Fotografijoje užfiksuota 1863 m. sukilimo dalyvių kapavietės Karalgirio kaime.
Inventorinis numeris: KRM F 170.
Fotografas nežinomas;
XX a. pab.;
Aukštis x plotis – 17 x 22,7 cm.
1863–1864 m. vyko buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės tautų išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilimas, apėmęs Lenkijos karalystę (su Užnemune), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Sukilime dalyvavo valstiečiai ir miestiečiai, dalis bajorų, katalikų dvasininkų.
Nuo 1863 m. sausio iki 1864 m. gegužės mėnesio įvyko apie 1200 mūšių, kautynių ir susirėmimų su kariuomene, iš viso sukilime dalyvavo apie 200 000, žuvo apie 30 000 žmonių, daugiau kaip 7000 pateko į nelaisvę, keli tūkstančiai paimta į Rusijos kariuomenės drausmės kuopas.
Vienas tokių caro valdžios represuotų sukilimo dalyvių buvo Mykolas Elvyras Andriolis (g. 1836 m. Vilniuje – m. 1893 m. Nalenčuve), kuriam pavyko likti gyvam, tačiau jis kalintas, pabėgęs iš kalėjimo gyveno Londone, Prancūzijoje, o grįžtant į Lietuvą suimtas ir 1868 ištremtas į Viatką. Po amnestijos gyveno Varšuvoje bei Brzeguose (prie Varšuvos).
Mykolo Elvyro Andriolio tėvas buvo italas Pranciškus Andriolis, 1794 m. gimęs Šiaurės Italijoje ir per 1812 m. Napoleono kampaniją atsidūręs rusų nelaisvėje, iš jos ištrūkęs, įsikūręs Vilniuje ir vertęsis įvairiais amatais: skulptūra, drožyba, net siuvimu ir kt. Pranciškus Andriolis vedė bajoraitę Petronėlę Gośniewską ir su ja susilaukė keleto vaikų, tarp jų ir Mykolo Elvyro.
Tėvas Pranciškus Andriolis prisidėjo prie Raudondvario grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus funduotos bažnyčios puošybos, o jo sūnus Mykolas Elvyras tapė paveikslus grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus užsakymu, kai šis ėmė kaupti dailės kolekciją.
Esama ir daugiau Raudondvario grafų Tiškevičių sąryšių su sukilėliais. B. E. Tiškevičius rėmė Vilniaus gimnazijoje besimokiusius iš nuskurdusių bajorų kilusius brolius Pranciškų ir Aleksandrą Dalevskius, kurie vėliau įkūrė slaptą anticarinę organizaciją ir už tai ilgiems metams buvo išsiųsti į katorgą Sibire. O štai B. E. Tiškevičiaus sekretorius bei valdų administratorius Konstantinas Ralcevičius per 1863–1864 m. sukilimą buvo apkaltintas, kad nepranešė caro valdžiai apie sukilėlius, besislapstančius miškuose, suimtas, ištremtas, jo dvaras konfiskuotas.
Kauno rajone, Babtų seniūnijos Karalgirio kaime esantis kultūros paveldo objektas – sukilėlių kapas mena 1863 m. lapkričio 26 d. prie Karalgirio, Lebedžių kaime įvykusį paskutinį Antano Mackevičiaus (1828–1863) sukilėlių būrio mūšį su rusų kariuomenės daliniais. Kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių.
Naudota literatūra:
Aldona Snitkuvienė, Raudondvario grafai Tiškevičiai, Kaunas: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024.
Janina Wiercińska, Andriolli: opowieść biograficzna, Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1981.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt
Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/
Informaciją parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė.