„Vitrum 2020 Pulsas“ festivalis kvies pažvelgti į (ne)skaidrumą stikle ir visuomenėje

Tarptautinis stiklo meno festivalis „Vitrum 2020 Pulsas” vyks šių metų spalio – gruodžio mėnesį, o ekspozicijos išsidėstys galerijoje „Meno parkas“, M.K. Čiurlionio muziejuje „Galerijoje be sienų” Kaune ir Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje. Ragindamas pažvelgti į (ne)skaidrumą stikle ir visuomenėje „Vitrum 2020“ festivalis pakvies į tarptautines parodas, gyvus pasirodymus, ekskursijas bei šeimai skirtas edukacijas.

Stiklo festivalio tradicijos

„Vitrum“ festivalis pradėtas rengti 2000 metais Kaune. Vėliau stiklo meno trienalė, apjungdama stiklo meno bendruomenę Baltijos šalyse, palaipsniui išsiplėtė ir tapo tarptautinio stiklo meno festivaliu. Pastarasis festivalis kvietė narplioti istorijos ir atminties pinkles, stebino karšto stiklo dirbtuvėmis bei kvietė į senąjį Aleksoto stiklo fabriką. Tuo tarpu šių metų festivalis „Vitrum 2020 Pulsas” ritmingai tęsia bendruomenės ryšių stiprinimą ir visuomenės pažintį su stiklo menu. Artėjančio festivalio parodose 2020 metų rudenį stiklo tradicijos susijungs su šiuolaikiniu menu.

„Šis „Vitrum“ festivalis – jubiliejinis, žymintis festivalio gyvavimo dvidešimtmetį. Lyginant su pirmuoju – dabar tai daug platesnis, didesnis renginys, išsiplėtęs nuo grupinės parodos. „Vitrum 2020 Pulsas“ festivalyje įtrauktas veiksmo menas ir karšto stiklo pasirodymas. Skirtingos parodos aprėps trijų šalių susitikimą bei nubrėš idėjinį ir konceptualų vaizdą“, – teigia festivalio vadovė, menininkė Julija Pociūtė. Ji svarsto, kad be pasipriešinimo ir sustiprinto pulso visuomenėje neįmanoma išeiti į darnų skirtingų bendruomenių sutarimą, o tai atsispindi ir artėjančio festivalio temoje.

Pasipriešinimo sužadintas pulsas

„Vitrum 2020 Pulsas“ festivalis konceptualiai nagrinėja (ne)skaidrumą – kaip stiklo medžiagiškumo ir socialinių procesų ypatybę. Festivalio šūkiu pasirinktas „pulsas“ gali būti ne tik organizmo funkcijos imitacija, bet ir pojūtis, kai susidūrus su nepatogiomis situacijomis, užginčijamos nusistovėjusios taisyklės. Festivalio metu daugiausia dėmesio bus skirta iššūkių įveikimui, akcentuojant jausmus ir reakcijas, kurios kyla, kai žmogus stumiamas už savo galimybių ribų. Tą akimirką – ramybę ir paklusnumą pakeičia įniršis ir pasipriešinimas.

Festivalio programą sudaro kuruota paroda „Aštri stiklo briauna“, atviro kvietimo paroda „Skaidri erdvė“, instaliacija viešoje erdvėje, gyvi pasirodymai, šeimai skirtos edukacijos ir ekskursijos.

Vaizdūs pasakojimai ir atsparumo idėjos

Tarptautinėje parodoje „Aštri stiklo briauna“ analizuojamos (ne)skaidrumo ir atsparumo idėjos. Čia  menininkų kūriniuose tyrinėjamos stiklo medžiagiškosios savybės ir socialinių apribojimų iššūkiai, tuo siekiama užmegzti dialogą tarp kūrėjų, kuriems nepaklusnumas ir nusižengimas – tai priemonė nusistovėjusioms taisyklėms laužyti.

Parodą kuruoja Alba Folgado – kuratorė ir nepriklausoma tyrėja, gyvenanti Švedijoje. Ji tyrinėja vaizdinius pasakojimus apie urbanistinius pasipriešinimus ir performatyvių praktikų socialinę jėgą.

„Kuruodama parodą „Aštri stiklo briauna“ siekiu dirbti su menininkais kuriančiais pasakojimus erdvėje bei tikiuosi užmegzti tvirtus ryšius su Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjais“, – teigia A.Folgado.

Parodoje darbus pristatys Eduardo Hurtado (Ispanija), Mourad Kouri (Švedija), Claudia Pagès (Ispanija/Nyderlandai), Eglė Budvytytė (Lietuva/Nyderlandai), Jamila Johnson-Small (Jungtinė Karalystė). Parodos atidarymo metu performansą atliks Eduardo Hurtado, o Jamila Johnson-Small performansas vyks festivalio metu.

Baltijos šalių susitikimas

Antroji festivalio paroda „Skaidri erdvė” – tai atviro kvietimo profesionalių menininkų iš Baltijos šalių paroda. Minint festivalio gyvavimo dvidešimtmetį parodoje dalyvauti kviečiami visi profesionalūs menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, dirbantys su stiklu ar tarpdisciplininiu menu. Kūrėjai kviečiami tyrinėti erdvės ir skaidrumo santykį, analizuoti menininkų įtaką socialiniams procesams, kuriuose subjektai gali judėti atskirai ir tuo pačiu būti bendros struktūros dalimi. Parodoje reflektuojama skaidrumo svarba šiandieninėje visuomenėje, o tuo pačiu – santykyje su aplinka ir savimi.

„Vitrum 2020 Pulsas“ festivalis vyks spalio 7 – gruodžio 13 dienomis.

Paroda „Aštri stiklo briauna“ galerijoje „Meno parkas“ veiks spalio 7 – lapkričio 7 dienomis.
Paroda „Skaidri erdvė“ veiks spalio 9 – gruodžio 13 dienomis Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje.
Instaliacija M. K. Čiurlionio muziejaus „Galerijoje be sienų“ veiks spalio 7 – gruodžio 13 dienomis.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Platesnė informacija: www.vitrumfestival.com
www.facebook.com/vitrumfestival

 

KULTŪROS KELIŲ VYSTYMO GAIRĖS

2019 m. Kultūros ministerija įgyvendino kultūros keliams vystyti skirtą renginių ciklą, kuriame pranešimus skaitė ekspertai/kultūros kelių praktikai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės karalystės. Šio EEE finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projekto „Kultūros keliai regioniniam vystymui“ rezultatas –  gairės, kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje skirtas praktinis vadovas, sudarytas remiantis gerosios užsienio valstybių praktikos pavyzdžiu (nuoroda į leidinį Kultūros ministerijos puslapyje: https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/kulturos-keliai).

SUSITIKIME KAUNO RAJONO MUZIEJUJE!

Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, nuo balandžio 27 dienos atnaujinome lankytojų aptarnavimą Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje, Tradicinių amatų centre ir Babtų kraštotyros muziejuje.

Lankymosi muziejuje sąlygos:

  • Vienu metu įleidžiami ne daugiau nei 2 lankytojai arba vienos šeimos nariai;
  • Prie įėjimo į muziejų susidarius gyvai žmonių eilei, būtina laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo;
  • Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes viso apsilankymo metu, be jų į muziejų neįleidžiami;
  • Įėję į muziejų, lankytojai privalo dezinfekuotis rankas;
  • Viso apsilankymo metu būtina išlaikytine mažesnį nei 2 m atstumą nuo kitų asmenų (negalioja tarp kartu atvykusių šeimos narių);
  • Lankant ekspoziciją, prašome kiek įmanoma mažiau liestis prie patalpose esančių paviršių;
  • Net ir nesergant virusine liga, būtina laikytis čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo (prisidengti, čiaudėti į vidinę alkūnės dalį), rankų higienos.
  • Jei reikia bendrauti tiesiogiai, neužtrukite ilgiau nei 15 min;
  • Prieš įeinant į muziejų darbuotojai gali paprašyti leidimo pamatuoti lankytojų temperatūrą naudojant nuotolines temperatūros matavimo priemones. Negavus leidimo ar nustačius aukštesnę nei leidžiamą žmogaus kūno temperatūrą, lankytojai, deja, nebus priimami.
  • Jei sergate, karščiuojate ar blogai jaučiatės, prašome muziejuje nesilankyti.
  • Žmonėms, esantiems rizikos grupėje (senjorams, turintiems lėtinių ligų), karantino metu rekomenduojame likti namuose.

 
Darbo laikas:

Kauno rajono muziejus Raudondvario pilyje: III–VII 10.00–18.00

A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus: II–VI  9.00–18.00

Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus: II–VI 10.00–18.00

Tradicinių amatų centras: II–VI 9.00–18.00 (pietų pertrauka 12.00–13.00)

Babtų kraštotyros muziejus: I 9.00–12.00, III 8.00–17.45 (pietų pertrauka 12.00–12.45), IV 9.00–12.00, V 10.00–15.45 (pietų pertrauka 12.00–12.45)

* Likus 30 min. iki darbo laiko pabaigos, lankytojai į ekspozicijas neįleidžiami.

TADO IVANAUSKO OBELYNĖS SODYBA IR DENDROLOGINIS PARKAS

Puiki ir žalia yra Obelynė pavasarį! Obuolių dar nėra, bet, kaip visada, žydint medžiams, tikimasi didelio derliaus. Svečius stebina augalų įvairovė: drąsuoliai ragauja kiškio kopūstų, pabirusių ant žemės. Jų skonis primena rūgščius girinius obuoliukus, kuriuose gausu vitaminų. Juos valgyti sveika!

Kviečiame apsilankyti Tado Ivanausko Obelynės dendrologiniame parke :)

MIGLĖS MORKŪNAITĖS AUTORINIŲ PAPUOŠALŲ PARODA ORNAMENTŲ ŽYDĖJIMAS

Nuo šių metų gegužės 6 d. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje veikia Miglės Morkūnaitės autorinių papuošalų paroda „Ornamentų žydėjimas“. Darbai įkvėpti tradicinės lietuviškos tekstilės estetikos – audinių, kostiumų ir kt. ornamentų ir raštų.

Tai – antroji autorės personalinė papuošalų kolekcija parengta parodai. 2018 m. pirmoji pavadinimu „Margai rašyta“ pristatyta galerijoje „Aukso pjūvis“, eksponuota Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje. Paroda „Ornamentų žydėjimas“ – pasižymi kiek įvairesnių ir sudėtingesnių lietuviškų raštų deriniais, kurie esti lyg skaičių kombinacijos matematikoje: raštai nesikartoja, jų yra begalė. Taip ir šių piešinių, sukurtų akrilo dažais taškuojant ant natūralios odos, variacijų gali būti nenusakomai daug. Simetrija, atidumas detalėms, įvairūs spalviniai niuansai, jų perėjimai ir deriniai leidžia pajusti skirtingų Lietuvos etninių regionų nuotaiką. Savo akiratį kūrėja plečia vartydama įvairius albumus, knygas, analizuodama muziejaus eksponatus bei gyvai matomus tautinio kostiumo, audinių raštus. Atkreipdama dėmesį į pasaulyje vyraujančias globalias klimato kaitos, aplinkos taršos, masinio vartojimo problemas, M. Morkūnaitė savo darbuose, kiek įmanoma, renkasi naudoti antrines žaliavas (panaudotas kartonines pakuotes, nebedėvimus odinius drabužius ar rastas atraižas).

Lietuviškų ornamentų papuošaluose tema pasirinkta neatsitiktinai. Autorė jau daugiau nei 10 metų kuria aksesuarus iš odos, tekstilės, tyrinėja pasaulio bei Lietuvos juvelyrikos istoriją, domisi konceptualia šiuolaikine juvelyrika, rengia straipsnius, recencijas apie šios srities parodas. Taip pat 7 metus aktyviai dalyvavo lietuviško folkloro ansamblio „Linago“ veikloje, yra neblogai susipažinusi su lietuvių etnine kultūra, Lietuvos regionų specifika, tautinio kostiumo stiliaus ir ornamentikos klausimais. Šias gyvenimo patirtis pradėjus jungti, gimė savito dizaino papuošalai. Ilgainiui pastebėta, kad jie nėra tik dekoratyvūs atributai puošiantys rūbą, bet skleidžia ir tam tikras prasmes, susijusias su mūsų šalies kultūra ir gali būti vieni iš šiandienos mūsų tapatybės, atpažįstamumo ir reprezentacijos simbolių.

Morkūnaitė, šiais kūriniais siekia savitu būdu įprasminti lietuviškumo ženklus ir pateikti juos naujo dizaino kūriniuose, puikiai pritaikomus ir mūsų kasdieniuose gyvenimuose. Taip jie yra geriau matomi ir lengviau atpažįstami. Žinomas tarpukario Lietuvos tyrinėtojas Antanas Tamošaitis tarpukariu išleistoje knygoje „Sodžiaus menas“ rašo: „Mūsų kartos uždavinys yra tuos liaudies kūrybos turtus, kurie jau išėjo iš gyvenimo apyvartos, surinkti ir neduoti jiems žūti. Bet to būtų maža. Mūsų liaudies meną mes turime visokeriopai palaikyti, iš senų amžių atėjusią jų išvaizdą, raštus, spalvas tobulinti ir taikyti naujiems šių laikų meno dirbiniams.“ Šie žodžiai aktualūs ir šiandien bei yra tarsi praeities nuoroda, skatinanti šiandienos kūrėjus semtis meninio įkvėpimo iš mūsų senelių, prosenelių gyvenimo būdo. O jie būtent tai ir daro: šiandienos gyvenime yra nemažai menininkų, kurie vienu ar kitu būdu vadovaujasi tradicine etnine kultūra, kurdami naujus šiandienai pritaikytus dailės, dizaino, ar net buities atributus, tačiau neretai tam naudoja modernias priemones, skaitmenines, ir pan. M. Morkūnaitė šia kolekcija papildo jaunųjų menininkų būrį, prisidėdama prie lietuviškosios etninės kultūros plėtojimo bei savito protėvių rankų darbo tradicijos tęsimo.

Maloniai kviečiame.

Paroda veiks iki birželio 10 d.

Parodą rengia „Kauno rajono muziejus“. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.