RAUDONDVARIO PILIES BOKŠTE ĮSIVIEŠPATAVO CITRUSINIŲ VAISIŲ PELĖSIS

Neįtikėtina, bet ant XVII a. statytos Raudondvario pilies bokšto mūro sienos gegužės mėnesį „įsimetė“ citrusinius augalus: apelsinus, citrinas ir mandarinus naikinantis pelėsis (lot. penicillium digitatum). Kas tai? Gal Raudondvario grafo Benedikto Tiškevičiaus XIX a. pabaigoje į šį dvarą atgabentų citrusinių augalų palikimas?..

Pirmosios negatyvios mintys nurims vos tik įžengus į Kauno rajono muziejuje įrengtą ekspoziciją. Čia išvysite ant sienos didžiules pelėsinių grybų kolonijas, bet tai VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros absolventės Astos Federavičiūtės – Jasiūnės magistro baigiamojo darbo (vadovės doc. Lina Jonikė ir doc. Monika Grašienė) tekstilinis objektas-instaliacija „Penicillium digitatum“. Jaunoji menininkė pasirinko biologinį objektą – supelijusios sienos kompoziciją, mikroskopinių vaizdų ir laboratorinių Petri lėkštelių kolekciją su jose pasėtu ir užaugintu tikru lot. Penicillium digitatum pelėsiu, kurį ji čia taip pat rodo. „Pasirinkau šią rūšį sąmoningai, dėl mikroskopinio vaizdo įtaigumo, estetiškumo ir dėl to, kad labai mėgstu citrusinius vaisius“, –  savo kūrinio temos pasirinkimą grindžia menininkė. Tai aplinkos sąlygoms jautri laboratorinė medžiaga, kurią negalėtume niekur kitur pamatyti, išskyrus laboratorijoje arba šioje ekspozicijoje. Reikia žinoti, kad šis pelėsis yra pasėtas specialiose terpėse ir yra labai greitai kintanti gyva biologinė sistema, todėl gali būti rodoma tik tam tikrą laiką, nes ji dauginasi ir galiausiai praranda šiam grybui būdingą kolonijų formą. Tai mūsų unikalios gamtos magija.

A. Federavičiūtės – Jasiūnės instaliacija, tai po ilgų biologinės medžiagos tyrinėjimų, ieškojimų ir atradimų iš laboratorinės Petri lėkštutės į modernią meninę formą perkeltas ir šiuolaikinėmis priemonėmis išpildytas meno kūrinys. Čia jis pateikiamas, kaip dailininkės kūrybinių minčių ir meistrystės magija. Citrusinius vaisius naikinantis pelėsis P. digitatum biologinė sistema, veikianti žmogų, kaip subjektą neigiamai. A. Federavičiūtės – Jasiūnės darbe dėka šiuolaikinių techninių priemonių ir kūrybiškumo, jis virsta moderniu šiuolaikinės tekstilės objektu, veikiančiu meno kūrinį stebintį subjektą visiškai priešingai – teigiamai ir verčia mąstyti apie šiuolaikinės tekstilės universalumą, beribes neišsemiamas kūrybines galimybes ir šiandieninį meną. Darbas, kaip tekstilinis objektas, vertingas aukštu techniniu išpildymu. Jis – novatoriškas, modernus, šiuolaikiškas.

Dailininkė surado vieną tinkamiausių vietų savo darbo eksponavimui ir pristatymui – Kauno rajono muziejų Raudondvario pilyje. Šis kultūros paveldo objektas  istoriškai susijęs su citrusiniais augalais. XIX a. grafai Tiškevičiai čia iš tikrųjų turėjo didžiulę apelsinmedžių, citrinmedžių ir mandarinmedžių kolekciją, garsinusią Raudondvario dvarą. A. Federavičiūtė – Jasiūnė instaliaciją „Penicillium digitatum“ nusprendė pristatyti istorinėje erdvėje, pilies bokšte, ir atskleisti jo kaip modernaus tekstilės objekto privalumus, panaudojant skirtingus tekstilės kūrinio išryškinimo variantus: pristatyti jį natūralioje dienos šviesoje ir apšviestą liuminescencine lempa. Tas pats tekstilės meno kūrinys, apšviestas liuminescenciniais spinduliais, įgauna naują formą, tampa dar labiau paslaptingesne biologinio objekto išraiška meninėje formoje, nes siūlas, kuriuo išsiuvinėtas pelėsio vaizdas, ima švytėti. Toks meno kūrinio eksponavimas ir pristatymas atskleidžia jaunosios dailininkės kūrybingumą, gebėjimą ne tik sukurti meno kūrinį, bet ir gebėjimą jį patraukliai eksponuoti ir pristatyti žiūrovui. Parodą aplankiusiam žiūrovui yra didžiulė galimybė būti nustebintam, nes čia rodomas „skaitmeninės fotografijos vaizdas, sudarytas iš mažų pikselių visumos. Tai yra mažiausia skaitmenos dalis, kaip ir per mikroskopą matomi vaizdai. Plika akimi šie pelėsiniai grybai neįžiūrimi, matomas  tik visuminis vaizdas, nes tų pikselių, kaip ir pelėsių, yra tūkstančiai – milijonai. Taigi kūrinyje sieju nematomas mikroskopines pelėsių dalis su skaitmeninės nuotraukos mažiausių dalelių – pikselių raiška. Mano pasirinkto pelėsio smulkioji detalė-konidija realybėje yra apie 6,5 μm dydžio, tačiau kūrinyje aš išdidinu detalę 23846 tūkst. kartų “,– pasakoja A. Federavičiūtė – Jasiūnė. Muziejuje eksponuojamas meno kūrinys yra įdomus ir netikėtas, nes tai, ką galime pamatyti tik laboratorinėje aplinkoje, čia galime pamatyti biologinio objekto tekstilinę išraišką, kaip visiškai naują sprendimą ir modernią šiandieninio meno formą.

A. Federavičiūtės – Jasiūnės instaliaciją „Penicillium digitatum“ Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, galima lankyti nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki birželio 18 d.

 Zigmas Kalesinskas