ŠVENTIEJI PO SAULĖMIS

Raudondvario muziejaus salės pristato žalvarinių saulučių ir tapytų šventųjų parodą. Sakralinės tematikos kūriniais, jau aplankiusiais Videniškių vienuolyno ekspozicines erdves, žiūrovą „kalbina“ kauniečių menininkų Manto ir Vytenio Mikulevičių duetas. Abu autoriai – tėvas ir sūnus – yra Mikulevičių kūrybinės dinastijos atstovai, tarp kurių minėtini skulptoriai, tapytojai, juvelyrai, teatro pasaulio atstovai.

Mantas Mikulevičius (g. 1973) – metalo ir medžio plastikos darbų kūrėjas, tautodailininkų sąjungos narys, meninių-patriotinių iniciatyvų Kaune organizatorius ir fotografuojantis menininkas. Prieš keletą metų pradėjęs liedinti autorinius varpus ir miniatiūrines saulutes, surengė nemaža parodų Lietuvoje, Berlyne. Saulutė – tradicinė lietuvių liaudies mažosios architektūros forma – buvo kryžių užbaiga, apjungianti senųjų vietos tikėjimų ir krikščioniškosios simbolikos klodus. Autoriaus iš žalvario liedinamos saulutės, perėjusios kūrybinių transformacijų procesą, tapo subtiliais juvelyrinės plastikos objektais: papuošalais, interjero detalėmis, etnokultūriniais ženklais. Joms būdinga ir atpažįstama etninė ornamentika (geometriniai, augaliniai, kosminių kūnų motyvai), ir naujai kuriami simboliniai raštai. Saulutės yra keliavusios su kūrėju piligriminėse kelionėse, dalyvavusios šv. Mišiose su Popiežiumi. Mantas apie jas sako: “…saulutės man – grožio simbolis. Tobulos savo formomis, raštais, simboliais, energetika. Saulutę suvokiu kaip simbolį, nešantį sėkmę, saugantį nuo blogio, […], perteikiantį tikėjimo ir gamtos grožį“. Įgavusios beveik hipnotinį sakralų švytėjimą, M. Mikulevičiaus miniatiūros aktualizuoja senųjų tradicijų išmintį, tampa naujos mūsų būties dalimi, kalba apie bendrą dabarties lietuvio ir archetipinio ženklo ateitį.

Vytenis Mikulevičius (g. 1996) šiemet baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. 2019–2020 m. jau spėjo surengti personalines parodas Kaune, Berlyne, Niujorke, Los Andžele. Pastaruoju metu savo darbuose jungia kompiuterinių žaidimų, skaitmeninės animacijos personažus, Fan Art‘o kūrybos lauko principus su lietuviškos etnokultūros klodais ir krikščioniškosios dvasinės kultūros paveldu. Pristatomame cikle „Mano kultūra“ nutapytos dievybės iš vieno mėgstamiausių jo žaidimų „Senieji Raštai“ („Elder Scrolls“), kurios derinamos su liaudies skulptūrai būdinga šventųjų vaizdavimo tradicija. Pasiskolindamas liaudiškąją plastiką, tapytojas kuria „žvelgdamas iš žaidime sukurto veikėjo perspektyvos […]. Vaizduodamas dievus sujungiau du pasaulius: realųjį, kur svarbu Lietuva, tradicija, menas, ir žaidimų pasaulį – absoliučią fikciją, dalykus, kurie įdomūs kuriantiems personažus“. Greta Vytenis eksponuoja etiudines kompozicijas, kuriose atsiskleidžia lietuvių liaudies skulptūrų, kitų etnografinių motyvų studijos. Ekspresyvi, koloristinė jo tapyba išsiskiria nepamirštama emocine įtaiga, aiškia jėga ir šviesa, sklindančia iš tvirtos kompozicijos kūrinių.

Parodos lankytojui siūloma įsiklausyti, į kokį pokalbį su sakraliuoju paveldu vystosi tėvo ir sūnaus kūriniai, kokios prasmės atsiveria jų bendrystėje.

Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė 

Paroda lankoma 2021 07 03 – 2021 08 29