių Obelynei“ ir kiekvienas prisidėjęs bus kviečiamas atrasti savo rankomis nuspalvintą paukštuką, skriejantį trijuose tarp medžių kabančiuose paukščių spiečiuose. Taip pat dalyvausime edukacijoje apie Tado Ivanausko Obelynės sode bei aplink esančiame dendrologiniame parke perinčius paukščius, kiaušiniausime (ieškosime natūralioje aplinkoje paslėptų kiaušinių), mėgausimės suneštinėmis bendruomenės vaišėmis.

Renginio nuoroda https://fb.me/e/HQRnPzIB

1926 m. vasario 7 d. Kaune vyko Lietuvos šaudymo mažojo kalibro (6 mm be optinių stiklų) karabinais pirmenybės. Jose dalyvavo 25 sportininkai. Varžybų dalyvius pasveikino Lietuvos sporto lygos pirmininkas maj. Antanas Jurgelionis.

Šaudymo pirmenybės susilaukė ir spaudos dėmesio. Žurnale „Sportas“ (1926 m. kovo mėnesio Nr. 35) išspausdintoje žinutėje apie Lietuvos šaudymo pirmenybes apgailestaujama, kad „pasiektų rezultatų atžvilgiu Lietuvos šaudymo (6m/m) pirmenybes negalima pavadinti nusisekusiomis…“. Tačiau Kaune susirinkę sportininkai nudžiugino, nes „Kauno pirmenybės pralenkė Lietuvos pirmenybes“.

Moterų grupėje nugalėtoja tapo Honorata Ivanauskienė, atstovavusi Lietuvos šaulių sąjungai. Jos sąskaitoje 108 taiklūs šūviai. Vyrų grupėje pirmą vietą užėmė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) atstovavęs L. Tuskenis (110 pataikymai). Nors straipsnelis apie šaudymo pirmenybes buvo trumpas, tačiau „Sporto“ žurnalo viršelį papuošė varžybų nugalėtojų nuotrauka.

Čia jums pristatome kitokį nei žurnalo viršelyje fotografijos su varžybų nugalėtojais variantą. Greičiausiai po varžybų buvo surengta fotosesija dalyviams, nes muziejuje saugomi keli skirtingi fotografijų su varžybų dalyviais, teisėjais variantai.

Medžiagą parengė muziejininkė Asta Venskienė.

Naudota literatūra: Autorius nenurodytas. Lietuvos šaudymo pirmenybės 1926 m. Sportas, 1926, Nr. 35, p.358. Vailionytė, Danutė. Honorata. Kaunas: UAB „ARX reklama“. 2017.