KALĖDINIŲ EGLUTĖS ŽAISLIUKŲ MAINAI!

Mainomi žaisliukai turėtų būti pagaminti iki 1980 m. Kuo senesnis, tuo mums įdomesnis! Jūsų žaislas pateks į Kauno rajono muziejaus kalėdinių eglutės žaislų rinkinį ir bus eksponuojamas kiekvienais metais kalėdiniu laikotarpiu. Galbūt Jūs galite parašyti trumpą žaisliukų įsigijimo istoriją? Tai suteiks Jūsų žaisliukams dar daugiau vertės.

Raudondvario grafo Tiškevičiaus mandarinas – tai vienas žaislas iš tūkstančio, pagamintų specialiai šių metų Kalėdoms. Jais bus parėdyta Kauno rajono muziejaus Kalėdų eglutė.

kalediniu_zaislu_akcija

 

MENO KŪRINYS – TAI JŪS

Gruodžio 1 d. ketvirtadienį, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, (Pilies takas 1, Raudondvaris) įvyks eksperimentinės Bronės Sofijos Gideikaitės parodos „Kreipiančioji sistema“ pristatymas. Parodos prasmė ir kokybė šį kartą priklausys tiesiogiai nuo lankytojų, jų kiekio ir elgesio parodoje. Informacinių technologijų pagalba bus apskaičiuotas ir įvertintas kiekvienas žiūrovo judesys, gestas salėje, jo reakcija taps procesu, kurio algoritmas siejamas su smalsia ir visais aspektais reaktyvia žmogaus prigimtimi.

Kiekvienas kontaktas, kurį pradedame, turi lemiančios jėgos, o kiekvienas tolesnis tyrimas plečia galimų situacijų į kurias pakliūsime diapazoną. Pirmasis kontaktas yra lemtingas, taigi – pavojingas, o tolesni įdėmiau skanuoja „neatpažintą objektą“ ir atskleidžia tai, ko mums patiems labiausiai trūksta, – intriguoja autorė.

Menininkės tyrimų laukas – specifinis „biurokratinis formatas“. Menininkė kalba apie hierarchinių sistemų bipoliariškumą, kuriose koegzistuoja ir tai, kas palaiko sistemas, ir tai, kas jas griauna. Meno kūriniu šiame diskurse tampa viešojo administravimo funkcija, logistika ir bet kuri oficiali procedūra, standartas ar šablonas. Kitaip tariant, meno kūrinio radimąsi palaikanti sistema autorės yra suvokiama kaip meno kūrinys. Viena iš biurokratinių funkcijų yra perduoti informaciją. Norėdami keistis informacija, partneriai turi laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, norėdami perduoti pranešimą, privalo mažu mažiausiai suformuoti garsus, skiemenis, skiemenų sekas (žodžius) arba žodžių sekas (sakinius). Norint tai atlikti, reikia, kad visi duomenų mainuose dalyvaujantys partneriai duomenis pateiktų ir suprastų identiškai (turi būti vienoda duomenų struktūra). Tai garantuoja sintaksiškai korektiškus informacijos mainus tarp partnerių. Tokia yra biurokratijos esmė. Tačiau realybėje yra kiek kitaip.

Daug metų skyrusi darbui viešajame sektoriuje, menininkė biurokratines informacijos perdavimo reiškinį, įvardija kaip kažko neutralaus virsmu emocija, kai išsiųstas biurokratinis pranešimas grįžta atgal „nepranešimo“ formatu, t. y. mimika, gestu, žodine replika, internetiniu komentaru. Biurokratinio ir administracinę funkciją įgyvendinančio informacijos perdavimo esmė yra ne interpretuoti, bet įgyvendinti informaciją pažodžiui, t. y., reaguoti racionaliais, teisiškai apibrėžtais veiksmais, o biurokratinio, tačiau ne administracinio (pvz.,  kvietimo į parodą) – sužadinti gavėjo interpretacijas, susidomėjimą, t. y. reaguoti emociškai.

Pirmuoju atveju viską apie perduodamą informaciją žino tiek jos siuntėjas, tiek informacijos gavėjas, tačiau antruoju pastarasis dažniausia niekada „neperskaito“ visos informacijos nuodugniai, t. y.  nesistengia analizuoti, sugretinti panašių faktų ir pan., tad galima sakyti, kad jam svarbiau yra pati pranešimo forma. Nes tai, kas pateikiama, tik atkreipia dėmesį, o tai, kaip pateikiama, valdo jį. Šių dviejų tipų funkcionavimas vienoje erdvėje (pvz., sprendimas ar įsakymas surengti parodą ir spaudos pranešimas apie ją, kurį perskaito būsimas žiūrovas) sudaro sąlygas atsirasti interpretacijai, paklaidai, kuri iš principo yra negalima aiškioje hierarchinėje struktūroje, tačiau kuri siekdama išlikti, palaiko biurokratinę sistemą. Informacijos siuntėjo-gavėjo santykio, tinklo, ryšio, komunikacijos, biurokratijos simboliu projekte tapo laidas. Projekto metu tiriant šį biurokratinio bipoliariškumo fenomeną, 1 val. 1 m ilgio „gysla“ (laidininku), 1 val. tekėjo apibrėžto „formato“ informacija, kuri sugeneravo „grąžinimo-gražinimo“ lauką (Bet kas, ko dėka tikimasi gauti vartotojo reakciją, yra gražinama tol, kol pradeda atitikti vartotojų nuostatas ir tampa vartojama, t. y., „grąžinama“ vartotojui, kurio lūkesčiais buvo vadovaujamasi). Po to laidas buvo nukirptas, dokumentuotas ir sertifikuotas.

Paroda veiks gruodžio 1–18 d.

KALĖDŲ SENELIO 2016–2017-ŲJŲ ŠVENTINĖ REZIDENCIJA – RAUDONDVARIO PILIES BOKŠTAS

Kalėdų Senelis Raudondvario dvaro pilies bokšte nuo gruodžio 10 d. iki 2017-ųjų metų sausio 6 d. atidaro savo šventinę rezidenciją, o Kauno rajono muziejus įžiebia Raudondvario grafo Tiškevičiaus eglutę, parėdytą įspūdingais stikliniais mandarinais.

Jis, pats tikriausias ir gražiausias Lietuvos Kalėdų senelis, kviečia vaikus, jaunimą, suaugusiuosius į laikinuosius savo namus patirti pačias šventiškiausias ir įsimintiniausias Didžiųjų švenčių akimirkas. Nuo pat pirmojo žingsnio per Raudondvario dvaro vartus, Jus pasitiks ir pakerės kalėdine nuotaika alsuojančioje aplinkoje stūksantys rūmai, šviesomis tviskančios eglės, Kauno rajono muziejuje tviskanti Raudondvario grafo Tiškevičiaus Mandarinų eglė.

Esame tikri, kad iš susitikimo sugrįšite linksmesni, laimingesni ir su dovanomis.

Bilieto kaina vienam asmeniui 4 Eur. Būtina išankstinė registracija.

Kalėdų senelio darbo laikas visą Advento ir Kalėdų laikotarpį I–VII nuo 10 iki 18 val.

Registruotis tel. 861253314, 837 449601,
el. paštu: krmuziejus@gmail.com

kaledu senelis_fb

Informacija lankytojams!

Rugsėjo 25 d., Kauno rajono muziejus lankytojus priims nuo 10 iki 16 val., o nuo 16 val. maloniai kviečiame į muzikinę popietę „Operetė Mano meilė“, Raudondvario dvaro Menų Inkubatoriuje. Programoje: VDU kamerinis orkestras. Vyr. dirigentas J. Janulevičius ir solistai. Koncertą veda Ieva Vaznelytė. Koncertas nemokamas.

14237527_10153921360407532_6937977499266159571_n

Baltų vienybės diena, skirta G. Ostermejerio 300-sioms gimimo metinėms paminėti

Programa Raudondvario dvare

2016 m. rugsėjo 23 d. (penktadienis)

13.00 Konferencija „Gotfridas Ostermejeris – sielovadininkas, kultūrologas ir lietuvių kalbos gynėjas“, skirta G. Ostermejerio 300-sioms gimimo metinėms paminėti, Kauno r. Raudondvario pilyje.

13.30 „Kaip Mažosios Lietuvos šviesuolis G. Ostermejeris sukritikuoja Halės profesorių H. E. Tunmaną“. Dr. Algirdas Matulevičius.

14.15 „Gotfrydas Ostermejeris ir lietuvių kalbos teisių gynėjas jo sūnus Zygfridas Ostermejeris“. Dr. Liucija Citavičiūtė.

15.30 Ekskursija po Raudondvario dvaro ansamblį ir Kauno rajono muziejų.

18.00 Koncertas, skirtas Baltų vienybės dienai paminėti Kauno Įgulos Karininkų Ramovės didžiojoje salėje.

Koncerto dalyviai:

  • Dobrovolsko (Pilkalnio) vaikų lietuvių folkloro ansamblis „Malūnėlis“, vadovė Alma Janvariova;
  • Kaliningrado (Karaliaučiaus) miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos ansamblis „Penki vaike“, vadovas Algirdas Karmilavičius;
  • Kaliningrado (Karaliaučiaus) miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos ansamblis „Gabija“, vadovas Algirdas Karmilavičius;
  • Dobrovolsko (Pilkalnio) Kazokų dainos ansamblis „Ataman“, vadovas Jonas Asakavičius;
  • Sovetsko (Tilžės) ir Nemano (Ragainės) moterų ansamblis „Birutė“, vadovė Nijolė Kiseliova;
  • Kauno folkloro klubas „Liktužė“, vadovė Jūratė Svidinskienė;
  • Vilniaus mokytojų namų Žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“, vadovė Vitalija Brazaitienė;
  • Kauno mišrus choras „Saluto“, vadovė Ramutė Štreimikytė;
  • Kiti dalyviai ir atlikėjai.

20.00 Vakaronė Karininkų Ramovėje

ŽMOGUS, KURIS MATĖ PER DAUG

Enrique METINIDES (El Niño), Meksiko miestas, Meksika

ŽMOGUS, KURIS MATĖ PER DAUG

Parodos kuratorė Trisha Ziff

Parodą parengė 212 Berlin bendradarbiaujant su Kaunas Photo ir Lodzės fotografijos festivaliu.

Enrique Metinides‘as 1934 m. gimė Meksike. Dar būdamas vaikas jis pradėjo fotografuoti ir kaupti nelaimingų atsitikimų bei automobilių avarijų fotografijas. Nors ir neturėjo jokio oficialaus išsilavinimo, aistringai domėjosi penktojo dešimtmečio filmais apie gangsterius ir film noir (liet. juodasis kinas, kino terminas, daugiausiai naudojamas apibūdinti Holivudo kriminalinėms dramoms, ypač toms, kurios akcentuoja moralinį dviprasmiškumą), o to pasekmėje – ir fotografija.

Kurdamas istorijas, jis mėgina rekonstruoti filmuose matytas scenas ir pamėgto filmo scenarijų perkelti į realybę. Jis įvaldė unikalų fotografijos stilių – dažnai fotografuoja iš viršaus arba naudoja plačiakampį objektyvą, siekdamas visą reginį sutalpinti viename kadre. Jo fotografijos, kaip ir nelaimingi atsitikimai, dažnai įtraukia žiūrovus. E. Metinides‘as yra patyręs istorijų pasakotojas, jo fotografijos puikiai sukomponuotos ir ne tokios „vaizdingos“, kokias matome šiandienos bulvariniuose leidiniuose.

Žvelgdami į jo darbus, matome, kaip kasdienis Meksiko gyvenimas pasikeitė nuo 1940 m. iki 1980 m. – gyventojai, nelaimingų atsitikimų pobūdis ir augančio megapolio dramos.

Tiesa, menininkas neapsiribojo vien fotografijomis – „Raudonasis Kryžius“ tapo E. Metinides‘o gyvenimo dalimi. Kad pagelbėtų sužeistiesiems ir savo kolegoms, jis dažnai padeda fotoaparatą į šalį. Negana to, parodos autorius sugalvojo kodų sistemą, kuri greitosios pagalbos darbuotojų naudojama iki šiol visame Meksike.

Daugiau nei penkiasdešimt metų E. Metinides‘o darbai publikuojami leidiniuose: „La Prensa“, „Zocalo“, „Crimen“ ir „Alarma“, tačiau labai retai pasirodo už Meksikos ribų. Tik pastaraisiais metais fotografo darbai pristatyti tarptautiniu mastu Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Olandijos, Ispanijos, Anglijos ir Lenkijos galerijose ir muziejuose, kartu su knygomis, kurios išleistos trimis kalbomis, taip pat kaip ir 2015 m. baigta dokumentinė apybraiža.

Dabar kiek atitolęs nuo gatvės, E. Metinides‘as toliau kuria fiktyvius nelaimingus atsitikimus, jungdamas senas fotografijas su savo kolekcijos žaislais. Kiekvieną rytą jis perka laikraščius ir juos naudoja vietinių ir tarptautinių naujienų albumų kūrimui. Žmogus, kuris matė per daug, ir aštuoniasdešimt dvejų metų vyras – vis dar negali nustoti stebėjęs!

„Būdamas vienuolikos pirmąją savo fotografiją publikavau „La Prensa“. Tada ir gavau pravardę – El Niño (liet. vaikas). Naudojau Brownie Junior fotoaparatą ir visiškai neturėjau jokio fotografo išsilavinimo. Visko išmokau gatvėje iš kitų fotografų, su kuriais dirbau. Manau, kad didžiausią įtaką mano darbams padarė amerikietiški kino filmai, ypač ankstyvieji apie gangsterius. San Juan de Letrán gatvėje, kurioje gyvenome, buvo daug kino teatrų. Dar berniukas aš dažnai ten ėjau, sėdėjau arti ekrano ir fotografavau kino filmų scenas. Vėliau, fotografuodamas nelaimingus atsitikimus, vis pagalvodavau, ar tebesu mieste, ar patekau į vieną iš tų filmų.“

Mačiau visko: autobusų, lėktuvų, automobilių avarijų, automobilių ir autobusų, automobilių ir traukinių susidūrimų, nelaimingų atsitikimų su dviračiais ir greitosios pagalbos automobiliais. Buvau žmogžudysčių, tyčinių nusikaltimų, apiplėšimų ir teroro aktų liudininkas. Mačiau susišaudymų, pasikorusių, nudurtų žmonių. Stebėjau gaisrus ir sprogimus – visų rūšių nelaimes, kurias tyčia ar netyčia sukėlė žmogus. Kino filmuose, nesvarbu kur vyktų susišaudymas ar nelaimingas atsitikimas, scena užpildyta priedais. Todėl visa tai nukopijavau į savo fotografijas. Žmonės mėgsta stebėti, nes jiems smalsu ir tai tam tikra pramoga. Žmonėms patinka spektakliai, paskalos ir dramos! Štai kodėl veiksmo filmai tokie populiarūs! Net ir šiandien „geras“ nelaimingas atsitikimas sutraukia minias… Štai ką parduoda laikraščiai ir, štai kodėl žmonės mėgaujasi mano fotografijomis.“

Enrique Metinides‘as, 2016 m.

Festivalio KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, ES „Kūrybiška Europa.“ Parodų rėmėjas EPSON.

Šios parodos partneriai: 212 Berlin, Fotofestiwal Lodz, Kauno rajono savivaldybė.

Paroda veiks nuo 2016-08-19 iki 2016-10-02.

*Paroda skirta tik suaugusiems.

Tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art 2016“

Raudondvario pilies parke menas, kuris nustebina

Rugpjūčio 15 dieną senasis Raudondvario pilies parkas taps garsiausių žemės meno (Land Art) menininkų kūrybos scena, kuri sukvies menininkus iš Lietuvos, Italijos, Šveicarijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ispanijos.

Penkias dienas pilies parke bus kuriamos kompozicijos, skulptūros, objektai. Meno kūriniai iš gamtinių medžiagų yra pavaldūs metų laikams, gamtai, joje vykstantiems klimatiniams pokyčiams ir reiškiniams. Tai menas – gamtos dalis, prie kurio savo ranką pridėjo menininkas. Viskas labai paprasta, tačiau neįprasta.

Peter Hess, atnešęs iš Šveicarijos šią idėją į Raudondvarį, paprašytas vienu sakiniu apibūdinti Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiantį meną, sakė: „Žemės menas yra tai, kas turi nustebinti atėjusįjį į jam įprastą vietą, aplinką. Menininko prisilietimas turi būti toks, kad po to, kai kūrinys, veikiamas vėjo, lietaus, saulės, galėtų vėl sugrįžti į gamtą ir tapti jos dalimi.“ 

„Meno kūriniai parke liks ir po plenero tol, kol sunyks ir sugrįš į gamtą. Jų forma, struktūra, grožis, priklauso nuo metų laikų, oro sąlygų, kurios juos tiesiogiai veikia ir keičia“, – sako šveicaras Peter Hess, pradėjęs populiarinti šią meno rūšį Šveicarijoje, o per savo mokinį, žinomą floristą Marijų Gvildį, dabar skleidžia Lietuvoje.

Šių metų festivalis ypatingas tuo, kad darbus kurs ir parko erdvėje įkomponuos menininkai, atvykstantys klausytis paskaitų apie žemės meną. Tokią idėją pasiūlė Gabriele Meneguzzi, menininkas iš Italijos, tokius principus taikantis prestižiniame „Humus Park“ festivalyje Italijoje.

Ispanas Jordi Pascual pasidalins ilgamete patirtimi organizuojant žemės meno festivalius urbanizuotose erdvėse. Šis menininkas yra ilgametis festivalio „Girona Temps de Flors“ patarėjas ir darbo grupės meno vadovas, todėl Raudondvario žemės meno festivalyje galime tikėtis objektų, skirtų ne tik parkui, bet ir statiniams ar mažajai architektūrai.

Vadim Kazanskiy (Rusija) ir Zygmunt Sieradzan (Lenkija) pelnytai laikomi šių dienų floristikos vedliais. Šie menininkai turi puikios darbo technikos įgūdžius ir objektai, atsirasiantys Raudondvaryje, turėtų būti įdomūs tiems, kuriems svarbus atlikimo būdas ir technika. 

Taip pat pirmą kartą festivalio metu vyks atviros Ritos Bagdzevičiūtės meistriškumo pamokos. Jų metu bus audžiamas kilimas iš gamtinių medžiagų. Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į tradicinius Lietuvos liaudies dailiuosius amatus.

Skulptorius Kęstutis Lanauskas į festivalį sukvies besidominčius sniego skulptūromis. Menininkas pristatys šios meno formos pasaulines tendencijas ir savo darbus, kuriuos sukūrė Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. 

Asta Balčiūnienė laikinose lauko dirbtuvėse supažindins su ekologiško rankų darbo muilo gamybos paslaptimis.

Pagrindiniai šių metų festivalio principai: menas, istorija, švietėjiškumas.

Rugpjūčio 19 dieną 19 val. vyks festivalio metu Raudondvaryje sukurtų darbų pristatymas.

IRENA PILIUTYTĖ (Kaunas)

GOBELENŲ PARODA
„LIETUVOS KULTŪROS VEIKĖJAI – RAŠTIJOS PRADININKAI“

Gobeleno audimas – širdies dalelė, jėga suteikianti sparnus gyventi, kelianti dvasią aukštyn. Paprasti siūlai – dega, šviečia, groja, kalba apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį ir laiką. Daugiau nei 47 metus dirbu kūrybinį darbą – dalyvauju  Kauno taikomosios dailės parodose (1984, 1985, 1990). Mano kūrybai didžiulę įtaką turėjo dailininkas Zenonas Varnauskas.
Bendramintės tekstilininkės paraginta 2007– 2008 m. surengiau mini gobelenų parodas Juodkrantėje ir Nidoje. Pakviesta į Zinaidos Dargienės suburtą tekstilininkų grupę „ESAME“ (2008 m.), dalyvavau visose šios grupės parodose.

Nuo 2007 m. įvairiuose Lietuvos miestuose surengiau daugiau kaip 20 personalinių parodų. Daugiausia dirbu gobeleno srityje. Pagarbą tekstilės profesijai išreiškiu gobelenų cikle „Odė tekstilei“ (2009).
Perskaičiusi Martyno Liudviko Rėzos užrašytas liaudies dainas, susidomėjusi Prūsijos istorija, išaudžiau gobelenų ciklą „Lietuvos kultūros veikėjai – raštijos pradininkai“. Jame yra M. L.  Rėzos, Abraomo Kulviečio, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio (2009), Mikalojaus Daukšos, Jono Bretkūno,  Danieliaus Kleino (2010), Adalberto Becenbergerio (2011), Stanislovo Rapolionio ir Vydūno (2012) portretai.

2012 m. išaudžiau Jono Mačiulio-Maironio portretą, 2013 m. – Vinco Kudirkos, vėliau – brolių Antano ir Jono Juškų.

Irena Piliutytė

Dailininkė-tekstilininkė

Paroda A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje veiks iki liepos 10 d.