Jaunieji Babtų kraštotyros muziejaus savanoriai

Babtų kraštotyros muziejuje 2013 metais pradėję lankytis Babtų gimnazistai pasivadino muziejaus savanoriais. Tai buvo veiklių, darbščių ir nuoširdžių moksleivių būrelis. Iš pradžių jų buvo per dešimt, bet laikas patikrino ir liko penki veikliausi: Alvyda Alaburdaitė, Sandra Paspirgėlytė, Simonas Penkinas, Daina Aleksejeva, Irma Padriezaitė. Šie moksleiviai muziejuje tvakė, valė fondus, rinko kraštotyrinę medžiagą, pagelbėdavo organizuojant renginius, kartais juos vesdavo; atvykus anglakalbiams lankytojams buvo nepamainomi vertėjai. Veiklą rinkosi pagal savo charakterį – toms, kurioms patiko bendrauti su žmonėmis, pasiruošusios papasakoti apie savo kraštą lydėdavo ekskursijas po Babtų apylinkes. 

2015 m. pavasarį savanoriai baigė gimnaziją ir išvyko dairytis po platesnius horizontus. Malonu, kad jų būrelį papildė jaunesni. 2014 m. prisijungė Ugnė Kščianavičiūtė ir Neringa Bosaitytė.

2015 m. liepos mėn. Žalgirio parke vykusiame Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjime dalyvavo patys jauniausi muziejaus savanoriai – mažieji gidai. Jie renginio metu laukė svečių prie koplytstulpių, skirtų Žalgirio mūšio karvedžiams ir trumpai juos pristatė. Tai buvo ketvirtos – penktos klasės mokiniai Karolina Kleveckaitė, Gelmis Mačiukas, Julius Bosaitis, Ąžuolas Gasiūnas, Vaiva Stonytė, Austėja Jakutytė, Justė Chmieliauskaitė, Elija Petravičiūtė. Gal ir ne visi taps muziejaus savanoriais, tačiau jau dabar galime teigti, kad jie puikiai pravedė savo pirmąją pilietiškumo pamoką.

Nuotraukoje: skulptorius tautodailininkas A. Sakalauskas su jaunaisiais gidais prie atidengto paminklo Jonui Sungailai – Kauno seniūnui.

 

Lėlių paroda „Vaikystę nešuosi savyje“

Babtų kraštotyros muziejuje apsigyveno Živilės Pikčiūnaitės lėlės. Paroda „Vaikystę nešuosi savyje“ padės mažiesiems lankytojams lengviau atsisveikinti su vasara, o jų tėveliams ir mamytėms prisiminti, kaip neseniai ir jie buvo vaikai. Tai Živilės lėlių kolekcijos dalis.

Živilė Pikčiūnaitė 1975 m. išvydo pasaulį pasiruošusi jį priimti vaikiškomis akimis visam – mergaitė nuo pat gimimo turi dvasinę negalią. Mamos ir brolio mylima Živilė jaučiasi saugi, laiminga. O ypač ją džiugina ir ramina giminių, artimųjų dovanojamos lėlės. Šių vaikystės simbolių, atkeliavusių iš įvairiausių pasaulio vietų, Živilės kolekcijoje daugiau nei penkiasdešimt.

Šios lėlės – Živilės draugės, rūpestis ir paguoda. Mažoji kolekcininkė su nerimu jas patikėjo muziejui laikinai. Mergaitė viliasi, kad kolekcija suteiks džiaugsmo visiems aplankiusiems. O tai labai svarbu Živilės dvasios pasaulyje.

„V-asis Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimas“

Dūdmaišių muzika skambės ir iš Raudondvario pilies bokšto.

Kauno rajono muziejus tęsia Lietuvos ir užsienio dūdmaišininkų sambūrio tradicijas, pradėtas 2008 m. spalio 25 d. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje, Vilkijoje. Šiais metais „Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimas“ jau penktasis. Jame dalyvauja dūdmaišininkai: Eduards Klints iš Latvijos, Stasas Čiavus iš Baltarusijos, Dzianis Sukhi iš Čekijos, Viktoras Levytskyi iš Ukrainos, Jurajus Dufekas, meistras iš Slovakijos, dūdmaišininkų trio „Hailander“ iš Olandijos ir būrys šio seno instrumento mylėtojų iš Lietuvos. Į pirmąjį susipūtimą Vilkijoje suvažiavo 14 dūdmaišininkų iš Lietuvos, du šio instrumento meistrai iš Baltarusijos ir vienas dūdmaišininkas iš Latvijos.

Anksteniuosiuose dūdmaišininkų susipūtimuose Vilkijoje ir dūdmaišininkų sambūryje dalyvavęs gudas Todaras Kaškurevičius, laikomas bene geriausiu baltiškų dūdmaišių meistru Baltijos regione. Anot istorinių šaltinių, tokie dūdmaišiai jau XV–XVI amžiuje buvo paplitę Lietuvoje, Gudijoje ir Latgaloje. Šiais metais savo meistrystę ir dūdmaišių gamybos paslaptis praktiniame seminare Vilkijoje atskleis slovakas Jurajus Dufekas.

Iš to kokiais skirtingais ir įvairiais vardais šis muzikos instrumentas vadintas, galima spręsti koks svarbus mūsų tradicijose ir apeigose jis buvo. Dūdmaišis Lietuvoje vadintas: ūku, maišine, murenka, kūline, kūline dūda, labanarska dūda, dūda ragine. Latviai ir mūsų tautosakininkai A. ir J. Juškos mini dar kitą pavadinimą – somos.

Ruošiant kompaktinę plokštelę „Tylos Labanoro“ Vilkijos senosios klebonijos žemaitiškas kaminas, virto unikalia įrašų aikštele, kurioje, istorinės unikalios aplinkos nuotaikų paveikti, gimė muzikinio albumo „Tylos Labanoro“ neįprasti kūrinių pavadinimai: „Apie liudininką“, „Apie lygiadienį“, „Apie smaką“, „Apie akmenį“, „Apie žaizdą“, „Apie moterį“, „Apie neturėjimą“ ir kt. „Primityvi rupios faktūros erdvė paveikė muziką, jos skambesį ir nuotaikas, suteikė jai savito kolorito“, – rašoma šios plokštelės pristatyme. Albumas „Tylos Labanoro” tapo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos remiamo projekto dalimi „Labanoro dūda”, kuriuo siekiama Lietuvoje atgaivinti dūdmaišių tradicijas.

Šio tradicinio renginio vienas iniciatorių ir bendraorganizatorių dūdmaišininkas Gvidas Kovėra interneto tinklapyje www.dudmaisis.lt, skirtame specialiai dūdmaišiui, jo muzikai, tradicijoms puoselėti ir skleisti rašo: „Man rūpi, kad DŪDA skambėtų mūsų krašte.“ Ir ji iš tikrųjų skamba vis garsiau ir plačiau. Galbūt sėkmė šiuos žmones lydi todėl, kad pasirinktas simbolis – auksinis angelas pučiantis dūdą. Tai jis XXI– ajame amžiuje dūduoja iš Vilkijoje esančio A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus kamino apie tebegyvuojančias tautos vertybes ir tradicijas.

Rugpjūčio 19 d. 14 val. muziejuje, Vilkijoje, prasidės praktinis seminaras dūdmaišių tema, 18 val., Angelo globojami tradicinio susipūtimo dalyviai, čia vėl gyvai uždūduos norintiems išgirsti ir pamatyti mūsų senąją DŪDĄ, o rugpjūčio 20 d. 14 val. apie tai paskelbs ir iš septyniolikos metrų aukščio Raudondvario pilies bokšto.

 

dudmaisininkas

Lankytojų laukia KTU bibliotekos ir Kauno rajono muziejaus paroda

„Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XV–XVII knygos“

Liepos 6-ąją dieną, Kauno rajono muziejuje, Raudondvaryje vyko renginiai skirti Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai. Išskirtinis renginio akcentas – Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekos ir Kauno rajono muziejaus bendros parodos „Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XV–XVII knygos“ atidarymas. Parodoje pristatyta ir lankytojų laukia grafų Tiškevičių (Tyszkiewicz) bibliotekos dalis, saugoma KTU bibliotekoje. Parodos metu galima susipažinti su XV–XVII a. spaudiniais, kurie laikinai sugrąžinti į Raudondvario dvarą ir eksponuojami toje aplinkoje, kurioje juos saugojo grafai Tiškevičiai. KTU bibliotekos darbuotojos dr. Editos Korzonaitės, rengusios parodą, teigimu, vienas iš parodos akcentų – dovanojimo dokumentas vokiečių ir lietuvių kalbomis, kurį 1930 m. Vokiečių knygyno Kaune savininkas Valteris Fišeris (Walter Fischer) įteikė Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui kartu su Raudondvario dvaro bibliotekos dalimi (7874 egz.). Dokumentas sukurtas vokiečių knygų menininko prof. Hugo Steiner–Prago.

http://ktu.edu/lt/biblioteka/naujiena/lankytoju-laukia-ktu-bibliotekos-ir-kauno-rajono-muziejaus-paroda-raudondvario-grafu-tiskeviciu-bibliotekos-xv-xvii-knygos

Paroda veiks iki spalio mėn. 31 d.

Giovanni Matano Raudondvaryje

Liepos 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. maloniai kviečiame į Giovanni Matano parodos atidarymą Kauno rajono muziejuje. Ekspozicijoje bus rodomi Italijos menininko tapybos ir keramikos darbai.

Giovanni Matabo gimė 1944 m. Kaskano (Cascano) miestelyje, pietų Italijoje. Pabaigęs menų studijas ir įgavęs dėstytojo kvalifikaciją, tapo tapybos dalykų profesoriumi Pirmajame menų licėjuje Turine (Il primo Liceo Artistico di Torino). Šiuo metu gyvena ir kuria Kastelamontėje (Turinas).

Lietuvoje G. Matanno darbai rodomi pirmą kartą.

Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.Paroda veiks nuo liepos 8 d. iki rugpjūčio 31 d.

 

Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XV–XVII amžiaus knygos 

Kauno rajono muziejuje, Raudondvario dvaro rūmuose, pirmą kartą nuo XX a. pr. bus rodoma Kauno technologijos universiteto bibliotekoje saugomų knygų dalis, padovanota 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetui Kauno vokiečių knygyno savininko Walterio Fischerio. Visuomenei bus pristatytas ir jo unikalus dovanojimo aktas, surašytas ant jaučio odos. 

Paroda atidaroma 2015 m. liepos 6 d. ir veiks iki spalio 31 d.

Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos knygos, KTU biblioteka

Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos knygos, KTU biblioteka

„Brolių Juškų dainos“

Birželio 13 d. (šeštadienį) 16.00 val. Juškų etininės kultūros muziejuje tradiciškai bus minimi brolių Antano ir Jono Juškų gimtadieniai. Šiais metais šventė „Brolių Juškų dainos” išskirtinė – Jono Juškos 200 metų sukaktis.

Šventinėje programoje dalyvaus DAIVA ir EVALDAS VYČINAI su folkloro ansambliu „VISI“ (Vilnius). 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Tautodailininko Kazimiero Martinaičio „Šventumai“

Kazimieras Martinaitis gimė ir augo Grabavos kaime, Garliavos apylinkėje, Kauno rajone. Dar būdamas vaikas lenktinio peiliuko nepaleisdavo iš rankų – gretimame miške rankiodavo keistai išsiraičiusias šakas, ant jų raižydavo, iš žilvičio darė švilpynes. Jaunystėje, ką nors gražesnio pamatęs, bandydavo kopijuoti. Po tarnybos kariuomenėje, grįžo į Kauną ir meno gaminių įmonėje „Dailė“ dirbo medžio drožėju. Vėliau dirbo kitus, su skulptūra nesusijusius, darbus, o medžio kaltus į rankas paimdavo tik laisvalaikiu.

Kazimieras Martinaitis parodose dalyvauja nuo 1973 m. Nuo 1992 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2013 m. respublikiniame tautodailės konkurse „Aukso vainikas“ buvo vainikuotas geriausiu metų Lietuvos liaudies meistru. Lig šios dienos yra sukūręs kelis šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, mažesnių medžio skulptūrų. Iš medžio tautodailininkas drožia beveik viską ką mato ir kuo tiki. „Nedrožiu tik velnių ir raganų“,– šiuo klausimu menininkas kategoriškas. „ Iš gyvenimo imu vien tai, kas gražu ir gera, nes blogiu tarsi užsikrečiama. Jei tam pasiduočiau, žinau, jog nieko vertingo nesukurčiau“, – sako skulptorius.

Būdamas pensininku, menininkas džiaugiasi, kad turi daug laisvo laiko kurti savo ŠVENTUMUS.
Šiuo metu Kazimieras Martinaitis daugiausiai drožia parodoms skirtus nedidelius kūrinius.

Šias liaudies meno vertybes ir pristatome Jūsų džiaugsmui A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje.

Paroda vyks iki birželio 16 d.

Nėrinių kalba mūsų Motinoms

Babtų kraštotyros muziejuje balandžio 22 dieną atidaryta Motinos dienai skirta vilnietės dailininkės Laimutės Kozlovienės tekstilės darbų paroda „Nėrinių kalba“.

Dailininkė L. Kozlovienė parodose dalyvauja nuo 1984 metų. Į Babtus ji atvežė nepaprastai šiltus kūrinius iš vilnos, nėrinių, siuvinėjimų. Dailininkė pasakoja, kad šios tekstilės technikos perimtos iš mamų, močiučių rankų dvelkia nuoširdumu, meile, švelnumu, todėl šią parodą autorė skyrė Motinos dienai.

„Mano kūrybos tikslas – per saviraišką pakylėti žmogaus dvasią, išreikšti jo norą patirti nekasdieniškus jausmus, prasiskverbti už realybės ribų į paslaptingą iliuzinę erdvę“,– sako menininkė. „Kilusią idėją, pirmiausia, nešioju savyje, kad gerai ją prisijaukinus, galima būtų per pojūčius, centimetras po centimetro kurti kūrinį į harmoningą, prasmingą visumą, lyg sodo auginimą. Nenaudoju paruošiamųjų etiudų, kad neišsibarstytų įkvėpimas ir buvusi energija. Jei tai daryčiau, galutinis rezultatas būtų lyg nukopijuotas sodas kaimyno sklype. Paimu po „gabalėlį gyvenimo“ ir prijaukinu jį į vilnos sluoksnį, kuris po to atsiveria įvairiais pavidalais, formomis, simboliais, ornamentais, dėmėmis ir linijomis“,– taip apibūdina autorė kūrybos procesą.

Laimutės Kozlovienės paveikslai – neišsenkanti esė. Juose tiek daug paslaptingumo, peno interpretacijai, jog bet kurio amžiaus lankytojas gali susieti su sava patirtimi, savu išgyvenimu. Tą pajuto ir parodos atidaryme gausiai dalyvavę Babtų bendruomenės nariai.

Parodos atidarymą praturtino ir susirinkusių jausmus virpino Babtų gimnazijos 2a klasės mokinukų eilės, dainorėlių: Gustės Danauskaitės, Gabijos Blažėnaitės, Rūtos Jonaitytės ir Ievos Lincevičiūtės muzikiniai intarpai.

Sutartinių giedojimo ir tradicinio muzikavimo stovykla Vilkijoje

Balandžio 11 d. jau keliolika metų, tradiciškai  pavasarį,  Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje vyksta „Sutartinių giedojimo ir tradicinio muzikavimo stovykla“, skirta vaikams ir suaugusiems. Nuo ryto ligi vakaro, viename Juškų namelio gale skamba sutartinių giedotojų balsai, o kitame – smuikelių griežimas. Darnaus sutartinių giedojimo ir jų atlikimo moko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. Daiva Vyčinienė, o liaudiško smuikavimo patirtimi dalijasi tos pačios akademijos docentas Evaldas Vyčinas.

Balandžio 11–12 d. tradiciškai vėl susirinks visi, kurie nori sužinoti, išmokti ir įvaldyti unikaliųjų sutartinių giedojimo paslapčių ir liaudiško muzikavimo įmantrybių.

Balandžio 11 d. užsiėmimai prasidės nuo 12 val., o balandžio 12 d. – nuo 10 val.