Dailininkės keramikės Rasos Vaičiulytės paroda „Dekoruoti indai“

Autorė apie indų dekoravimą:

Viskas prasidėjo dar studijuojant keramiką Vilniaus dailės akademijoje apie 1999 m., kai teko išbandyti įvairias keramikos rūšis. Piešėme ant porceliano, fajanso viršglazūriniais dažais. Gyvenau Vilniuje, tetos bute. Radau spintelėje senų lėkščių. Išdekoravau silkinę bei kelias lėkšteles iš ten rastos kolekcijos. Per Šv. Kalėdas pieštą silkinę padovanojau tetai. Ji vos neišvirto iš kojų, juk tai buvo senasis jos tetos su dėde servizas … O jo visa kelionės istorija tokia …

Mano mamos teta Kazė su dėde Jurgiu gyveno Aukštojoje Fredoje. Prasidėjus karui, 1944 m. jie nutarė pasitraukti į vakarus, nes suprato, kad gali labai stipriai nukentėti. Taigi, dalį daiktų, tame tarpe ir dalį servizo atidavė savo seserims, o ko nespėjo išdalinti – užkasė kiemo sode. Taip viena dalis atsidūrė pas mano mamos seserį Antaniną, Kulautuvoje, kur vėliau augo mano mama su sese.

Su mano mamos seserimi surankiojom kas liko iš to servizo ir nutarėm išdekoruoti. Taigi, servizo Edelstein‘o Bavaria porceliano lėkštės, indai buvo dekoruojami įamžinant tetos ir dėdės kelionę, likusią dalį giminės, jau naujus narius, Kauno apylinkes, Amerikos vaizdus…

Didesnioji dalis lėkščių yra su RPR ženklu ir raidėmis (Rygos porceliano-fajanso gamyklos antspaudu) ir viena didžiausioji lėkštė yra Victoria Czechoslovakia. Gali būti, kad RPR lėkštės pirktos jau po antrojo pasaulinio karo.

Abi su teta Audrone ėmėme ieškoti, kaip įgyvendinti šį projektą. Iš specialių keramikos parduotuvių siuntėmės, važiavome pirkti įvairius viršglazūrinius dažus, išbandėme įvairias dekoravimo technikas. Net naują krosnį teta įsigijo, nes mažojoje temperatūra pakildavo tik iki 980 laipsnių karščio. Ilgiausiai užtruko degimo temperatūrų atitaikymas krosnyse, norint, kad dažai gerai prikibtų ir išsilydytų. Rizikingiausia, kad degimo bandymais tapo šios, parodoje eksponuojamos dekoruotos lėkštės. Reikėjo po truputį vis didinti degimo temperatūras, perdegti iš naujo, todėl kai kurios lėkštės yra degtos po keletą kartų.

Kiekvieną kartą kraudavome krosnį su teta, o iškrovus diskutuodavome apie technologinius pokyčius. Reikėtų paminėti, kad krosnies pakrovimas yra tikras menas.

Teta naudoja silkinę per Šv. Kūčias silkei paruošti, o man atvažiavus į svečius, vis prisimena ir ištraukia parodyti iš spintelės tą lėkštę su išpiešta mėlyna žuvimi…

Paroda A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje veiks iki vasario 7 d.