SENIEJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ŽEMĖLAPIAI

Kauno rajono muziejus Raudondvario dvare pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių parodą, kurioje eksponuojami 33 senieji Lietuvos žemėlapiai iš Algimanto Muzikevičiaus, Audriaus Vengalio, Kęstučio Morkūno privačių kolekcijų. Parodos eksponatai atspindi Lietuvos žemėlapių evoliuciją iki XVIII a. pabaigos.

Per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius muziejai, bibliotekos, aukštosios mokyklos ir privačios meno galerijos surengė daugiau nei dešimt senųjų žemėlapių parodų ir išleido keletą leidinių šia tema. Visas parodas ir leidinius jungė vienas bendras bruožas – eksponuojama labai daug skirtingų (teritorijos apimtimi) senųjų žemėlapių, kuriuose vaizduojama Lietuva, tačiau dauguma jų nėra tik Lietuvos žemėlapiai. Lituaninei tematikai gali būti priskiriami Europos, Rytų Europos, Skandinavijos, Rusijos, Prūsijos, Abiejų Tautų Respublikos ir kiti žemėlapiai, tačiau Lietuvos žemėlapiais vadintini tik tie, kurių pavadinime yra Lietuvos vardas ir, kurių kartografiniame vaizde vyrauja istorinės, šiuolaikinės Lietuvos teritorija. Tokių žemėlapių priskaičiuojama 35, o įskaitant skirtingas jų laidas bei leidimus – virš 100.

Parodos Kauno rajono muziejuje išskirtinis bruožas – rodomi tik Lietuvos žemėlapiai, išleisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kurių pavadinime pagrindinis užrašas LIETUVA ir LDK ar dabartinės Lietuvos teritorijos vaizdas.

Pirmasis Lietuvos žemėlapis buvo išleistas 1595 m. garsiausio XVI a. kartografo Gerardo Merkatoriaus (lot. Gerhardus Mercator, ol. Gerard de Kremer, 1512–1594) pasaulio atlaso trečiame tome. Iki 1634 m. pasirodė dar aštuoniolika to paties žemėlapio leidimų.

Nuo 1607 iki 1734 m. buvo leidžiami sumažinti Merkatoriaus vardu vadinti Lietuvos žemėlapiai, kurių išleista trys laidos, sudarančios 30 leidimų.

Bene geriausiai pasaulyje yra žinomas Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis, kurį sudarė Tomašas Makovskis (lenk. Tomasz Makowski, 1575–1630) Nesvyžiuje, išraižė Heselis Gericas (ol. Hessel Gerritsz, 1581–1632) ir išleido Vilemas Jansonas Blau (ol. Willem Janszoon Blaeu, 1571–1638) Amsterdame 1613 m. Parodoje eksponuojamas šio žemėlapio vėlesnio, perdirbto leidimo (1631–1667) egzempliorius. Iš pirmojo leidimo žinomas tik vienas išlikęs egzempliorius, saugomas hercogienės Anos Amelijos bibliotekoje (vok. Herzogin Anna Amalia Bibliothek) Veimare, Vokietijoje.

Visi vėlesni Lietuvos žemėlapiai buvo sudaryti sekant šiuo aukščiausio lygio kartografijos kūriniu. XVII–XVIII a. išleisti Lietuvos žemėlapiai papildyti nauja geografine informacija, be to keitėsi jų meninis apipavidalinimas, plėtėsi leidybos geografija, atsirado specializuotos tematikos žemėlapiai.

Parodoje taip pat pristatomi svarbiausi leidiniai, kuriuose reprodukuoti ir aprašyti senieji Lietuvos žemėlapiai: Lietuvos nacionaliniame muziejuje 1999 m. surengtos parodos pagrindu paruoštas reprezentacinis albumas Lietuva žemėlapiuose (2011), iš Vilniaus kilusio lenkų kolekcininko Tomašo Nievodničanskio (lenk. Tomasz Niewodniczański, 1933–2010) žemėlapių kolekcijos, saugomos Varšuvos karalių rūmose (lenk. Zamek Królewski w Warszawie), katalogas Imago Poloniae (2002); Vilniaus advokatų kontoros Ellex-Valiūnas žemėlapių rinkinio albumai Delineatio Lituae (2009) ir Lituania in Atlantibus (2011) bei kitos kartografijos istorijos knygos.

Algimantas Muzikevičius

 

Parodos atidarymas: 2019 m. liepos 6 d., šeštadienį, 16 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje.
Renginio metus bus filmuojama ir fotografuojama. Parodos atidarymo renginys nemokamas.

Daugiau informacijos apie senuosius žemėlapius galima rasti Audriaus Vengalio svetainėje www.antique-maps.lt . Tai viena iš nedaugelio vietų, kur galima pirkti, parduoti ar keistis senaisiais žemėlapiais. 

Paroda veiks 2019 07 06 – 2019 08 11.