„Brolių Juškų dainos“

Birželio 13 d. (šeštadienį) 16.00 val. Juškų etininės kultūros muziejuje tradiciškai bus minimi brolių Antano ir Jono Juškų gimtadieniai. Šiais metais šventė „Brolių Juškų dainos” išskirtinė – Jono Juškos 200 metų sukaktis.

Šventinėje programoje dalyvaus DAIVA ir EVALDAS VYČINAI su folkloro ansambliu „VISI“ (Vilnius). 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Tautodailininko Kazimiero Martinaičio „Šventumai“

Kazimieras Martinaitis gimė ir augo Grabavos kaime, Garliavos apylinkėje, Kauno rajone. Dar būdamas vaikas lenktinio peiliuko nepaleisdavo iš rankų – gretimame miške rankiodavo keistai išsiraičiusias šakas, ant jų raižydavo, iš žilvičio darė švilpynes. Jaunystėje, ką nors gražesnio pamatęs, bandydavo kopijuoti. Po tarnybos kariuomenėje, grįžo į Kauną ir meno gaminių įmonėje „Dailė“ dirbo medžio drožėju. Vėliau dirbo kitus, su skulptūra nesusijusius, darbus, o medžio kaltus į rankas paimdavo tik laisvalaikiu.

Kazimieras Martinaitis parodose dalyvauja nuo 1973 m. Nuo 1992 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2013 m. respublikiniame tautodailės konkurse „Aukso vainikas“ buvo vainikuotas geriausiu metų Lietuvos liaudies meistru. Lig šios dienos yra sukūręs kelis šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, mažesnių medžio skulptūrų. Iš medžio tautodailininkas drožia beveik viską ką mato ir kuo tiki. „Nedrožiu tik velnių ir raganų“,– šiuo klausimu menininkas kategoriškas. „ Iš gyvenimo imu vien tai, kas gražu ir gera, nes blogiu tarsi užsikrečiama. Jei tam pasiduočiau, žinau, jog nieko vertingo nesukurčiau“, – sako skulptorius.

Būdamas pensininku, menininkas džiaugiasi, kad turi daug laisvo laiko kurti savo ŠVENTUMUS.
Šiuo metu Kazimieras Martinaitis daugiausiai drožia parodoms skirtus nedidelius kūrinius.

Šias liaudies meno vertybes ir pristatome Jūsų džiaugsmui A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje.

Paroda vyks iki birželio 16 d.

Nėrinių kalba mūsų Motinoms

Babtų kraštotyros muziejuje balandžio 22 dieną atidaryta Motinos dienai skirta vilnietės dailininkės Laimutės Kozlovienės tekstilės darbų paroda „Nėrinių kalba“.

Dailininkė L. Kozlovienė parodose dalyvauja nuo 1984 metų. Į Babtus ji atvežė nepaprastai šiltus kūrinius iš vilnos, nėrinių, siuvinėjimų. Dailininkė pasakoja, kad šios tekstilės technikos perimtos iš mamų, močiučių rankų dvelkia nuoširdumu, meile, švelnumu, todėl šią parodą autorė skyrė Motinos dienai.

„Mano kūrybos tikslas – per saviraišką pakylėti žmogaus dvasią, išreikšti jo norą patirti nekasdieniškus jausmus, prasiskverbti už realybės ribų į paslaptingą iliuzinę erdvę“,– sako menininkė. „Kilusią idėją, pirmiausia, nešioju savyje, kad gerai ją prisijaukinus, galima būtų per pojūčius, centimetras po centimetro kurti kūrinį į harmoningą, prasmingą visumą, lyg sodo auginimą. Nenaudoju paruošiamųjų etiudų, kad neišsibarstytų įkvėpimas ir buvusi energija. Jei tai daryčiau, galutinis rezultatas būtų lyg nukopijuotas sodas kaimyno sklype. Paimu po „gabalėlį gyvenimo“ ir prijaukinu jį į vilnos sluoksnį, kuris po to atsiveria įvairiais pavidalais, formomis, simboliais, ornamentais, dėmėmis ir linijomis“,– taip apibūdina autorė kūrybos procesą.

Laimutės Kozlovienės paveikslai – neišsenkanti esė. Juose tiek daug paslaptingumo, peno interpretacijai, jog bet kurio amžiaus lankytojas gali susieti su sava patirtimi, savu išgyvenimu. Tą pajuto ir parodos atidaryme gausiai dalyvavę Babtų bendruomenės nariai.

Parodos atidarymą praturtino ir susirinkusių jausmus virpino Babtų gimnazijos 2a klasės mokinukų eilės, dainorėlių: Gustės Danauskaitės, Gabijos Blažėnaitės, Rūtos Jonaitytės ir Ievos Lincevičiūtės muzikiniai intarpai.

Sutartinių giedojimo ir tradicinio muzikavimo stovykla Vilkijoje

Balandžio 11 d. jau keliolika metų, tradiciškai  pavasarį,  Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje vyksta „Sutartinių giedojimo ir tradicinio muzikavimo stovykla“, skirta vaikams ir suaugusiems. Nuo ryto ligi vakaro, viename Juškų namelio gale skamba sutartinių giedotojų balsai, o kitame – smuikelių griežimas. Darnaus sutartinių giedojimo ir jų atlikimo moko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. Daiva Vyčinienė, o liaudiško smuikavimo patirtimi dalijasi tos pačios akademijos docentas Evaldas Vyčinas.

Balandžio 11–12 d. tradiciškai vėl susirinks visi, kurie nori sužinoti, išmokti ir įvaldyti unikaliųjų sutartinių giedojimo paslapčių ir liaudiško muzikavimo įmantrybių.

Balandžio 11 d. užsiėmimai prasidės nuo 12 val., o balandžio 12 d. – nuo 10 val.

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus 25-mečio sukakties šventė

Maloniai kviečiame Jus kovo 7 d. (šeštadienį), 16 val. Vilkijoje, Kauno mažoji g. 2., paminėti drauge iškilmingą muziejaus sukaktį.

Šventinėje programoje dalyvaus:

brolių Juškų gyvenimo ir darbų tyrinėtojo Antano Mockaus (1918–1995) žmona ir jo darbų tęsėja VALERIJA MOCKIENĖ,
dūdmaišininkai VYTAS LINKEVIČIUS (Vilnius) ir GVIDAS KOVĖRA (Kaunas),
ALGIRDAS KLOVA su Balio Dvariono muzikos mokyklos folkloro grupe „AGLIJA“ (Vilnius),
dainų atlikėjas VYTAUTAS V. LANDSBERGIS (Vilnius),
DAIVA ir EVALDAS VYČINAI su folkloro ansambliu „VISI“ (Vilnius),
ANDRIUS MORKŪNAS su sutartinių giedotojų grupe „SESUTALAS“ (Kaunas),
DAIVA BRADAUSKIENĖ su folkloro ansambliu „KUPOLĖ“ (Kaunas),
ALGIRDAS KLOVA su kapela „VYDRAGA“ (Vilnius),
būrys gerų bičiulių ir šventės svečių.

LAUKIAME JŪSŲ!

skrynia

Edukacinė programa šeimoms „LIETUVIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS. KAS TAI?“

Lietuva XXI amžiuje – šiuolaikiška, moderni, išlaikiusi tautos kultūrinius ypatumus valstybė. Įvairios kaimynų ir Vakarų Europos kultūrinės ir politinės įtakos Lietuvą veikė, tačiau jos savastis išliko – Lietuva susiformavo kaip unikali etninė grupė, su savita kultūra, tradicijomis ir papročiais. Šiandien mūsų kraštas santykinai padalytas į penkias skirtingas, tačiau turinčias bendrumų etnografines dalis: Mažąją Lietuvą, Žemaitiją, Aukštaitiją, Dainavą arba Dzūkiją ir Sūduvą, XIX a. pab. – XX a. pradžioj pradėtą vadinti Suvalkija. Šios Lietuvos etnografinės dalys dabar vadinamos etnografiniais regionais. Pats seniausias iš visų penkių regionų – Sūduva.

Siekdamas atkreipti dėmesį į etnografinių regionų kultūrinius ypatumus, išlaikyti juos ir mūsų amžiuje, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-sius paskelbė Etnografinių regionų metais. Kauno rajono muziejus, Etnografiniams metams paminėti, sukūrė edukacinę programą šeimoms „Lietuvių tautinis kostiumas. Kas tai?“. Šių užsiėmimų metu galima bus sužinoti kokiam etnografiniam Lietuvos regionui priklausė tavo seneliai, tėvai ir kas šiandien esi tu. Kokius drabužius XIX–XX a. pr. dėvėjo žmonės Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Programos dalyviai bus supažindinami su merginų ir moterų tautiniais kostiumais, sukurtais pagal XVIII a. pab. – XX a. pr. šventinius kaimo moterų drabužius.

Pilietinė akcija moksleiviams ir studentams
„LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ IR KAUNO RAJONAS“

Kauno rajono muziejus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti ir jaunimo organizacijų iniciatyvą palaikyti, parengė specialią edukacinę programą „Lietuvos nepriklausomybė ir Kauno rajonas“.

Muziejus, atsiliepdamas į Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos mokinių parlamento iniciatyvą, palaikomą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, dalyvauja pilietinėje akcijoje „Lietuvai ir man“. Mokiniams, studentams ir asmenims (nepriklausomai nuo amžiaus), ryšėsiantiems trispalvę draugystės apyrankę, sudaro galimybę 2015 m. vasario 10 d. – kovo 11 d. nemokamai lankyti Kauno rajono muziejų, įsikūrusį Raudondvario pilyje.

Kauno rajonas užima išskirtinę vietą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelyje, nes 1991 m. sausio 13-ąją, okupantams užėmus televizijos bokštą Vilniuje, pirmoji žinia į pasaulį apie kruvinus okupantų veiksmus Lietuvos sostinėje, pasklido iš Juragių ir Sitkūnų radijo ir televizijos retransliacijos stočių, kurios yra Kauno rajone. Kaip vystėsi tolimesni Nepriklausomybės atkovojimo istorijos įvykiai būtent čia ir, kaip abiejų radijo ir televizijos retransliavimo stočių gynimo veiksmus organizavo šių vietovių vietos Sąjūdžio grupės, seniūnijos ir Kauno rajono savivaldybė, papasakosime Kauno rajono muziejuje.

Kauno rajono muziejus yra įsikūręs Raudondvario pilyje, kurios bokšte 1988 m. lapkričio 13 d. buvo iškelta pirmoji Kauno rajone trispalvė vėliava. Yra išsaugota šio įvykio, Juragių ir Sitkūnų radijo ir televizijos retransliacijos stočių apsaugos ir gynybos, pilietinių akcijų akimirkų istoriografinė medžiaga, kurią ir pristatysime Lietuvos jaunimui. Pilies bokšte, edukacinėje patalpoje, aplankiusieji muziejų, turės galimybę nusipinti trispalvę apyrankę. Medžiagomis, reikalingomis apyrankei pinti, aprūpins muziejus nemokamai.

Kauno rajono muziejus laukia visų, norinčių sužinoti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kovas Kauno rajone, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines su Lietuvos jaunimu paminėti kitaip.

Norėdami dalyvauti šioje akcijoje ir Kauno rajono muziejaus parengtoje edukacinėje programoje, prašome registruotis iš anksto

el. paštu: krmuziejus@gmail.com arba telefonais: (8 ~37) 44 96 01; 8 612 53 314

 LR AT 1991-01-13_4