APIE ŠIUOLAIKINĘ MUZIKĄ JAUNIMUI

Spalio 7 d. Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje vyko paskaita „Apie šiuolaikinę muziką jaunimui“, kurią vedė kompozitorius ir pedagogas Giedrius Kuprevičius.

Jaunimo veiklos projektą „Atrask, pajusk, džiaukis“ remia Kauno rajono savivaldybės administracija.

Donato Stankevičiaus nuotraukos.

 APIE ŠIUOLAIKINĘ MUZIKĄ JAUNIMUI

2021 m. spalio 7 d., 18.00 val. kviečiame jaunimą į Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinį muziejų ir parką (Obelynės g. 8, Akademija, Kauno r.), kuriame vyks paskaita-seminaras „Apie šiuolaikinę muziką jaunimui“.

Užsiėmimą ves kompozitorius ir pedagogas Giedrius Kuprevičius.

Registracijos forma: https://forms.gle/XH5nAsnUXUnt4ebt7

Jaunimo veiklos projektą „Atrask, pajusk, džiaukis“ remia Kauno rajono savivaldybės administracija.

JAPONŲ MEDŽIO RAIŽINIUOSE – INTELEKTUALUS EDO PASAULIS

Kauno diena / Ainė Jacytė

Japonų kultūra kelia susidomėjimą ir pagarbą, todėl norisi ją pažinti giliau. Tokią galimybę, priartindama šią tradicijomis, dvasingumu, harmonija ir subtilia estetika žavinčią kultūrą suteikia Kauno rajono muziejaus Raudondvario pilyje eksponuojama japonų meno paroda “Japonijos surimono šedevrai – paslėptas grožis”.

Subtilus ir įsimintinas

Parodos atidarymas, kuriame dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, privataus Kessaouri meno fondo atstovas Vasilis Kessaouri, Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas, buvo subtilus ir įsimintinas. Skambant tradicinei japonų muzikai, šokio pasirodymą susirinkusiems dovanojo šiuolaikinio šokio teatro “Aura” atlikėja Natsuko Matsumoto, vilkėjusi autentišką, mamai priklausiusį, kimono, kurį į Lietuvą iš Japonijos atsivežė būtent šios parodos atidarymo renginiui. Lengvais, grakščiais judesiais N.Matsumoto kiekvienam į parodą atėjusiam žiūrovui įdavė po paslaptį, kurią įminus Japonija taptų artimesnė. Savo pasirodymą užbaigusi į ekspozicijų erdvę išleisdama gyvus drugius, užpildė ją jausmu, kad tai, kas vyko čia ir dabar, niekada nepasikartos, o pakilę drugiai su savimi išsinešė ir visas paslaptis.

Surimono subtilybės

Vis dėlto šių paslapčių ieškoti ir pabandyti jas atverti galima 49 originaliuose Japonijos meistrų medžio raižiniuose iš privačios Kessaouri meno fondo kolekcijos. Lietuvoje pirmą kartą pristatomi XVII a. pabaigos– XIX a. raižiniai atskleidžia surimono subtilybes.

Subtilu: Katsushiko Hokusai ir Yashima Gakutei lakštai atskleidžia tradicinės medžio spaudos technikos grožį. / D. Stankevičiaus nuotr.

Surimono – japoniška medžio spaudos technika. “Nustebsite, tačiau nedaugelis japonų skiria surimono ir ukiyo-e technikomis kurtus atspaudus. Prisipažinsiu, aš taip pat nežinojau subtilių šių technikų skirtumų, tačiau ši paroda padėjo suprasti pagrindinius surimono bruožus. Pavyzdžiui, ukiyo-e atspaudai buvo platinami komerciniais tikslais, o surimono – leidžiami privačiai, nes šie – ekstravagantiškesni, be to, jie buvo teikiami kaip dovanos, o ne parduodami plačiajai visuomenei”, – pasakojo Japonijos ambasadorius S.Yamasaki. Pasak diplomato, surimono žavi tuo, kad šia technika kurtuose darbuose harmoningai susijungdavo vizualus vaizdas ir eiliuotas literatūros kūrinys. “Tokie darbai buvo atspaudžiami ant specialaus aukštos kokybės popieriaus, dekoruoto aukso ir sidabro dulkėmis, jų kompozicijose netrūko smulkių ir įmantrių detalių, spalvų, raštų. Surimono darbai suteikia galimybę pažinti intelektualųjį XVII a. pabaigos–XIX a. Edo (dabartinis Tokijas) pasaulį”, – akcentavo S.Yamasaki.

Dėl meno pakvaišęs senis

Unikali surimono technika skleidžiasi ekspozicijoje pristatomuose garsiausio japonų menininko, savo karjeros viršūnę pasiekusio kuriant ne tik skirtingomis dailės šakų technikomis: ukiyo-e, surimono, kaligrafijos, tapybos, bet ir rašant trumpas istorijas, romanus, eilėraščius, Katsushikos Hokusai darbuose.

Subtilu: Katsushiko Hokusai ir Yashima Gakutei lakštai atskleidžia tradicinės medžio spaudos technikos grožį. / D. Stankevičiaus nuotr.

Kurdamas K.Hokusai rėmėsi ne tik tradiciniais japoniškais medžio raižybos principais ir technika. Jis domėjosi iš Vakarų į Japoniją atgabentais europietiškų varinių plokščių raižiniais, kurie atvėrė jam naują perspektyvos, šešėliavimo ir realistinio vaizdavimo pasaulį. K.Hokusai save vadino dėl meno pakvaišusiu seniu, todėl faktas, kad jis kūrė iki paskutinės savo gyvenimo dienos, nestebina, tačiau tai, jog paliko apie 30 tūkst. paveikslų, daro įspūdį. “Po jo mirties, Japonijai plačiau atvėrus uostus užsienio prekybininkams, K.Hokusai ir jo kolegų menininkų atspaudai pradėjo plisti visame pasaulyje, o menininkas tapo labai įtakinga figūra, iš kurios darbų daugelis Europos dailininkų sėmėsi įkvėpimo”, – pažymėjo Japonijos ambasadorius.

Lengvumas: parodos atidarymo vakarą ypatingą nuotaiką kūrė grakštus „Auros“ šokėjos N.Matsumoto šokis ir jos dėvimo autentiško kimono plevenimas. / D. Stankevičiaus nuotr.

Ekspozicijoje – ne tik puikūs K.Hokusai, bet ir dešimties talentingų jo mokinių darbai, įsigyti aukcione Prancūzijoje. Raižiniai pakeri aukso, sidabro, perlamutrinių kriauklių, iš kurių buvo išgauti dažų pigmentai, spindesiu. Tai atskleidžia, kad surimono darbų galėjo užsisakyti tik reikšmingą statusą turėję asmenys, kadangi šie kūriniai buvo ne tik nepaprastai gražūs, tačiau ir labai brangūs. “Lietuvoje gyvenu jau trejus metus. Per šį laikotarpį pastebėjau, kaip lietuviai domisi ir myli japonų kultūrą ir meną. Dėl jūsų šilto svetingumo ir draugiškumo Lietuva tapo antraisiais mano namais. 2022-aisiais Lietuva ir Japonija minės abiejų šalių draugiškų santykių 100-metį, o Kaunas taps Europos kultūros sostine, todėl ši paroda, į kurią norėčiau pakviesti visus, mano nuomone, yra labai graži būsimos šventės įžanga. Tikiuosi, kad joje apsilankę Japoniją pajusite šiek tiek arčiau savęs”, – linkėjo Japonijos ambasadorius.

GAMTOS FOTOGRAFIJA

Rugsėjo 29 d. 17.00 val. kviečiame jaunimą į Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinį muziejų ir parką (Obelynės g. 8, Akademija, Kauno r.), kuriame vyks paskaita-seminaras „Gamtos fotografija“ ir praktiniai mokymai.

Užsiėmimą ves fotografas, parodų kuratorius ir fotografijos dėstytojas Donatas Stankevičius.

Po paskaitos bus galima panaudoti įgytas žinias – atlikti praktines užduotis gamtoje, konsultuotis su profesionaliu fotografu, todėl prašome atsinešti savo išmanųjį telefoną su kamera, skaitmeninį, juostinį ar momentinį fotoaparatą. 

Registracijos forma: https://forms.gle/BcS1vv3nPpojKKKh7

Jaunimo veiklos projektą „Atrask, pajusk, džiaukis“ remia Kauno rajono savivaldybės administracija.

KULTŪROS VAKARAI OBELYNĖJE

2021 m. rugpjūčio 28 d., 18.00 val. kviečiame į Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus parką, kur vyks Erikos Drungytės eilėraščių knygos „Kalnas ir miestas“ pristatymas.

Erikos Drungytės eilėraščių knygoje „Kalnas ir miestas“ esama Vakarų ir Rytų kultūrų dermės. Dedikacijų gausa bei literatūrinės, filosofinės, mitologinės nuorodos leidžia skaitytojui susiorientuoti ir nepasiklysti poetiniuose labirintuose. Apie labirintą, beje, užsimenama ne be reikalo – šį įvaizdį poetė pasitelkia pavaizduodama išorinius ir vidinius žmogaus įvykius, koreliuojančius su nesustabdomu pasaulio ritmu, cikliškumu, mirtimi ir atsinaujinimu. Jungdama skirtingus motyvus, autorė primena, kad tikrovė, kurią mes patiriame yra ne kas kita, kaip prieštaringų išgyvenimų ar potyrių dėlionė: vaikystė ir branda, trauminės patirtys ir išminties skaidrumas, pokalbis su kitu ir su savimi – visa pasirodo lyg įvairiaspalvio pasaulio audinio skiautės. Tad šioje poezijoje nėra nieko nereikalinga, viskas tarpusavyje susipynę, susiraizgę, „viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto“.

Renginys nemokamas.