MENO KŪRINYS – TAI JŪS

Gruodžio 1 d. ketvirtadienį, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, (Pilies takas 1, Raudondvaris) įvyks eksperimentinės Bronės Sofijos Gideikaitės parodos „Kreipiančioji sistema“ pristatymas. Parodos prasmė ir kokybė šį kartą priklausys tiesiogiai nuo lankytojų, jų kiekio ir elgesio parodoje. Informacinių technologijų pagalba bus apskaičiuotas ir įvertintas kiekvienas žiūrovo judesys, gestas salėje, jo reakcija taps procesu, kurio algoritmas siejamas su smalsia ir visais aspektais reaktyvia žmogaus prigimtimi.

Kiekvienas kontaktas, kurį pradedame, turi lemiančios jėgos, o kiekvienas tolesnis tyrimas plečia galimų situacijų į kurias pakliūsime diapazoną. Pirmasis kontaktas yra lemtingas, taigi – pavojingas, o tolesni įdėmiau skanuoja „neatpažintą objektą“ ir atskleidžia tai, ko mums patiems labiausiai trūksta, – intriguoja autorė.

Menininkės tyrimų laukas – specifinis „biurokratinis formatas“. Menininkė kalba apie hierarchinių sistemų bipoliariškumą, kuriose koegzistuoja ir tai, kas palaiko sistemas, ir tai, kas jas griauna. Meno kūriniu šiame diskurse tampa viešojo administravimo funkcija, logistika ir bet kuri oficiali procedūra, standartas ar šablonas. Kitaip tariant, meno kūrinio radimąsi palaikanti sistema autorės yra suvokiama kaip meno kūrinys. Viena iš biurokratinių funkcijų yra perduoti informaciją. Norėdami keistis informacija, partneriai turi laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, norėdami perduoti pranešimą, privalo mažu mažiausiai suformuoti garsus, skiemenis, skiemenų sekas (žodžius) arba žodžių sekas (sakinius). Norint tai atlikti, reikia, kad visi duomenų mainuose dalyvaujantys partneriai duomenis pateiktų ir suprastų identiškai (turi būti vienoda duomenų struktūra). Tai garantuoja sintaksiškai korektiškus informacijos mainus tarp partnerių. Tokia yra biurokratijos esmė. Tačiau realybėje yra kiek kitaip.

Daug metų skyrusi darbui viešajame sektoriuje, menininkė biurokratines informacijos perdavimo reiškinį, įvardija kaip kažko neutralaus virsmu emocija, kai išsiųstas biurokratinis pranešimas grįžta atgal „nepranešimo“ formatu, t. y. mimika, gestu, žodine replika, internetiniu komentaru. Biurokratinio ir administracinę funkciją įgyvendinančio informacijos perdavimo esmė yra ne interpretuoti, bet įgyvendinti informaciją pažodžiui, t. y., reaguoti racionaliais, teisiškai apibrėžtais veiksmais, o biurokratinio, tačiau ne administracinio (pvz.,  kvietimo į parodą) – sužadinti gavėjo interpretacijas, susidomėjimą, t. y. reaguoti emociškai.

Pirmuoju atveju viską apie perduodamą informaciją žino tiek jos siuntėjas, tiek informacijos gavėjas, tačiau antruoju pastarasis dažniausia niekada „neperskaito“ visos informacijos nuodugniai, t. y.  nesistengia analizuoti, sugretinti panašių faktų ir pan., tad galima sakyti, kad jam svarbiau yra pati pranešimo forma. Nes tai, kas pateikiama, tik atkreipia dėmesį, o tai, kaip pateikiama, valdo jį. Šių dviejų tipų funkcionavimas vienoje erdvėje (pvz., sprendimas ar įsakymas surengti parodą ir spaudos pranešimas apie ją, kurį perskaito būsimas žiūrovas) sudaro sąlygas atsirasti interpretacijai, paklaidai, kuri iš principo yra negalima aiškioje hierarchinėje struktūroje, tačiau kuri siekdama išlikti, palaiko biurokratinę sistemą. Informacijos siuntėjo-gavėjo santykio, tinklo, ryšio, komunikacijos, biurokratijos simboliu projekte tapo laidas. Projekto metu tiriant šį biurokratinio bipoliariškumo fenomeną, 1 val. 1 m ilgio „gysla“ (laidininku), 1 val. tekėjo apibrėžto „formato“ informacija, kuri sugeneravo „grąžinimo-gražinimo“ lauką (Bet kas, ko dėka tikimasi gauti vartotojo reakciją, yra gražinama tol, kol pradeda atitikti vartotojų nuostatas ir tampa vartojama, t. y., „grąžinama“ vartotojui, kurio lūkesčiais buvo vadovaujamasi). Po to laidas buvo nukirptas, dokumentuotas ir sertifikuotas.

Paroda veiks 2016 m. gruodžio 1–18 d.

Bronė Sofija Gideikaitė 1999–2005 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos (VDA) Kauno Dailės fakultetą. 2009 m. VDA suteiktas dailės krypties meno licenciato laipsnis.

B. S. Gideikaitė 2008, 2011, 2013, 2016 m. yra pelniusi Lietuvos Kultūros Ministerijos stipendiją, dalyvauja tarptautinėse parodose, projektuose ir bienalėse Lietuvoje Danijoje, Irane, Italijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vengrijoje. Naujausi autorės kūriniai priklauso tarptautiniam Artist Pension Trust® (APT) fondui.

Menininkė koordinavo KKKC šiuolaikinio meno projekto „Estetika vs Informacija“ projekto pristatymą 5 – ojoje Maskvos bienalėje, meno kritikų ir kuratorių E. Lucie – Smith projekto „Trys pasauliai viename“, Nicolas Bourriaud ir projekto „Prestižas. Šių dienų fantasmagorija“ pristatymus Klaipėdoje, KKKC.

Lygiagrečiai meninei veiklai B. S. Gideikaitė vykdo ir mokslinius tyrimus, kurių rezultatas – 2009 m. atkurta karališkosios Lietuvos – Lenkijos valdovo Augusto II (Stipriojo) vėliava, kuri yra saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Svarbiausios penkerių pastarųjų metų grupinės parodos:

2015m.

– „Gijos: fantasmagorija apie atstumą” (kuratorius Nicolas Bourriaud), Kauno bienalė, Lietuva

2014 m.

– „Remake“, Kaliningrado šiuolaikinis meno centras, Rusija

2013 m.

– Šiaurės šalių trienalė „Linksmoji melancholija“, Eskilstuna, Švedija
– „Unitekstas“, Kauno meno bienalė, Kaunas, Lietuva
– „What is Missing?“, Klaipėdos kultūrų ir komunikacijos centras (KKKC), Klaipėda, Lietuva

2012 m.

– „Reprise“, SABA centras, Teheranas, Iranas
– „Estetika vs. Informacija vol. 2“, KKKC, Klaipėda, Lietuva

2011 m.

– „Estetika vs. Informacija vol. 2“, V-oji Maskvos šiuolaikinio meno bienalė, Rusijos meno akademijos galerija, Maskva, Rusija
– „Total equality“, XI-oji Lulea meno bienalė „LAB-11“, Lulea meno centras, Švedija

 

Donato Stankevičiaus nuotraukos iš parodos pristatymo 2016 m. gruodžio 1 d.