Informacija lankytojams!
Rugsėjo 25 d., Kauno rajono muziejus lankytojus priims nuo 10 iki 16 val., o nuo 16 val. maloniai kviečiame į muzikinę popietę „Operetė Mano meilė“, Raudondvario dvaro Menų Inkubatoriuje. Programoje: VDU kamerinis orkestras. Vyr. dirigentas J. Janulevičius ir solistai. Koncertą veda Ieva Vaznelytė. Koncertas nemokamas.
Programa Raudondvario dvare
2016 m. rugsėjo 23 d. (penktadienis)
13.00 Konferencija „Gotfridas Ostermejeris – sielovadininkas, kultūrologas ir lietuvių kalbos gynėjas“, skirta G. Ostermejerio 300-sioms gimimo metinėms paminėti, Kauno r. Raudondvario pilyje.
13.30 „Kaip Mažosios Lietuvos šviesuolis G. Ostermejeris sukritikuoja Halės profesorių H. E. Tunmaną“. Dr. Algirdas Matulevičius.
14.15 „Gotfrydas Ostermejeris ir lietuvių kalbos teisių gynėjas jo sūnus Zygfridas Ostermejeris“. Dr. Liucija Citavičiūtė.
15.30 Ekskursija po Raudondvario dvaro ansamblį ir Kauno rajono muziejų.
18.00 Koncertas, skirtas Baltų vienybės dienai paminėti Kauno Įgulos Karininkų Ramovės didžiojoje salėje.
Koncerto dalyviai:
20.00 Vakaronė Karininkų Ramovėje
Enrique METINIDES (El Niño), Meksiko miestas, Meksika
ŽMOGUS, KURIS MATĖ PER DAUG
Parodos kuratorė Trisha Ziff
Parodą parengė 212 Berlin bendradarbiaujant su Kaunas Photo ir Lodzės fotografijos festivaliu.
Enrique Metinides‘as 1934 m. gimė Meksike. Dar būdamas vaikas jis pradėjo fotografuoti ir kaupti nelaimingų atsitikimų bei automobilių avarijų fotografijas. Nors ir neturėjo jokio oficialaus išsilavinimo, aistringai domėjosi penktojo dešimtmečio filmais apie gangsterius ir film noir (liet. juodasis kinas, kino terminas, daugiausiai naudojamas apibūdinti Holivudo kriminalinėms dramoms, ypač toms, kurios akcentuoja moralinį dviprasmiškumą), o to pasekmėje – ir fotografija.
Kurdamas istorijas, jis mėgina rekonstruoti filmuose matytas scenas ir pamėgto filmo scenarijų perkelti į realybę. Jis įvaldė unikalų fotografijos stilių – dažnai fotografuoja iš viršaus arba naudoja plačiakampį objektyvą, siekdamas visą reginį sutalpinti viename kadre. Jo fotografijos, kaip ir nelaimingi atsitikimai, dažnai įtraukia žiūrovus. E. Metinides‘as yra patyręs istorijų pasakotojas, jo fotografijos puikiai sukomponuotos ir ne tokios „vaizdingos“, kokias matome šiandienos bulvariniuose leidiniuose.
Žvelgdami į jo darbus, matome, kaip kasdienis Meksiko gyvenimas pasikeitė nuo 1940 m. iki 1980 m. – gyventojai, nelaimingų atsitikimų pobūdis ir augančio megapolio dramos.
Tiesa, menininkas neapsiribojo vien fotografijomis – „Raudonasis Kryžius“ tapo E. Metinides‘o gyvenimo dalimi. Kad pagelbėtų sužeistiesiems ir savo kolegoms, jis dažnai padeda fotoaparatą į šalį. Negana to, parodos autorius sugalvojo kodų sistemą, kuri greitosios pagalbos darbuotojų naudojama iki šiol visame Meksike.
Daugiau nei penkiasdešimt metų E. Metinides‘o darbai publikuojami leidiniuose: „La Prensa“, „Zocalo“, „Crimen“ ir „Alarma“, tačiau labai retai pasirodo už Meksikos ribų. Tik pastaraisiais metais fotografo darbai pristatyti tarptautiniu mastu Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Olandijos, Ispanijos, Anglijos ir Lenkijos galerijose ir muziejuose, kartu su knygomis, kurios išleistos trimis kalbomis, taip pat kaip ir 2015 m. baigta dokumentinė apybraiža.
Dabar kiek atitolęs nuo gatvės, E. Metinides‘as toliau kuria fiktyvius nelaimingus atsitikimus, jungdamas senas fotografijas su savo kolekcijos žaislais. Kiekvieną rytą jis perka laikraščius ir juos naudoja vietinių ir tarptautinių naujienų albumų kūrimui. Žmogus, kuris matė per daug, ir aštuoniasdešimt dvejų metų vyras – vis dar negali nustoti stebėjęs!
„Būdamas vienuolikos pirmąją savo fotografiją publikavau „La Prensa“. Tada ir gavau pravardę – El Niño (liet. vaikas). Naudojau Brownie Junior fotoaparatą ir visiškai neturėjau jokio fotografo išsilavinimo. Visko išmokau gatvėje iš kitų fotografų, su kuriais dirbau. Manau, kad didžiausią įtaką mano darbams padarė amerikietiški kino filmai, ypač ankstyvieji apie gangsterius. San Juan de Letrán gatvėje, kurioje gyvenome, buvo daug kino teatrų. Dar berniukas aš dažnai ten ėjau, sėdėjau arti ekrano ir fotografavau kino filmų scenas. Vėliau, fotografuodamas nelaimingus atsitikimus, vis pagalvodavau, ar tebesu mieste, ar patekau į vieną iš tų filmų.“
Mačiau visko: autobusų, lėktuvų, automobilių avarijų, automobilių ir autobusų, automobilių ir traukinių susidūrimų, nelaimingų atsitikimų su dviračiais ir greitosios pagalbos automobiliais. Buvau žmogžudysčių, tyčinių nusikaltimų, apiplėšimų ir teroro aktų liudininkas. Mačiau susišaudymų, pasikorusių, nudurtų žmonių. Stebėjau gaisrus ir sprogimus – visų rūšių nelaimes, kurias tyčia ar netyčia sukėlė žmogus. Kino filmuose, nesvarbu kur vyktų susišaudymas ar nelaimingas atsitikimas, scena užpildyta priedais. Todėl visa tai nukopijavau į savo fotografijas. Žmonės mėgsta stebėti, nes jiems smalsu ir tai tam tikra pramoga. Žmonėms patinka spektakliai, paskalos ir dramos! Štai kodėl veiksmo filmai tokie populiarūs! Net ir šiandien „geras“ nelaimingas atsitikimas sutraukia minias… Štai ką parduoda laikraščiai ir, štai kodėl žmonės mėgaujasi mano fotografijomis.“
Enrique Metinides‘as, 2016 m.
Festivalio KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, ES „Kūrybiška Europa.“ Parodų rėmėjas EPSON.
Šios parodos partneriai: 212 Berlin, Fotofestiwal Lodz, Kauno rajono savivaldybė.
Paroda veiks nuo 2016-08-19 iki 2016-10-02.
*Paroda skirta tik suaugusiems.
Raudondvario pilies parke menas, kuris nustebina
Rugpjūčio 15 dieną senasis Raudondvario pilies parkas taps garsiausių žemės meno (Land Art) menininkų kūrybos scena, kuri sukvies menininkus iš Lietuvos, Italijos, Šveicarijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ispanijos.
Penkias dienas pilies parke bus kuriamos kompozicijos, skulptūros, objektai. Meno kūriniai iš gamtinių medžiagų yra pavaldūs metų laikams, gamtai, joje vykstantiems klimatiniams pokyčiams ir reiškiniams. Tai menas – gamtos dalis, prie kurio savo ranką pridėjo menininkas. Viskas labai paprasta, tačiau neįprasta.
Peter Hess, atnešęs iš Šveicarijos šią idėją į Raudondvarį, paprašytas vienu sakiniu apibūdinti Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiantį meną, sakė: „Žemės menas yra tai, kas turi nustebinti atėjusįjį į jam įprastą vietą, aplinką. Menininko prisilietimas turi būti toks, kad po to, kai kūrinys, veikiamas vėjo, lietaus, saulės, galėtų vėl sugrįžti į gamtą ir tapti jos dalimi.“
„Meno kūriniai parke liks ir po plenero tol, kol sunyks ir sugrįš į gamtą. Jų forma, struktūra, grožis, priklauso nuo metų laikų, oro sąlygų, kurios juos tiesiogiai veikia ir keičia“, – sako šveicaras Peter Hess, pradėjęs populiarinti šią meno rūšį Šveicarijoje, o per savo mokinį, žinomą floristą Marijų Gvildį, dabar skleidžia Lietuvoje.
Šių metų festivalis ypatingas tuo, kad darbus kurs ir parko erdvėje įkomponuos menininkai, atvykstantys klausytis paskaitų apie žemės meną. Tokią idėją pasiūlė Gabriele Meneguzzi, menininkas iš Italijos, tokius principus taikantis prestižiniame „Humus Park“ festivalyje Italijoje.
Ispanas Jordi Pascual pasidalins ilgamete patirtimi organizuojant žemės meno festivalius urbanizuotose erdvėse. Šis menininkas yra ilgametis festivalio „Girona Temps de Flors“ patarėjas ir darbo grupės meno vadovas, todėl Raudondvario žemės meno festivalyje galime tikėtis objektų, skirtų ne tik parkui, bet ir statiniams ar mažajai architektūrai.
Vadim Kazanskiy (Rusija) ir Zygmunt Sieradzan (Lenkija) pelnytai laikomi šių dienų floristikos vedliais. Šie menininkai turi puikios darbo technikos įgūdžius ir objektai, atsirasiantys Raudondvaryje, turėtų būti įdomūs tiems, kuriems svarbus atlikimo būdas ir technika.
Taip pat pirmą kartą festivalio metu vyks atviros Ritos Bagdzevičiūtės meistriškumo pamokos. Jų metu bus audžiamas kilimas iš gamtinių medžiagų. Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į tradicinius Lietuvos liaudies dailiuosius amatus.
Skulptorius Kęstutis Lanauskas į festivalį sukvies besidominčius sniego skulptūromis. Menininkas pristatys šios meno formos pasaulines tendencijas ir savo darbus, kuriuos sukūrė Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse.
Asta Balčiūnienė laikinose lauko dirbtuvėse supažindins su ekologiško rankų darbo muilo gamybos paslaptimis.
Pagrindiniai šių metų festivalio principai: menas, istorija, švietėjiškumas.
Rugpjūčio 19 dieną 19 val. vyks festivalio metu Raudondvaryje sukurtų darbų pristatymas.
IRENA PILIUTYTĖ (Kaunas)
GOBELENŲ PARODA
„LIETUVOS KULTŪROS VEIKĖJAI – RAŠTIJOS PRADININKAI“
Gobeleno audimas – širdies dalelė, jėga suteikianti sparnus gyventi, kelianti dvasią aukštyn. Paprasti siūlai – dega, šviečia, groja, kalba apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį ir laiką. Daugiau nei 47 metus dirbu kūrybinį darbą – dalyvauju Kauno taikomosios dailės parodose (1984, 1985, 1990). Mano kūrybai didžiulę įtaką turėjo dailininkas Zenonas Varnauskas.
Bendramintės tekstilininkės paraginta 2007– 2008 m. surengiau mini gobelenų parodas Juodkrantėje ir Nidoje. Pakviesta į Zinaidos Dargienės suburtą tekstilininkų grupę „ESAME“ (2008 m.), dalyvavau visose šios grupės parodose.
Nuo 2007 m. įvairiuose Lietuvos miestuose surengiau daugiau kaip 20 personalinių parodų. Daugiausia dirbu gobeleno srityje. Pagarbą tekstilės profesijai išreiškiu gobelenų cikle „Odė tekstilei“ (2009).
Perskaičiusi Martyno Liudviko Rėzos užrašytas liaudies dainas, susidomėjusi Prūsijos istorija, išaudžiau gobelenų ciklą „Lietuvos kultūros veikėjai – raštijos pradininkai“. Jame yra M. L. Rėzos, Abraomo Kulviečio, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio (2009), Mikalojaus Daukšos, Jono Bretkūno, Danieliaus Kleino (2010), Adalberto Becenbergerio (2011), Stanislovo Rapolionio ir Vydūno (2012) portretai.
2012 m. išaudžiau Jono Mačiulio-Maironio portretą, 2013 m. – Vinco Kudirkos, vėliau – brolių Antano ir Jono Juškų.
Irena Piliutytė
Dailininkė-tekstilininkė
Paroda A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje veiks iki liepos 10 d.
2016 m. gegužės 18 d. – Tarptautinę muziejų dieną – per Lietuvą nusidrieks jau penktus metus Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas “Lietuvos muziejų kelias”.
Prasidėjęs Žemaitijoje, “Muziejų kelias” direksis per Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją (Sūduvą) ir baigsis Mažojoje Lietuvoje – Šilutės Hugo Šojaus muziejuje 2016 m. rugsėjo 27 d. – Pasaulinę turizmo dieną.
Šių metų “Muziejų kelio” tema – “Dvarų kultūros atspindžiai”, puikiai leidžia pristatyti muziejuose saugomas kultūros vertybes, dvarus, jų pastatus ir parkus.
Valerijos Filomenos Juškienės parodos “RIEŠINĖS” uždarymas
V. F. Juškienė pristatys savo naują knygą “NUO PINTINĖS IKI RANKINĖS”,
Vylius Jaunius (Mariampolė) pristatys savo naują knygą “VINCAS ŠLEKYS. KAPSŲ DAINOS”, gros ir dainuos tautosakos mylėtojų būrelis “MARIAMPOLĖS KANKLINYKAI”.
Kviečiame ir laukiame gegužės 7 d. (šeštadienį), 17 val., A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje
„MUZIEJŲ NAKTIS 2016“
2016 m. gegužės 21 d., šeštadienis, Raudondvaris, Kauno r.
Maloniai kviečiame gegužės 21 d. į švediško kino vakarą Kauno rajono muziejuje. Į kino seansus ir ekskursiją būtina registruotis telefonu 8 612 53 314
Programa:
18.00 Švedijos kino filmų naktis pilies bokšte. Globėja Švedijos ambasada Vilniuje.
18.00 – 19.15 Martin Högdahl „Ledo drakonas“ (2012 m., 73 min.)
Švediško kino vakarą pradėsime nuo kupino nuotykių filmo “Ledo drakonas”. Vienuolikmetis Mikas gyvena su broliu ir alkoholiku tėvu Stokholme. Po pamokų berniukas daug laiko praleidžia muziejuje, nes domisi banginių gyvenimu. Dėl situacijos šeimoje Mikas yra išsiunčiamas pas tetą Leną, gyvenančią šiaurės Švedijoje. Čia jis išmoksta žvejoti, susiranda naujų draugų ir pirmą kartą įsimyli. Mikas bando padaryti savo aplinkos žmones laimingais. Bet kita vertus, jis ieško savo kelio. Galų gale Mikas nusprendžia pabėgti su savo draugais plaustu, vadinamu „Ledo drakonas“. Tai nuotykių pilna jauno vaikino kelionė.
Guldbagge apdovanojimas už geriausius vizualinius efektus.
Filmas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
19.30 – 21.00 Frederik Gertten „Dideli berniukai pašėlo dėl bananų!” (2011 m., 87 min.)
Dokumentinė juosta apie aktyvizmą ir žodžio laisvę, pasakojanti, kaip režisieriui buvo iškelta byla dėl jo ankstesnio darbo, kuriame jis apžvelgė teisinę kovą tarp Nikaragvos piliečių ir didžiausios vaisių kompanijos pasaulyje „Dole“.
Sarasota filmų festivalyje laimėjęs žiuri prizą kaip geriausias dokumentinis filmas.Nominuotas keturiuose festivaliuose Sundance, Sarasota, Milano tarptautiniame filmų festivalyje.
Filmas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
21.15 – 22.25 Måns Mårlind, Björn Stein „Nepraliek nė ašaros“ (2013 m., 109 min.)
Švedijos vakarinėje pakrantėje įsikūrusiame Geteborgo mieste Pelas siekia savo svajonės tapti žvaigžde muzikos industrijoje. Tačiau jam koją kiša vienas dalykas – jis pats! Belieka stebėtis, kaip Pelas keliaudamas per draugystę ir kivirčus, meilę ir išdavystę ieško tikrojo savo pašaukimo.
Filmas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
20.00 – 23.00 Nemokamas muziejaus ekspozicijų ir Edgar Degas ofortų parodos “Impresionizmas – buka tiesa” lankymas.
20.00 ir 20.30 Nuometo rišimo (nuometavimo) demonstravimas (Asta Vandytė, Lietuvių tautinio kostiumo ekspertė).
21.45 „Rožės pražydėjimas tamsoj“ floristinio objekto pristatymas Kauno rajono muziejaus Rūsio galerijoje (Antanas Mažonas, floristas, „Floristai ant ribos“).
22.15 – 23.15 Nemokama ekskursija “Kelionė po Raudondvario Tiškevičių dvarą” (Veda Andrius Marcinkevičius, muziejininkas, Zigmas Kalesinskas, direktorius).
Kauno rajono muziejuje balandžio 9 – liepos 3 dienomis pristatoma Edgar Degas grafikos darbų paroda
Impresionizmas – buka tiesa
Ofortai
EDGAR DEGAS (1834–1917) –
prancūzų impresionistas, žinomas kaip geriausias modernaus Paryžiaus gyvenimo stebėtojas, hipodromų trasų ir žirgų, kabaretų, kavinių ir restoranų interjerų, viešnamių ir prostitučių, įvairių socialinių klasių atstovų portretų piešėjas. Būdamas Paryžiaus operos užkulisiuose, piešdamas jaunas baleto šokėjas, jis pamiršdavo savo aristokratišką kilmę.
Degas artimas draugas rašytojas ir libretistas Ludovicas Halévy aprašė Paryžiaus scenų užkulisius ir sudėjo savo impresijas į vieną veikalą, kurį pavadino „Kardinalių šeima“ (La Famille Cardinal). E. Degas iliustravo Pauline ir Virginie Cardinal ir jų tėvų išgalvotus nuotykius. L. Halévy vis dėlto nepripažino E. Degas sukurtų monotipijų didingumo. Kolumbijos ir Harvardo universitetų profesorius menotyrininkas Teodoras Reffas, tyrinėjęs XIX a. prancūzų dailininkų Paulo Cézanne’o, E. Degas ir Édouardo Manet kūrybą, teigia, kad L. Halévy nenorėjo savo draugo sukurtų monotipijų, nes „apskritai Degas iliustracijos atspindi labiau dvasios ir poilsio imitavimą nei autentiškumą“.
Po E. Degas mirties 1918 m. aukcione tarp kitų dailininko turtų atsirado knygai „Kardinalių šeima“ skirtų monotipijų ir piešinių rinkinys. Sakoma, kad, pagal aukciono katalogą, būta 37 monotipijų, tarp kurių puikavosi aštuonios retušuotos pastelėmis, vienuolika piešinių ir trisdešimt kitokių darbų. Kad ir kaip būtų keista, rinkinys buvo išimtas iš pardavimo, o didžioji jo dalis 1925-aisiais patikėta vienam iš pirmųjų šiuolaikinių Prancūzijos prekiautojų meno kūriniais Pauliui Durandui-Rueliui. Tačiau nesuprantamomis aplinkybėmis iš rinkinio buvo išimti septyni kūriniai – monotipijos ir piešiniai, todėl į P. Durando-Ruelio rankas pateko ne visas rinkinys. Gerokai vėliau, 1935-ųjų birželio 25 d., šie septyni E. Degas darbai buvo parduoti atskirai.
1928-ųjų kovo 17 d. rinkinys, išskyrus septynias monotipijas ir piešinius, vienu kartu buvo parduotas už neįtikėtiną 408 tūkst. 500 frankų sumą. Pardavimo organizatorius buvo Marcelis Guérinas. M. Guérinas, kolekcininkas Davidas Weillis ir leidėjas Auguste‘as Blaizot, susivieniję, kad įsigytų šias monotipijas aukcione, ir buvo pagrindiniai pirkėjai. Leidėjas Auguste‘as Blaizot įgijo dar ir leidėjo teises.
Iki 1938 metų monotipijos buvo niekur nepublikuotos, kol galiausiai jos buvo sumažintos, padaugintos estampo technika ir panaudotos 1938 metais išleistoje knygoje. A. Blaizot galop išleido monotipijas kaip iliustracijas. Šias Maurice‘o Potino rankomis atspaustas monotipijas aprašė Jeanas Adhemaras ir Françoise Cachin, Eugenia Parry-Janis ir Jeanas Boggsas, studijavę E. Degas kūrybą. Jų buvo atspausta tik 350 egzempliorių.
Iki mūsų dienų išlikę ofortai labai svarbūs, nes daugelis E. Degas monotipijų pradingo. Ofortai iš šio rinkinio išlieka vieninteliu įrodymu, kad monotipijos iš viso egzistavo!
Kurdamas iliustracijas knygai „Kardinalių šeima“ E. Degas paliko įvairių kompozicijų, tobulino jų vaizdavimo būdus ir kūrė vientisą sceną. Žiūrint į šiuos ofortus, galima pastebėti, kad vaizduojama ta pati scena, į kurią žvelgiama iš skirtingų kampų, o stebint iš didesnio atstumo arba iš arti susidaro įspūdis, jog laisvai judantis E. Degas žvilgsnis nuspėjo kinematografo gimimą.
Knygai „Kardinalių šeima“ sukurtos E. Degas iliustracijos siūlo pažvelgti į prancūzų visuomenę, Paryžiaus gatves ir naktinį gyvenimą impresionizmo meistro žvilgsniu.
Tekstą parengė Zigmas Kalesinskas
Paroda veiks nuo 2016-04-09 iki 2016-07-03
