„NEpaMIRŠTI“ – kultūros bendruomenė mini Pasaulinę kultūros dieną

Balandžio 15-ąją, skatinant žmoniją saugoti kultūros vertybes ir taiką, visame pasaulyje minima Pasaulinė kultūros diena.

Vaizdo žinutė „NEpaMIRŠTI“ – tai simbolinė Pasaulinei kultūros dienai pažymėti skirta Vilniaus kultūros centro iniciatyva, prie kurios prisidėjo 177 šalies kultūros įstaigos: kultūros centrai, bibliotekos, teatrai, koncertų salės ir arenos, atsiuntusios tuščių scenų nuotraukas. Taip norima atkreipti dėmesį į niekur nedingusią ir eiti į scenas pasirengusią gausią Lietuvos kultūros bendruomenę.

Lietuvoje nuo 2006 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas balandžio 15-ąją, Pasaulinę kultūros dieną, įtraukė į atmintinų dienų sąrašą, ji minima jau 15-ąjį kartą.

Pasaulyje ši diena minima nuo 1954 m., atkreipiant dėmesį į 1935 m. balandžio 15 d. N. Rericho paktą – pirmąją tarptautinę sutartį, skirtą kultūros vertybių apsaugai, kurios pagrindu pasirašyta tarptautinė Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu.

KULTŪROS DIENA 2021

Šiais metais Lietuvoje Kultūros diena balandžio 15-oji bus minima 15-tą kartą ir šalyje keliama Taikos vėliava. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną. Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Lietuvoje plačiai minima Kultūros diena: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos, kiti renginiai. Visoje šalyje šią dieną keliama Taikos vėliava, ypač iškilmingai Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Ji simbolizuoja Taikos per Kultūrą idėją – pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes.

Taikos vėliavos komitetas su miestų bendruomenėmis nuo 2012 metų pradėjo skelbti Taikos miestus. Kultūros dienos ir kitų renginių metu paskelbti aštuoni Taikos miestai (miesteliai): Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringa, Klaipėda, Birštonas, Jonava ir Veisiejai. Šių miestų siekis – įgyvendinti kultūros prioritetą visose gyvenimo srityse. Taip pat, teikiant Taikos vėliavą, Lietuvoje yra paskelbtos 22 Taikos mokyklos, 5 Aukštosios mokyklos.

Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos taikos ir kultūros idėjų skleidimą, komiteto vardu 2015m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Tai įpareigojantis įvertinimas.

Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-ąją, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos Respublikos paskelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, būdama pavyzdžiu kitoms šalims. Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dieną su Taikos vėliava. Daugiau nei 30-yje šalių visuomenės grupės mini šią dieną.

Kaip praėjusiais, taip ir šiais metais Kultūros dieną šalyje vyks renginiai, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Seime nuotoliniu būdu rengiama Tarptautinė konferencija „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“. Taikos vėliavos komitetas septinti metai kviečia Respublikiniam mokinių rašiniui arba esė, skirtam Kultūros dienai. Šių metų tema – „Kaip supranti V.Mačernio žodžius: „Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė?“ Tai paraginimas visiems minčių, jausmų, veiksmų, bendravimo kultūra skleisti šviesą visur ir visada.

Kreipiamės į Jus, gerbiamieji kolegos ir bičiuliai, kviesdami minėti Kultūros dieną savo šeimose, bendruomenėse, rajonuose, miestuose. Kviečiame prasmingai šią dieną paminėti ir valstybės institucijas, kultūros bei švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas.

Gražios ir prasmingos Kultūros dienos!

Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, dvasinė sveikata, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2012 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis arba plazda pastoviai. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė.

Taikos vėliava 2000 m. buvo įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi Annanui. Pabuvojusią kosmose Taikos vėliavą kosmonautai 2004 m. įteikė Indijos parlamentui. 2015 m. UNESCO atstovas ją įteikė Popiežiui Pranciškui. 1995 m. Taikos vėliava buvo įteikta NATO. Taikos vėliava skirta visam pasauliui. Labiausiai šiuo metu ji keliama Amerikos žemynuose, o Europoje – Lietuvoje.

2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.

Lietuvoje 2021 metais minime 15-ąją Kultūros dieną. Taikos vėliava kaip ir kas metai bus iškelta Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo. Visoje šalyje tą dieną miestuose ir miesteliuose išsiskleis per 150 Taikos vėliavų. Kai kur Taikos miestuose ir prie Taikos mokyklų jos plazda pastoviai. Šiauliuose prie savivaldybės ji keliama keturis kartus per metus.

Iškeldami Taikos vėliavą, užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.

Taikos vėliavos komitetas

taikvelkom@gmail.com

https://www.facebook.com/taikosveliavoskomitetas

PAVASARIS OBELYNĖJE

Obelynės sodas ir parkas džiugina baltuojančiomis gausiai žydinčiomis snieguolėmis.

Donato Stankevičiaus nuotraukos.

Kryžiažodis „Honoratos obuolių pyragas“

Profesorius Tadas ir jo žmona Honorata buvo atviri ir linksmi. Smagiai švęsdavo šventes, per Šv. Kalėdas stiklo paukšteliais papuošdavo eglutę. Nuotaikingai bičiuliaudavosi gandrai, geniai ir strazdai ant svetainėje stovinčio medelio šakų – tuo tarpu Obelynės svečiai kirsdavo pyragą. Juk Ivanauskų šeimai gerai derėjo ne tik vasariniai, bet ir žieminiai obuoliai, šaltuoju metų sezonu gerai išsilaikantys ant spintos. Jų buvo prikrautos visos dėžės ir apdėliotos palangės; vienas kitas siūbavo ir ant eglutės. Ragaudami obuolių vyną svečiai spėliodavo, kokios rūšies obuolys šįkart pasitaikė pyrage.

Kviečiame spręsti kryžiažodį, o teisingų atsakymų lauksime iki š. m. balandžio 15 d. privačia facebook žinute arba adresu krmuziejus@gmail.com. Burtų keliu atrinkto nugalėtojo laukia šaunus prizas!
Atsakymai ir nugalėtojas (-a) bus skelbiami balandžio 16 d.

 

RAIMUNDAS MIKŠYS-ŠNIŪRAS

TAPYBOS, PASTELĖS IR PIEŠINIŲ PARODA

Donato Stankevičiaus nuotraukos.

ALMA ZOPPEGNI (ITALIJA)

VELYKINIAI MARGUČIAI

Nuo 2021 m. kovo 24 iki balandžio 25 d., Kauno rajono muziejus kviečia mėgautis Velykų atmosfera – Raudondvario pilies Mažojoje rūsio galerijoje eksponuojami dailininkės A. Zoppegni sukurti ir autorine technika dekoruoti keramikiniai kiaušiniai.

Alma Zoppegni gimė 1950 m. Celle Enomondo (Asti), Italijoje. Studijavo tapybą Albertinos akademijoje (Accademia Albertina) Turine. Vėliau įgijo architektūros mokslinį laipsnį žymiame Turino politechnikos universitete (Politecnico of Turin). Nuo 1972 iki 2011 metų A. Zoppegni mokė tapybos Turino meno mokykloje (Primo Liceo Artistico). Dabar dailininkė gyvena ir dirba Turine.

Dailininkė dalyvavo grupinėse ir surengė personalines parodas Italijoje, užsienyje – Madride, Romoje, Glazge ir kitur.

Keramikinius kiaušinius A. Zopeggni pradėjo kurti 2010 m. Kiaušinį dailininkė suvokia kaip viso ko pradžią, gyvybės, vaisingumo simbolį, tiesiogiai susijusį su moteriškumu ir motinyste.

Raudondvario pilyje, Kauno rajono muziejuje eksponuojami keramikiniai skirtingo dydžio, įvairiai dekoruoti – dažyti, graviruoti kiaušiniai – gražus, modernus ir išradingas artėjančių Velykų simbolis. Dekoravimo technika primena lietuviškus skutinėtus margučius, tačiau raštai, sukurti pačios dailininkės – artimesni pirmapradėms, Rytų kultūroms. Ši, akį patraukianti, margučių paroda atkeliavo iš Rygos, Art Nouveau muziejaus.

Paroda surengta bendradarbiaujant su parodos kuratoriumi Enzo Fornaro (Italija). Parodą globoja Italų kultūros institutas Vilniuje.

PAVASARIS OBELYNĖJE

Pavasaris kairiajame Nemuno krante, ties Lampėdžiais, jau nebestypčioja ant galų pirštų, o žengia pilna pėda. Nors atokiose atkalnėse dar guli permatomo ledo lopinėliai, tačiau įsaulyje jau skleidžiasi pirmieji ryškiaspalviai žibučių žiedeliai, o Obelynės sodas ir parkas džiugina baltuojančiais gausiai žydinčių snieguolių plotais, japoninių magnolijų pumpurai jau pasiruošę bet kurią akimirką suplėšyti savo pūkuotus žieminius apvalkalus ir atverti baltus kvapnius žiedus. 

Ankstyvą rytą parkas ir sodas virsta stebuklinga koncertine erdve, įvairiausių paukščių balsais skelbiančia pavasarį. Tą akimirką supranti, kad akademiko prof. Tado Ivanausko, vieno pirmųjų gamtosaugininkų Europoje ir Lietuvoje, išmonės, proto, darbščių rankų sukurtas ir mums padovanotas Obelynės parkas nekelia abejonių ar klausimų, dėl šio unikalaus Pakaunės gamtos kampelio reikšmingumo XXI a. Kauno rajono ir Lietuvos visuomenei.

Artėjant didžiajai Prisikėlimo šventei, Kauno rajono muziejus dovanoja savo lankytojams atgimstančios Obelynės pavasarinius vaizdus ir kviečia tai pajusti asmeniškai realybėje.

Zigmas Kalesinskas, muziejaus direktorius

GRAŽINA DIDELYTĖ

Spalvotų piešinių paroda iš ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.)

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje nuo kovo 22 d. iki balandžio 30 d. vyks dailininkės ir knygų iliustratorės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių paroda iš ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.)

Gražina Didelytė – tarp tų dailininkų, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos grafikos menas. Menininkė – subtilaus braižo grafikė mažų matmenų lakštuose ištobulinta technika įkūnijo didelę meilę Lietuvai. Su pieštuku ir blonknotėliu rankose, viską pastebinčiu žvilgsniu, Gražiną Didelytę buvo galima pamatyti netikėčiausiose vietose. Dailininkei rūpėjo visas kraštas, jo dabartis ir praeitis: lietuvių mitologijos, etninės ir etinės, istorijos ir gamtos, nuo Atgimimo aušros – tautos tremties ir rezistencijos temos. Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų iš rankų nepaleido pieštuko, vis siekė sustabdyti amžinybės grožio akimirkas. Paskutiniajai savo kūrybos prieglobai dailininkė pasirinko Dzūkiją, Rudnelės kaimą. Čia praleistas dešimtmetis, praturtino Lietuvos kultūrinį paveldą Dainavos krašto gamtos ir istorijos motyvais. Šio krašto vaizdai, istorija ir žmonės tarytum „sulipo“ į jos piešinius, raižinius. 1995–2005 metų laikotarpį, pati dailininkė pavadino pačiu produktyviausiu ir laimingiausiu. Rudnelės kaime Didelytė įkūrė savo paveikslų galeriją „Andeinė“. Galerijos ekspoziciją dailininkė išdėstė pati – tokia ji yra likusi iki šių dienų. Deja, autorė savo įkurta galerija pasidžiaugė vos vienerius metus, dabar jos įkurtąja galerija „Andeinė“ rūpinasi profesorius Vygandas Čaplikas. Čia iki šių dienų eksponuojami grafikės darbai, atspindintys jos kūrybinį kelią ir liudijantys su niekuo nesupainiojamą braižą.

Šią parodą sudaro darbai iš Gražinos Didelytės sukurto spalvotų piešinių ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.) bei keletas ofortų iš jos vėlesnės kūrybos. Paroda atskleidžia menininkės poetišką sielą, pastabumą gamtai, metaforiškus žmogaus būties vaizdus ir jos kūrybai būdingą jautrų meninį braižą. Rašytoja Kazys Saja apie grafikę yra sakęs: „Didelytės pavardė tiksliai parodo jos esmę – ji iš tiesų didi kaip menininkė, o mažybinė priesaga nusako jos kuklumą, trapumą, švelnumą.”

Trumpa biografija

Gimė 1938 m. spalio 2 d. Kaune.

1961–1967 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, įgijo grafikės specialybę.

Dailės parodose dalyvavo nuo 1970 m. Surengė apie 30 individualių parodų Lietuvoje.

Nuo 1971 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

2003 m. už nacionalinės dailės tradicijų puoselėjimą paskirta G. Kazokienės Vaizduojamojo meno fondo premija.

1995–2006 m. – gyveno Varėnos r. Rudnelės kaime

Mirė 2007 m. sausio 2 d., palaidota Rasų kapinėse Vilniuje.

PAVASARIS OBELYNĖJE

Tado Ivanausko Obelynės sodybos parke pirmieji pavasario ženklai, paukščių sutiktuvės-inkilų kėlimas ir pavasario darbai.