{"id":12387,"date":"2023-12-20T07:45:21","date_gmt":"2023-12-20T07:45:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?p=12387"},"modified":"2024-01-23T11:38:51","modified_gmt":"2024-01-23T11:38:51","slug":"povilo-puzino-tapybos-darbu-paroda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/povilo-puzino-tapybos-darbu-paroda\/","title":{"rendered":"Raudondvario pilyje \u2013 Povilo Puzino tapybos darb\u0173 paroda"},"content":{"rendered":"

Gruod\u017eio 15 d., penktadien\u012f, 18 val. Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris) atidaryta Povilo Puzino tapybos darb\u0173 paroda, kurioje galima i\u0161vysti darbus, saugomus Gra\u017einos Petraitien\u0117s, Lauros Petraitien\u0117s, Lietuvos meno pa\u017einimo centro TARTLE ir dr. Jauniaus Gumbio rinkiniuose. Lietuvi\u0173 diasporos kult\u016brin\u012f paveld\u0105 tirianti dr. Dalia Cidzikait\u0117 pastebi, kad pra\u0117jus daugiau nei 50 met\u0173 nuo dailininko Povilo Puzino mirties, ne vienas Amerikos lietuvis iki \u0161iol j\u012f laiko vienu geriausi\u0173 diasporoje k\u016brusi\u0173 meninink\u0173, ta\u010diau \u201eLietuvoje Povilo Puzino vardas ir darbai ma\u017eai kam \u017einomi, nors dalis \u0161io menininko paveiksl\u0173 yra saugomi Lietuvos muziejuose\u201c.<\/span><\/p>\n

Pasak menotyrinink\u0117s Lijanos Natalevi\u010dien\u0117s, Raudondvario pilyje atidaromoje parodoje \u201eeksponuojami paveikslai i\u0161 skirting\u0173 P. Puzino k\u016brybos laikotarpi\u0173 \u2013 nuo ankstyvojo realistinio gamtovaizd\u017eio, nutapyto dar studijuojant Rygoje, saul\u0117t\u0173 tarpukario ir karo met\u0173 Lietuvos peiza\u017e\u0173 iki i\u0161eivijoje sukurt\u0173 \u012fsp\u016bding\u0173 kompozicij\u0173 ir paj\u016brio vaizd\u0173. Paroda \u2013 tarsi dienora\u0161tis, kuriame atsispindi savasties ie\u0161kan\u010dio dailininko k\u016brybinis kelias. \u0160tai jis pradedan\u010dio tapytojo \u017evilgsniu stebi kukl\u0173 gamtos fragment\u0105, bandydamas tikrovi\u0161kai atkartoti jo motyvus, o jau po kiek laiko apibendrintomis formomis stengiasi perteikti nat\u016bros esm\u0119. Pirm\u0173j\u0173 pokario de\u0161imtme\u010di\u0173 darbai, vyraujantys parodoje, kalba apie gyvenimo audr\u0173 bla\u0161komos asmenyb\u0117s klajones, stabtel\u0117jant prie ak\u012f traukian\u010di\u0173 Europos architekt\u016bros \u0161edevr\u0173 ir giliau panyrant \u012f nauj\u0105j\u0105 menin\u0119 tapatyb\u0119 \u017eymin\u010dius prieplauk\u0173, banguojan\u010dios j\u016bros, \u017evej\u0173 gyvenimo vaizdus. Egzistuoja vidinis ry\u0161ys tarp \u0161i\u0173 pabir\u0173 pasaulio fragment\u0173, juose n\u0117ra tiesmuko kalb\u0117jimo, paliekama vietos vaizduotei, \u017emoni\u0173 veidai ir motyvai slepiami prieblandoje ir \u0161e\u0161\u0117liuose\u201c.<\/span><\/p>\n

Dr. D. Cizikait\u0117 ra\u0161o, kad \u201eP. Puzinas yra vienas i\u0161 t\u0173 ret\u0173 atvej\u0173, kai dailininku ir jo \u0161love lietuviams tenka \u201edalytis\u201c su dar viena tauta \u2013 latviais. Dailininkas gim\u0117 Rygoje lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 \u0161eimoje. 1920 m. baig\u0117 Rygos lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 mokykl\u0105, 1921\u20131923 m. mok\u0117si Kult\u016bros meno mokykloje. Nuo 1923 m. kaip laisvasis klausytojas, o nuo 1928 m., gav\u0119s brandos atestat\u0105, jau kaip pilnateisis studentas, studijavo Rygos dail\u0117s akademijoje, buvo garsaus latvi\u0173 peiza\u017eisto, dail\u0117s mokytojo, Latvijos dail\u0117s akademijos \u012fk\u016br\u0117jo ir pirmojo rektoriaus Vilhelms\u2018o Purv\u012btis\u2018o (1972\u20131945) mokinys. 1932 m. tap\u0119s diplomuotu dailininku, Puzinas atsisveikino su gimtuoju miestu ir artimiausius savo gyvenimo ir karjeros metus susiejo su Lietuva\u201c.<\/span><\/p>\n

Tuo tarpu L. Natalevi\u010dien\u0117 pastebi, kad nors Rygos dail\u0117s akademij\u0105 baigusio ir nema\u017eai met\u0173 Latvijoje pragyvenusio P. Puzino k\u016bryba formavosi atokiau nuo koloristin\u0117s lietuvi\u0173 tapybos mokyklos, \u00a0dailininkas vis\u0105 laik\u0105 pabr\u0117\u017edavo \u017ei\u016brintis \u012f pasaul\u012f lietuvio akimis. \u201eSupratau, kad mums n\u0117ra ko pam\u0117gd\u017eioti kit\u0173 taut\u0173 meno k\u016bryb\u0105, mes turime eiti savo keliu, \u2013 teig\u0117 jis 1952 m. interviu dienra\u0161\u010diui \u201eDraugas\u201c. \u2013 M\u016bs\u0173 kra\u0161tui b\u016bdingi ne dideli miestai su savo bulvarais ir fabrikais, bet \u016bkinink\u0173 sodybos, laukai ir mi\u0161kai. Tatai mane prad\u017eioje ir patrauk\u0117; tai geriausiai gal\u0117jau suprasti, \u012fsijausti ir savo k\u016bryboje atvaizduoti. Kitaip ir negal\u0117jo b\u016bti, nes buvau savo kra\u0161to k\u016bdikis\u201c.<\/span><\/p>\n

Kad dailininkas vis\u0173 pirma jaut\u0117si lietuvis rodo ir tai, jog atvyk\u0119s \u012f Lietuv\u0105, Puzinas, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, pirmiausiai atliko dvej\u0173 met\u0173 karin\u0119 prievol\u0119. Dr. D. Cizikait\u0117 nurodo, kad Puzinas \u201enuo 1937 m. dirbo pie\u0161imo mokytoju Panev\u0117\u017eio berniuk\u0173 gimnazijoje. Laisvu nuo darbo gimnazijoje laiku jis dekoravo Panev\u0117\u017eio katedr\u0105: \u0161onines navas papuo\u0161\u0117 a\u0161tuoniais did\u017eiuliais paveikslais pagal Mikeland\u017eelo fresk\u0173 motyvus i\u0161 Siksto koply\u010dios Vatikane, u\u017esi\u0117m\u0117 centrin\u0117s navos lub\u0173 puo\u0161yba. Trimis paveikslais papuo\u0161\u0117 Marijon\u0173 noviciato koply\u010dios altorius, Smilgi\u0173 (Bir\u017e\u0173 r.) ba\u017eny\u010diai nutap\u0117 lak\u016bn\u0173 Dariaus ir Gir\u0117no portretus. 1940 m. persik\u0117l\u0119s \u012f Kaun\u0105, d\u0117st\u0117 Kauno Taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institute (dab. Kauno kolegija). Baigiantis karui, pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, gyveno perkelt\u0173j\u0173 asmen\u0173 stovyklose. Karo ir pokario metais patirti i\u0161gyvenimai nugul\u0117 ir dailininko drob\u0117se, tokiuose paveiksluose kaip, \u201eTremtiniai\u201c, \u201ePab\u0117g\u0117l\u0117\u201c, \u201eTr\u0117mimas\u201c ir kt.<\/span><\/p>\n

1947 m. Puzinas emigravo \u012f JAV. I\u0161 prad\u017ei\u0173 apsistojo Niujorke, v\u0117liau keletui met\u0173 i\u0161vyko \u012f vakarin\u0119 pakrant\u0119. \u010cia 1949 m. Holivude, garsiajame Sunset bulvare, atidar\u0117 dail\u0117s studij\u0105. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f rytin\u0119 pakrant\u0119, 1956\u20131958 m. d\u0117st\u0117 Niujorko Cattan Rose dail\u0117s mokykloje, v\u0117liau \u2013 Long Islando meno lygos (Long Island Art League) bei Jackson Heights meno klubo (Jackson Heights Art Club) mokyklose. Long Islande \u012fsteig\u0117 priva\u010di\u0105 dail\u0117s studij\u0105, kuriai vadovavo iki savo mirties\u201c.<\/span><\/p>\n

Menotyrinink\u0117 L. Natalevi\u010dien\u0117 teigia, kad dailininko \u201ek\u016brybai, svyruojan\u010diai tarp realizmo ir postimpresionizmo, dar\u0117 \u012ftak\u0105 latvi\u0173 tapyba ir XVII a. oland\u0173 peiza\u017ein\u0117 dail\u0117. P. Puzino k\u016briniuose menotyrininkai \u012f\u017evelgia gaivinam\u0105 renesanso laik\u0173 tapymo technik\u0105 \u2013 pom\u0117g\u012f ant tamsaus fono kloti da\u017e\u0173 sluoksnius. K\u016bryboje jis r\u0117m\u0117si klasikinei tapybai b\u016bdinga peiza\u017eo komponavimo schema: \u017eemas horizontas, leid\u017eiantis sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f besikei\u010diant\u012f dang\u0173 ir neramiais pot\u0117piais perteikti gaivaling\u0105 oro jud\u0117jim\u0105, pakyl\u0117ti ne\u012fmantr\u0173 vaizd\u0105 iki vidin\u0117s b\u016bsenos metaforos. Pasitelkdamas m\u0117gstam\u0105 \u017ealsv\u0173 ir pilk\u0161v\u0173 ton\u0173 kolorit\u0105 jis energingai deng\u0117 drob\u0119 teptuku ir mentele, formuodamas tapybi\u0161kai i\u0161rai\u0161king\u0105 grubl\u0117t\u0105 pavir\u0161i\u0173. Dailininkas dom\u0117josi ekspresionizmu, postimpresionizmu, ta\u010diau jam nedar\u0117 \u012fsp\u016bd\u017eio vakarie\u010di\u0173 filosofin\u0117s koncepcijos ir mistika. \u017demi\u0161kesn\u0117je aplinkoje i\u0161aug\u0119s tapytojas jaut\u0117 tikrov\u0117s konkretumo vert\u0119, atsijodamas tik jam priimtinas modernistines priemones \u2013 formos sintetinim\u0105 ir deformacij\u0105, ekspresyvi\u0105 ir dekoratyvi\u0105 tapymo manier\u0105.<\/span><\/p>\n

L. Natalevi\u010dien\u0117 akcentuoja, kad \u201eDailininko pl\u0117tota klasikinio modernizmo tapyba tur\u0117jo nemenk\u0105 pasisekim\u0105 avangardin\u0117s dail\u0117s kryp\u010di\u0173 ir tendencij\u0173 persisotinusiame XX am\u017eiuje. P. Puzinas sulauk\u0117 pripa\u017einimo Latvijoje (1933 m. peln\u0117 Valstybinio dail\u0117s muziejaus premij\u0105 u\u017e paveiksl\u0105 \u201eJelgavos priemiestis\u201c), Lietuvoje (1942 m. \u2013 I premija u\u017e \u201eDariaus ir Gir\u0117no portret\u0105\u201c parodoje Kaune ir II premija Naujosios sodybos konkurse u\u017e peiza\u017e\u0105) ir Jungtin\u0117se Amerikos valstijose, kur bene garsiausias P. Puzino paveikslas \u201eDvide\u0161imtojo am\u017eiaus madona\u201c 1951 m. apdovanotas I premija 6-ojoje tarptautin\u0117je Madonos \u0161vent\u0117s parodoje Los And\u017eele, o 1956 m. peln\u0117 Amerikos dailinink\u0173 profesin\u0117s lygos did\u017ei%8 \u010cikagoje. Simboli\u0161ka, kad Baltijos \u0161alims atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, dailininko \u017emonos Austros Bo\u0161s iniciatyva, paveikslai padalinti Lietuvos ir Latvijos muziejams \u2013 juk dailininkas priklaus\u0117 abiej\u0173 \u0161ali\u0173 kult\u016brai. Paskutin\u0117 P. Puzino darb\u0173 paroda Lietuvoje buvo surengta 1998 m. Vilniaus paveiksl\u0173 galerijoje dailininko 90 met\u0173 gimimo proga.<\/span><\/p>\n

Parod\u0105 Raudondvario pilyje galima ap\u017ei\u016br\u0117ti iki 2024 m. sausio 26 d. Paroda lankoma III\u2013VII, 10\u201317.30 val.<\/span><\/p>\n

Parodos atidarymo akimirkos. A. Butrim\u0117s nuotr.<\/p>\n

 <\/p>\n