Raudondvario senosiose kapinėse buvo 6 požeminiai laidojimo rūsiai („sklepai“) (kunigo P. Tumino informacija), vienas iš jų – Bieleckių rūsys (po mauzoliejumi) – po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu – „vienintelis atdaras sklepas, laisvai lankomas, daug sužalotas“.
1974 m. iš Bieleckių koplyčios frontono buvo pavogtas XIX a. marmurinis horeljefas, kaip manoma, vaizduojantis Česlovo Bielecko žmoną Michaliną, mirusią 34 metų. Tiesa, 2014 m. paveldosaugininkai šį vertingą meno kūrinį surado viename antikvariate, ir jis buvo atiduotas saugoti į Kauno rajono muziejų.
Koplyčioje buvo palaidoti Bieleckių giminės nariai. Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius, prieš išvykdamas į užsienį (mirus žmonai Elžbietai 1883 m.), Romainių valdytoju paskyrė Česlovą Bielecką.
Česlovas Bieleckas (1845–1906) su žmona Michalina turėjo keturis sūnus: Aleksandrą-Marijoną, Mykolą-Česlovą, Bronislovą ir Henriką. 1888 m. sausio 7 d. pagimdžiusi ketvirtąjį sūnų, po kelių dienų, sausio 18 d., 34 metų Michalina Raudondvaryje mirė, o Česll, helvetica, sans-serif; font-size: 10pt;”>Sausio 22-ąją Bieleckas pakrikštijo savo kūdikį Raudondvario bažnyčioje. Krikšto tėvas buvo grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius – veikiausiai dėl to mažyliui suteiktas Henriko vardas. Tikėtina, jog motinos netekusius vaikus globoti padėjo močiutė, Michalinos motina, Elžbieta iš Galerų Švicynova. Nugyvenusi ilgą gyvenimą, mirė Romainiuose 1905 m. (80 metų amžiaus).
Kultūros vertybių registro informacija: Michalinos, Česlavo Beleckių ir Elžbietos Švicinovos mauzoliejus (pastatytas 1888 m., stilius – neobarokas, istorizmas)
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8493d45f-d4a8-479e-8835-b10db5456075/true
Literatūra:
Jolanta Kriūnienė, Romainių dvareliai – išlikęs ir išnykęs, Kaunas, „Verba vera“, 2016.
Pranas Tuminas, Raudondvario bažnyčios istorija, 1968 m. [mašinraštis].