Keramikos iš Ascoli Piceno (Italija) paroda Šventasis Pranciškus – pasaulio globėjas „Tarp tradicijos ir modernybės“

Keramikos menas yra nuolatinis dialogas tarp tradicijos ir modernumo, jis skleidžiasi mūsų bendruomenėse ir atranda galimybių palikti konkrečių ženklų: tai patvirtina jau ketvirtąjį kartą vykstanti Ascoli Piceno bienalė. Būdama atvira pasauliui, palaikydama šį brangų mūsų meistrų darbą, gimusį iš žmonijos istorijoje įsišaknijusios modernybės, ji ir kitiems Italijos miestams, kurie puoselėja keramikos tradicijas, yra tapusi pavyzdžiu.

Praėjusiais metais bienalės tema buvo „Moteris“, o šiemet ji dedikuota Šv. Pranciškui ir jo veiklai – išryškinama pagarba gamtai, asmens ekologija, kurią šis šventasis nurodė kaip dvasinį kelią. Rinkdamasis medžiagas ir techniką, derindamas spalvas ir taip realizuodamas savo kūrinius, keramikas stato tiltus tarp praeities ir ateities, suteikdamas mūsų dabarčiai laiko ir savasties gylį.

Nepaisant praeityje gyvavusių teisinių nuostatų, rėmusių keramikų veiklą bei skatinusių tradicijos tęstinumą, šiuolaikiniai socialinės apsaugos bei mokesčių įstatymai vis dar nėra palankūs norintiems rimtai darbuotis ir turintiems galimybę perduoti savo sukauptas technines bei menines žinias jaunajai kartai. Šios švietėjiškos veiklos kliudymas, pasmerkia majoliką bei kitas amatų šakas išnykimui.

Tokios iniciatyvos, kaip jau ketvirtąjį kartą vykstantis keramikos bienalės konkursas, remiamas Ascoli Piceno savivaldybės, reprezentuoja vieną iš retų ir naudingų galimybių, leidžiančių išryškėti daugybės menininkų bei amatininkų talentui, kurie nepaisant nieko, vis dar tiki tuo, ką daro: Ascoli Piceno renginys sukviečia Europos ir kitų kraštų menininkus, leidžia palyginti skirtingas tradicijas bei pasitarnauja skatinant dialogą tarp amatininkų.

Su tokia viltimi ir palinkėjimu inauguruojama ši komisijos atrinktų kūrinių paroda: iš tiesų, akivaizdžiai vertingas atrodo daugybės dalyvių kruopštumas, atsiliepiant į pranciškonišką temą, kurią padiktavo 800-osios metinės nuo tada, kai Asyžiaus vargšas atėjo į Ascoli Piceno. Pranciškaus biografijoje bei jo dvasiniame kelyje autoriai atranda ryškių vaizdinių idėjų, kurias įkūnija keramikoje – mene, gimstančiame iš žemės ir ugnies, t. y. elementuose, kuriuos išgyrė pats Pranciškus.

Krašte jau nuo seniausių laikų klestėjo molio apdirbimą išmanančių amatininkų veikla. Ši tradicija iki šių dienų gyvuoja įvairiuose Ascoli Pceno provincijos centruose, ypač Montottone – tai pagrindinis Piceno srities miestas, išsiskiriantis manufaktūrose gaminamų dirbinių kokybe, charakteringomis formomis ir puošyba, kurios reprezentuoja unikalią Ascoli produkciją.

Dėl šių priežasčių, kaip ir dėl šimtmečiais vietinėje aplinkoje vystytos veiklos, 2002 Ascoli Piceno tapo vienu iš Senovinės Majolikos Tradicijos miestų: toks pripažinimas nurodo ne tik galutinį rezultatą, pasiektą tikslą, bet ir lauktą progą atgaivinti žinias apie vietinę senąją produkciją, apie dabartinę, pagamintą laikantis kokybės standartų bei atspindinčią Ascoli papročius, kuriuos taip pat perteikia daugybė eksponatų, saugomų miesto Pinakotekoje, bei kasinėjimuose rastų objektų, dabar esančių vietiniame Nacionaliniame archeologijos muziejuje.

Keramikos meno muziejus buvo atidarytas 2007 birželio 1 d., jis įsikūręs greta romaninės Švento Tomo bažnyčios. Žaviose vidaus erdvėse ir vidiniame kieme (kluatre) galima pamatyti turtingas municipaliteto kolekcijas bei brangius rankų darbo kūrinius. Muziejus padalintas į penkias dalis, kurios leidžia sekti keramikos gamybos Ascoli Piceno istorijos įvykius, pradedant archaiškais majolikos dubenimis, datuojamais XV amžiumi, pereinant prie‚ compendiario‘ (apibendrinančio) stiliaus dirbinių iš Castelli, iki XIX ir XX a. priklausančių Ascoli gaminių, bei Derutoje, Faenzoje, Montelupo, Savonoje, Genujoje sukurtų dirbinių. Didelė svarba teikiama plytelėms, tapytoms didžiųjų Castelli meistrų, tokių kaip Francesco ir Carlo Antonio Grue, Berardino Gentili iš Ascoli Sant’Angelo Magno vienuolyno.

Muziejuje yra dirbtuvės, skirtos seminarams, edukacinei keramikos dirbinių gamybai, jos pritaikytos tiek mokyklinėms, tiek kitoms grupėms, muziejuje norinčioms atlikti stažuotes. Erdvės atviros italų ir užsienio meistrams, keramikos ekspertams, siekiant vystyti bendradarbiavimą bei tarpusavio ryšius.

2017 m. vasario 24 d., penktadienį, 18 val. maloniai kviečiame Jus į keramikos parodos atidarymą Kauno rajono muziejuje.

Paroda veiks 2017 02 24 – 2017 06 25.

keramikos_paroda_website_pratestas

RAUDONDVARIS LAUKS SUGRĮŽTANČIŲ PAUKŠČIŲ

Raudondvaris garsus čia gyvenusiais ir dirbusiais žmonėmis. Vieni tokių – mokytojai Anelė ir Augustinas Kriauzos, mokytojavę Raudondvaryje 1933–1946 metais. Jų vardu dabar pavadinta mokykla-darželis. Mokytojai buvo ne tik miestelio šviesuoliai, bet ir žmonės, kūrę gražias tradicijas, puoselėję meilę gamtai, muzikai, menui. Tie, kuriems teko mokytis pas šiuos puikius žmones, prisimena tradicinę, pavasarinę paukščių šventę. Jos metu visi mokyklos mokiniai keldavo inkilus. Mokytojų Kriauzų dukra Jūratė Kriauzaitė-Rastauskienė prisimena, kokia tai didelė šventė būdavo. Vaikai, iškėlę inkilus dainuodavo, vaišindavosi. Taip jie buvo mokomi daryti gerus darbus, būti bendruomeniškais.

Šią gražią iniciatyvą tęsia Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis. Mokinukai, padedami tėvelių, mokytojų daro inkiliukus ir vyksta juos kelti į Panemunės šilą, arba iškelia šlaite , šalia savo mokyklėlės. Kadangi Raudondvaris tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine, jie nusprendė prie šios gražios akcijos pakviesti prisidėti visus raudondvariečius ir taip įprasminti mokytojų Kriauzų tradiciją ir tuo pačiu į Raudondvarį sukviesti dar daugiau sugrįžtančių paukščių. Prie šios iniciatyvos prisideda ir kitos įstaigos: gimnazija, kultūros centras, darželis-lopšelis „Riešutėlis“, seniūnija, girininkija ir k.t.

Inkilų kėlimo akcija prasidės vasario 26 d. Visų įstaigų atstovus kviesime rinktis 14 valandą prie kultūros centro ir keliauti kelti inkilų. Numatyta vieta – prie Juozo Naujalio paminklo. Simboliška, kad parskridę paukščiai savo giesmėmis pasveikins muzikos patriarchą. Įkėlę inkilus, grįšime prie kultūros centro, kur vyks Užgavėnių linksmybės, visi varysim žiemą ir įsileisim paukščius į kiemą.

O visus bendruomenės narius kviesime nuo vasario 27 d. iki kovo 9 d. į facebook‘o grupę „Raudondvaris – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ kelti nuotraukas, pavadinimu „Pavasario šventė“, kuriose matytųsi, kaip jūs gaminate, keliate inkilus, ruošiatės sutikti sugrįžtančių paukščių. Pasistenkime, kad Raudondvaris taptų skambančiu, čiulbančiu paukščių balsais miesteliu.

inkilu_svente

Nuotrauka iš asmeninio Jūratės Kriauzaitės-Rastauskienės albumo, užfiksuota Raudondvario pradinės mokyklos paukščių šventė 1938-1939 m.

Muziejaus darbo laikas švenčių dienomis:

vasario 15 d. dirbsime iki 17.00 val.,
vasario 16 d. muziejus nedirbs.

IMG_0092428

KAUNO RAJONO MUZIEJUJE – SALVADOR DALI IR GIORGIO DE CHIRICO KŪRYBA

2017 m. vasario 4 d., Kauno rajono muziejuje buvo atidaryta didžiųjų dailininkų siurrealistų: ispano Salvador Dali ir italo Giorgio de Chirico darbų paroda religine tematika.

Kviečiame pasigrožėti parodos atidarymo akimirkomis.

Paroda veiks 2017 02 04 – 2017 04 02. Lankymas: III–VII 10:00–18:00 val.

Nuotraukos: D. Stankevičiaus

MUZIEJAUS PADĖKA BIČIULIAMS!

Kauno rajono muziejus dėkoja visiems, dalyvavusiems kalėdinių žaisliukų mainų akcijoje. Muziejus, dėka Jūsų, pasipildė daugybe unikalių eksponatų. Žinokite, kad muziejus yra pasirengęs priimti tokias dovanas ištisus metus ir tai, kas Jums kartais atrodo namuose jau nebereikalinga, gali būti puikus muziejaus eksponatas. Ačiū Jums, muziejaus bičiuliai!

kaledinis_sveikinimas_fb

Muziejaus darbo laikas švenčių dienomis:

gruodžio 23 d. dirbsime iki 17.00 val.,
gruodžio 24 d., 25 d., 26 d. muziejus nedirbs,
gruodžio 31 d. dirbsime iki 16.00 val.,
sausio 1 d. muziejus nedirbs.

ITALŲ SKULPTORIAUS IR DAILININKO MASSIMO GHIOTTI PARODA „KITAPUS REGIMYBĖS“ (it. “Oltre, al di là delle apparenze”)

Gruodžio 20 d. antradienį, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, įvyks Massimo Ghiotti metalo skulptūrų parodos „Kitapus regimybės“ atidarymas. Paroda veiks 2016 12 20 – 2017 01 29.

Massimo Ghiotti – tai menininkas, metalą pasirinkęs savo mėgstama kūrybine medžiaga, pradedant jau pirmaisiais, 1970 m. jo sukurtais darbais. Tuo laikotarpiu skulptūros buvo bronzinės, kuomet autorius sekė idėja žmogaus kūną atvaizduoti galinga plastikos jėga, tačiau neilgai trukus M. Ghiotti šį stilių paliko tam, kad galėtų įsigilinti į labiau išieškotą, rafinuotą išraišką, kurioje metalas tapo medžiaga, padėjusia atvaizduoti dar nematytas formas bei monumentalias skulptūras. Įtampos, erdvės ir elementai tampa vieniu, nepaisant juose esančių grubių, kitos tipologijos komponentų ar tiesiog postindustrinių detalių. Visi kartu jie formuoja elegantišką ir iškilmingą architektūrą. Kai kuriuos autoriaus darbus turime galimybę matyti Vilniaus Europos Parko šiuolaikinio meno muziejuje po atviru dangumi.

Dailininkas iš Torino (Italija), įprastai kuriantis skulptūras, parodoje Kauno rajono muziejuje rodo nerūdijančio plieno plokštes ir modulines skulptūras. Menininkas ne pirmą kartą rengia parodas Lietuvoje. Šį kartą į Raudondvario pilį M. Ghiotti atvežė naujausius, per pastaruosius dvejus metus sukurtus, darbus. Žinomas kaip konstruktyvių, masyvių iš industrinių detalių skulptūrų kūrėjas, šio muziejaus ekspozicinėse erdvėse pristato savo naujus kūrinius – trimates skulptūras plokštumoje. Darbai ant metalo plokštės – žiūrovui pateikiamos kaip dideles tapybos drobės. „Man svarbu, kaip išgauti perspektyvą, kaip tai galima padaryti drobėje. Ieškau naujos meno išraiškos metale. <…> Aš nenoriu, kad darbuose matytųsi reljefas, mano užduotis – vengti jo ir siekti kuo labiau priartėti prie tapybos. Radęs šį būdą tobulinu skulptūros ir tapybos junginį“, – apie savo naująją techniką pasakoja M. Ghiotti.

M. Ghiotti pasakoja, kad pirmiausia jis paruošia plieno plokštę, tada ant jos tepa dažus, pro kuriuos persišviečia raižiniai. Paskutinis sluoksnis – lyg užklijuotos metalo juostos – iš tiesų yra tik metalui sugrąžintas pradinis vaizdas. Ritmo ir įtampos kūriniams suteikia intensyvios spalvos, geometriniai ženklai, tuštumos ir nuolatinė atspindžių kaita. Visas šias jėgas savyje talpina plieno plokštė.

„Kitapus regimybės“ parodoje, pasineriame į kitokią ekspresiją ir sutinkame naujas Massimo Ghiotti naudojamas metalo formas. Jos jau praradę savo trimatę išraišką bei intensyvų brutalumą, kuriuos anksčiau autorius pasitelkdavo jėgai skulptūrų elementuose išreikšti. Metalas vis dar dominuoja, tačiau naudojamas drobės pavidalu. Tai nerūdijančio plieno plokštės – jose sąryšis, darbo pobūdžio tęstinumas bei įtampos išlieka. Erdvės bei formos taip pat įkvepia gyvybę šioms „drobėms“, viskas sugrįžta ir nukreipia vėl į kitus kūrinius. Ritmą ir įtampą joms suteikia intensyvios spalvos, geometriniai ženklai, tuštumos ir nuolatinė refleksų kaita. Visas šias jėgas savyje talpina plieno plokštė, kūriniui suteikianti ant drobės tapyto kūrinio iškilmingumo.

Parodoje taip pat eksponuojamos kai kurios modulinės skulptūros iš serijos Urbane („Miesto“) – susipažįstame su dar viena išraiškinga Massimo Ghiotti pasaulio tema. Tai mažų dimensijų nerūdijančio arba apdoroto plieno skulptūros; kartotinių geometrinių formų elementų visuma, konceptualiose „dieviškos proporcijos“ formulės paieškose sudaranti kūrinius. Šios formulės pritaikymas, skulptūroms suteikia harmoningumo bei elegancijos ir tampa dar vienu autoriaus, dirbančio su menui neįprastomis medžiagomis, klasikinės išraiškos bandymu.[1]

[1] http://lzinios.lt/lzinios/lzinios-lt-rekomenduoja/massimo-ghiotti-kitapus-regimybes-/221072

massimo_ghiotti_website

RAUDONDVARIO GRAFO TIŠKEVIČIAUS MANDARINŲ EGLUTĖ JAU ĮŽIEBTA

Šių metų gruodžio 9 d. Raudondvario dvaro rūmuose-pilyje Kauno rajono muziejus įžiebė kalėdinę Raudondvario grafų Tiškevičių Mandarinų eglę, atidarė įspūdingą istorinių ir šiuolaikinių kalėdinių žaislų ekspoziciją, o šeštadienį pakvies į susitikimus su Kalėdų Seneliu pilies bokšto rezidencijoje.

Pasidžiaugti šiuo unikaliu muziejininkų kūriniu pirmieji lankytojai ir žiniasklaidos atstovai kviečiami nuo 10 iki 14.30 val.

Šventinę 3 m aukščio žaliaskarę muziejininkai išpuošė daugiau nei šimtu 6 cm skersmens stiklinių mandarinų, sukurtų specialiai šiai šventinei eglei, pagamintų Ukrainoje.

Raudondvario grafai Tiškevičiai, garsėję vakarietiška kultūra ir išskirtine prabanga, ypatingai didžiavosi savo citrusinių augalų kolekcija, atšiauriomis žiemomis saugota dvaro oranžerijoje.

Vėlų pavasarį, atšilus orams, apie 3,5 metrų aukščio mandarinmedžiai, apelsinmedžiai ir citrinmedžiai, pasodinti į medinius kubilus, būdavo pastatomi tarp rožių, augančių lysvėse aikštės šonuose, ir priešais pilies-rūmų fasadą. Todėl XIX–XX a. pr. Raudondvario dvaras vasaromis kvepėjo apelsinais ir mandarinais.

Šių egzotiškų augalų gyvenimas Raudondvario dvare, įkurtame ant vaizdingo Nevėžio kranto, prasidėjo po 1861 m. balandžio 11 d., kai buvo atidaryta Kauno geležinkelio stotis. Pirmuoju tarptautiniu Lietuvos geležinkeliu grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius iš šiltųjų kraštų per Vakarų Europą į Kauną atgabeno pirmuosius šių augalų medelius. Lietuvos teritorija pirmojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva kelio atkarpa ėjo pro Daugpilį–Vilnių–Gardiną su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis). Mandarinmedžiai, apelsinmedžiai ir citrinmedžiai būtent šiuo geležinkeliu buvo atvežti į Kauną, o iš čia arkliais nugabenti į Raudondvario dvarą.

Dabartinis oranžinės spalvos Petro Vileišio (Vilijampolės) tiltas, jungiantis Kauno senamiestį su Vilijampole, yra tikrasis šio įdomaus istorinio įvykio liudininkas ir simbolis. Tiesa, XIX a. antroje pusėje šioje vietoje jokio tilto nebuvo, tačiau čia veikė mediniai keltai, kurie kėlė žmones, vežimus ir karietas iš vieno Neries kranto į kitą. Būtent šioje vietoje per Nerį buvo pergabenti pirmieji egzotiškų augalų medeliai ir atvežti į Raudondvario dvarą.

Prisimenant grafo Tiškevičiaus mandarinų ir apelsinų kelionę į Raudondvario dvarą, 2008 m. šis tiltas po rekonstrukcijos ir atnaujinimo buvo nudažytas oranžine spalva. Raudondvario grafo Tiškevičiaus kalėdinė Mandarinų eglė Raudondvario pilyje ir oranžinis tiltas per Nerį Kaune – yra jungtis tarp istorijos ir mūsų dienų.

Maloniai kviečiame atvykti į Raudondvario pilį, Kauno rajono muziejų, kur iš tikrųjų išvysite neįprastą šventinį reginį – kalėdinę Raudondvario grafų Tiškevičių Mandarinų eglę, turtingą kalėdinių žaisliukų, Italijos meistrų sukurtų keramikinių prakartėlių  parodą ir, žinoma, šventinę Kalėdų senelio rezidenciją Raudondvario pilies bokšte.

Maloniai kviečiame atvykti į Raudondvario pilį, Kauno rajono muziejų, kur iš tikrųjų išvysite neįprastą šventinį reginį – kalėdinę Raudondvario grafų Tiškevičių Mandarinų eglę, turtingą kalėdinių žaisliukų, Italijos meistrų sukurtų keramikinių prakartėlių  parodą ir, žinoma, šventinę Kalėdų senelio rezidenciją Raudondvario pilies bokšte.

Su pagarba
Zigmas Kalesinskas
Muziejaus direktorius

IMG_8016