„V-asis Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimas“
Dūdmaišių muzika skambės ir iš Raudondvario pilies bokšto.
Kauno rajono muziejus tęsia Lietuvos ir užsienio dūdmaišininkų sambūrio tradicijas, pradėtas 2008 m. spalio 25 d. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje, Vilkijoje. Šiais metais „Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimas“ jau penktasis. Jame dalyvauja dūdmaišininkai: Eduards Klints iš Latvijos, Stasas Čiavus iš Baltarusijos, Dzianis Sukhi iš Čekijos, Viktoras Levytskyi iš Ukrainos, Jurajus Dufekas, meistras iš Slovakijos, dūdmaišininkų trio „Hailander“ iš Olandijos ir būrys šio seno instrumento mylėtojų iš Lietuvos. Į pirmąjį susipūtimą Vilkijoje suvažiavo 14 dūdmaišininkų iš Lietuvos, du šio instrumento meistrai iš Baltarusijos ir vienas dūdmaišininkas iš Latvijos.
Anksteniuosiuose dūdmaišininkų susipūtimuose Vilkijoje ir dūdmaišininkų sambūryje dalyvavęs gudas Todaras Kaškurevičius, laikomas bene geriausiu baltiškų dūdmaišių meistru Baltijos regione. Anot istorinių šaltinių, tokie dūdmaišiai jau XV–XVI amžiuje buvo paplitę Lietuvoje, Gudijoje ir Latgaloje. Šiais metais savo meistrystę ir dūdmaišių gamybos paslaptis praktiniame seminare Vilkijoje atskleis slovakas Jurajus Dufekas.
Iš to kokiais skirtingais ir įvairiais vardais šis muzikos instrumentas vadintas, galima spręsti koks svarbus mūsų tradicijose ir apeigose jis buvo. Dūdmaišis Lietuvoje vadintas: ūku, maišine, murenka, kūline, kūline dūda, labanarska dūda, dūda ragine. Latviai ir mūsų tautosakininkai A. ir J. Juškos mini dar kitą pavadinimą – somos.
Ruošiant kompaktinę plokštelę „Tylos Labanoro“ Vilkijos senosios klebonijos žemaitiškas kaminas, virto unikalia įrašų aikštele, kurioje, istorinės unikalios aplinkos nuotaikų paveikti, gimė muzikinio albumo „Tylos Labanoro“ neįprasti kūrinių pavadinimai: „Apie liudininką“, „Apie lygiadienį“, „Apie smaką“, „Apie akmenį“, „Apie žaizdą“, „Apie moterį“, „Apie neturėjimą“ ir kt. „Primityvi rupios faktūros erdvė paveikė muziką, jos skambesį ir nuotaikas, suteikė jai savito kolorito“, – rašoma šios plokštelės pristatyme. Albumas „Tylos Labanoro” tapo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos remiamo projekto dalimi „Labanoro dūda”, kuriuo siekiama Lietuvoje atgaivinti dūdmaišių tradicijas.
Šio tradicinio renginio vienas iniciatorių ir bendraorganizatorių dūdmaišininkas Gvidas Kovėra interneto tinklapyje www.dudmaisis.lt, skirtame specialiai dūdmaišiui, jo muzikai, tradicijoms puoselėti ir skleisti rašo: „Man rūpi, kad DŪDA skambėtų mūsų krašte.“ Ir ji iš tikrųjų skamba vis garsiau ir plačiau. Galbūt sėkmė šiuos žmones lydi todėl, kad pasirinktas simbolis – auksinis angelas pučiantis dūdą. Tai jis XXI– ajame amžiuje dūduoja iš Vilkijoje esančio A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus kamino apie tebegyvuojančias tautos vertybes ir tradicijas.
Rugpjūčio 19 d. 14 val. muziejuje, Vilkijoje, prasidės praktinis seminaras dūdmaišių tema, 18 val., Angelo globojami tradicinio susipūtimo dalyviai, čia vėl gyvai uždūduos norintiems išgirsti ir pamatyti mūsų senąją DŪDĄ, o rugpjūčio 20 d. 14 val. apie tai paskelbs ir iš septyniolikos metrų aukščio Raudondvario pilies bokšto.
