atkurtailietuvai100-horizontalus-logo-tamsus-rgb

Paroda „Kompozitoriaus Juozo Naujalio dainų gaidų rankraščiai, nuotraukos, dainų sąsiuviniai – 2017 m. Kauno rajono muziejaus atradimas“

Kauno rajono muziejus, kartu su Raudondvario bendruomene didžiuojasi, kad kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869–1934) ir poeto Maironio (1862–1932) kūrinys ,,Lietuva brangi“, atliktas operos solisto Merūno Vitulskio, muzikinio televizijos projekto ,,Dainuoju Lietuvą“ finale žiūrovų buvo išrinktas Lietuvos šimtmečio daina.

Maironio ir raudondvariečio J. Naujalio ,,Lietuva brangi“ kūrinys sovietmečiu lietuviams tapo tikruoju neoficialiu Lietuvos himnu ir buvo giedamas atsistojus su didele pagarba.  

Poeto ir kompozitoriaus kūrybos romantizmas iš pradžių buvo neatsiejamai susijęs su nacionaliniu judėjimu, tautinio – kultūrinio atgimimo idėjomis. Maironis ir J. Naujalis buvo artimi savo estetine ir visuomenine pozicija. Muzikologas Jonas Vytautas Bruveris rašė: ,,Atspindinti tautos mintis bei lūkesčius Maironio lyrika buvo geras pagrindas dainoms plačiai plisti, o J. Naujalio populiarumo kompozitorių tarpe dėka, Maironis tapo labiausiai ,,dainuojamu“ Lietuvos poetu“.[1] Maironis ir J. Naujalis susibičiuliavo dar 1893 m., kai kompozitorius sukūrė pirmą dainą poeto eilėmis ,,Jau slavai sukilo“.

Maironio ir J. Naujalio bendras kūrybos žygis atgimstančioje Lietuvoje buvo vainikuotas iškiliąja tautos giesme „Lietuva brangi“, kurios klausantis sunku pasakyti, ko joje daugiau – poezijos ar melodijos – žodžiai čia taip susilydę su muzika, jog eilėraščio nepajėgiame suvokti vidine klausa negirdėdami nuostabios melodijos. Jos melodija, Konrado Kavecko (1905–1996) žodžiais tariant, „kyla ir vėl slūgsta, gaivindama tą, kuris dainuoja, ir tą, kuris klauso“. Įkvėptos poeto eilės, mintys apie Lietuvą, jos patirtų kančių ir kovų prisiminimai, didinga praeitis, Tėvynės gamtos apdainavimas jaudina ir uždega kiekvieną. J. Naujalio muzikos pakylėta daina tapo himnu Lietuvai. Rami, santūri melodinė slinktis, tobula tos melodijos plėtojimo linija artima liaudies dainų savybėms ir išreiškia joms jausmų taurumą.

,,Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį ,,dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms“ – mena kompozitoriaus dukra Zofija Naujalytė–Didenkienė.

Antanas Sutkus, buvęs J. Naujalio mokinys ir globotinis, rašė: ,,Tai buvo du neišskiriami bičiuliai, du meno žmonės, kuriuos suvedė ir stipriai susiejo kūrybos nuotaikos. Ne vieną dainą Maironio lyrikos žodžiams yra sukūręs J. Naujalis. Ne vieną kartą, naują eilėraštį parašęs, poetas skubėjo jį pasiūlyti kompozitoriui. Abu ramios, santūrios prigimties jiedu tiko į porą, kad vienas antram kūrybos paslaptį įduotų“.[2]

Pažymėtina, kad dažnu atveju Maironio eilėraščius liaudis priimdavo kaip savus, vos ne pačių sukurtus pagal savo regiono ypatybes ir tarmes, melodijas vėlgi dažnai sukurdavo pagal savo tradicijas. Tokiomis liaudies dainomis virto kūriniai: ,,Miškas ūžia“ – 25 variantai, ,,Putino daina“ – 11, ,,Užtrauksim naują giesmę“ – 16, ,,Lietuva brangi“ – 19 variantų ir kiti.

Poeto Maironio eilėraščio tekstas ir pats eilėraščio pavadinimas šiandien mums žinomas pavadinimu ,,Lietuva brangi“ ilgainiui taip pat buvo pakeistas. Iš pradžių jo pavadinimas buvo ,,Lietuvos grožybės“, šiek tiek keitėsi ir kai kurie žodžiai posmeliuose. Dabar mums žinomas teksto ir pavadinimo variantas galutinai susiformavo 1920 m. Tilžėje išleisto eilėraščių rinkinio ,,Pavasario balsai“ penktajame leidime.

Kaip bebūtų gaila iki šiol mums nežinoma kur ir ar yra išlikęs mūsų antrojo himno ,,Lietuva brangi“ rankraštis… Gal ir mums kada nors, kaip profesoriui Liudui Mažyliui pavyko rasti Lietuvos Nepriklausomybės aktą, pavyks surasti ir Kompozitoriaus ,,Lietuva brangi“ gaidų rankraštį… Gal likimas padovanos šį atradimą 2019–iais, kai minėsime Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150–ąsias gimimo metines.

2017 m. Kauno rajono muziejus Lietuvoje atrado ir įsigijo iš kolekcininko Algimanto Jurgio Urbono unikalias muziejines vertybes – kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869–1935) sukurtų dainų gaidų rankraščius (9 vnt.), autentiškas nuotraukas (7 vnt.), J. Naujalio knygyno išleistus, Niujorke ir Tilžėje išspausdintus dainų gaidų sąsiuvinius (13 vnt.). Žinoma, tai ne Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktas, tačiau, ši autentika – ypač reikšminga Lietuvos kultūros paveldui. Dabar šis unikalus J. Naujalio autentiškų dokumentų rinkinys saugomas Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje.

Nuo 2018 m. vasario 13 d. Juozo Naujalio ekspozicijoje jau galima pamatyti ne tik autentiškus kompozitoriaus daiktus, kuriuos muziejui padovanojo J. Naujalio anūkė Rasa Laurinaitienė, bet ir 2017 m. atrastą unikalių rankraščių, nuotraukų ir gaidų sąsiuvinių rinkinį. Muziejininkai papasakos Jums daug dar negirdėtų istorijų apie kompozitoriaus J. Naujalio gyvenimą, kūrybą ir supažindins su Raudondvario pilyje saugomomis vertybėmis.

[1] Jonas Bruveris. – J. Naujalio choro ir solo dainos. In: Juozas Naujalis. Straipsniai. Laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai. Straipsniai apie kūrybą. Sudarė ir paaiškinimus parašė Ona Narbutienė. Vilnius, 1968, p. 240.

[2] A. Sutkus. Šypsančios akys.- In: Juozas Naujalis. Straipsniai. Laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai. Straipsniai apie kūrybą. Sudarė ir paaiškinimus parašė Ona Narbutienė. Vilnius, 1968, p.227.