{"id":13588,"date":"2024-06-03T13:48:22","date_gmt":"2024-06-03T13:48:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?p=13588"},"modified":"2024-06-14T08:19:18","modified_gmt":"2024-06-14T08:19:18","slug":"kauno-rajono-muziejuje-pristatytas-fotografinis-pasakojimas-apie-1964-uju-kelione-i-laisves-sala-ir-fidelio-kastro-meiles-istorija-su-evelyne-pisier","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/kauno-rajono-muziejuje-pristatytas-fotografinis-pasakojimas-apie-1964-uju-kelione-i-laisves-sala-ir-fidelio-kastro-meiles-istorija-su-evelyne-pisier\/","title":{"rendered":"Kauno rajono muziejuje pristatytas fotografinis pasakojimas apie 1964-\u0173j\u0173 kelion\u0119 \u012f \u201elaisv\u0117s sal\u0105\u201c ir Fidelio Kastro meil\u0117s istorij\u0105 su Evelyne Pisier"},"content":{"rendered":"
\n
\n

Gegu\u017e\u0117s 31 d. Raudondvario pilyje \u012fsik\u016brusiame Kauno rajono muziejuje atidaryta neeilin\u0117 paroda. Joje \u2013 pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos diplomato Pranc\u016bzijoje Antano Liutkaus s\u016bnaus Perk\u016bno Liutkaus u\u017efiksuotas fotografinis pasakojimas apie 1964-\u0173j\u0173 kelion\u0119 \u012f \u201elaisv\u0117s sal\u0105\u201c ir Fidelio Kastro meil\u0117s istorij\u0105 su Evelyne Pisier<\/span><\/span>.\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<\/div>\n

\n

Apie parod\u0105<\/strong><\/span><\/p>\n<\/div>\n

\n

1964-\u0173j\u0173 liepos m\u0117n. tarpukario Lietuvos diplomato Pranc\u016bzijoje s\u016bnus Perk\u016bnas Liutkus drauge su ma\u017edaug penkiasde\u0161imt pranc\u016bz\u0173 student\u0173 i\u0161vyksta \u012f Kub\u0105. Susidom\u0117jimas porevoliucine Kuba Pranc\u016bzijoje buvo nemenkas, mat nor\u0117dama pasigirti laim\u0117jimais, \u0161i Karib\u0173 j\u016bros valstyb\u0117 kviet\u0117si pranc\u016bz\u0173 intelektualus. Ra\u0161ytojai \u017danas Polis Sartras, Simona de Bovuar, aktorius \u017deraras Filipas 1960 m. vyko \u012f porevoliucin\u0119 Kub\u0105. 1961-aisias re\u017eisierius Krisas Markeras sukuria film\u0105 \u201eCuba Si!\u201c. Ra\u0161ytoja, \u017eurnalist\u0117 Ania Frankos 1962 m. i\u0161leid\u017eia es\u0117 apie revoliucij\u0105 ir jos lyderius Fidel\u012f Kastr\u0105 ir \u010ce Gevar\u0105 \u201eKubos \u0161vent\u0117\u201c (<\/span>La F\u00eate cubaine<\/em>). Tuo metu dar jauna i\u0161 Belgijos kilusi dabartin\u0117 pranc\u016bz\u0173 kino legenda, fotograf\u0117 Anjesa Varda vyksta \u012f sal\u0105, nor\u0117dama u\u017efiksuoti jos poky\u010dius. I\u0161 Kubos meno ir kino pramon\u0117s instituto negavusi leidimo filmuoti, namo re\u017eisier\u0117 sugr\u012f\u017eo su 1800 nuotrauk\u0173, kurias 1963 m. pavert\u0117 d\u017eiaugsmingu, energingu filmu \u201eSveiki, kubie\u010diai\u201c, liudijan\u010diu revoliucijos poveik\u012f bei per\u017eengian\u010diu kino ir fotografijos ribas.<\/span><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n

\n

Kai intelektualai atliko savo darb\u0105, kubie\u010diai nusitaik\u0117 \u012f akademin\u012f jaunim\u0105 \u2013 1964-aisiais Kubos ministro pareigas einantis\u00a0commandante<\/em>\u00a0Fidelis Kastras daliai pranc\u016bz\u0173 student\u0173 atrod\u0117 kaip charizmati\u0161ka laisv\u0117s kovos fig\u016bra, laikytas herojumi, pasiprie\u0161inusiu \u201eamerikie\u010di\u0173 imperializmui\u201c, o pati Kuba \u2013 rod\u0117si kaip laisv\u0117s kra\u0161tas, kuriantis ka\u017ek\u0105 nauja, iki tol nereg\u0117ta. \u00a0<\/span><\/p>\n

P. Liutkus, okupuotos \u0161alies diplomato s\u016bnus, komunizmo id\u0117jas vertino skepti\u0161kai, ta\u010diau tik\u0117jo taut\u0173 suverenumo teise. \u201eVisada buvau siekian\u010di\u0173j\u0173 nepriklausomyb\u0117s pus\u0117je\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia jis. P. Liutk\u0173 itin \u012fskaudino Vengrijos \u012fvykiai, 1956 metais numal\u0161intas Budape\u0161to ruduo (su mokyklos draugais sureng\u0117 protest\u0105 prie komunistinio \u017eurnalo redakcijos), \u017eav\u0117jo Al\u017eyro noras i\u0161sivaduoti i\u0161 Pranc\u016bzijos \u012ftakos (tod\u0117l lagaminais ve\u017eiojo pinigus Al\u017eyro nepriklausomyb\u0117s kovoms). Tad ir Kubos revoliucija, pasibaigusi diktatoriaus Fulchensijaus Batistos nuvertimu, jam dar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, pas\u0117jo vilt\u012f, kad sala galb\u016bt taps pavyzdine valstybe. Pasak P. Liutkaus, F. Kastras su bendra\u017eygiais siek\u0117 \u012fgyvendinti savit\u0105 Kubos keli\u0105 \u2013 \u201eJie tai vadino Sinatros doktrina, pagal \u0161io dain\u0105 \u201eMy Way\u201c (liet. \u201eMano kelias\u201c)\u201c.<\/span><\/p>\n

1964 m. jaunas, k\u0105 tik baig\u0119s Politikos moksl\u0173 institut\u0105 Pary\u017eiuje, P. Liutkus yra u\u017ekalbinamas Pary\u017eiuje sutiktos merginos, dalijusios lapelius su kvietimu va\u017eiuoti \u012f Kub\u0105. Pasi\u016blymo kaina buvusi itin patraukli \u2013 \u201etrij\u0173 savai\u010di\u0173 kelion\u0117 su \u201eall inclusive\u201c (liet. viskas \u012fskai\u010diuota) tur\u0117jo atsieiti tik kokius 500 eur\u0173\u201c \u2013 prisimena jis. \u0160iam pasi\u016blymui neatsispiria ir P. Liutkaus bi\u010diulis \u017danas Pjeras Osenda, jo draug\u0117 aktor\u0117 Marija Pisj\u0117 bei \u0161ios sesuo teis\u0117s student\u0117 Evelyn\u0117 (P. Liutkaus bendrakurs\u0117 i\u0161 Nicos). Al\u017eyro, Vietnamo revoliucijomis degusi E. Pisj\u0117, prasid\u0117jus Kubos revoliucijai, kaip pati teig\u0117, prad\u0117jusi tiesiog kar\u0161\u010diuoti. \u0160iuos ir dar apie penkiasde\u0161imt jaunuoli\u0173 \u012fvykiai Kuboje itin masino visk\u0105 i\u0161vysti savomis akimis (ir pro m\u0117g\u0117ji\u0161ko fotoaparato objektyv\u0105).\u00a0<\/span><\/p>\n

Kelion\u0117je \u012f Kub\u0105 apie 40 valand\u0173 praleidusi\u0173 student\u0173 lauk\u0117 dar vienas skrydis \u2013 \u012f Kubos Santjag\u0105, kur j\u0173 lauk\u0117 ne tik vykstantis karnavalas, bet ir\u00a0commandante\u00a0<\/em>Fidelis Kastras. \u0160iandien parodoje eksponuojamas P. Liutkaus fotografinis pasakojimas apie Kub\u0105 gal\u0117jo b\u016bti visi\u0161kai kitoks, jei ne pasitaikiusi galimyb\u0117 itin priart\u0117ti prie legendinio revoliucionieriaus.<\/span><\/p>\n

Pra\u0117jus beveik \u0161e\u0161iems de\u0161imtme\u010diams P. Liutkaus fotoaparatu u\u017efiksuoti to meto kadrai tampa paroda, kuri pirm\u0105 kart\u0105 buvo pristatyta 2021 m. Arlio mieste vykstan\u010diame bene garsiausias pasaulyje fotografijos festivalyje \u201eArlio susitikimai\u201c (Les Rencontres d`Arles<\/em>). Nuotraukose u\u017efiksuoti kadrai leid\u017eia pa\u017evelgti \u012f legendine fig\u016bra tapusio tuometinio Kubos vadovo laisvalaik\u012f, jo meil\u0117s su pranc\u016bze studente Evelyne Pisj\u0117 istorij\u0105. \u010cia i\u0161vystame kitok\u012f F. Kastr\u0105 \u2013 jis \u017ei\u016bri fotografui \u012f akis, atsipalaidav\u0119s bendrauja, pramogauja. Nors pats autorius pabr\u0117\u017eia, kad nuotraukos darytos neprofesionalia \u012franga (Voigtl\u00e4nder<\/em>) ir neturi menini\u0173 pretenzij\u0173, tai itin \u012fdomus to meto istorinis liudijimas, apie 1964-\u0173j\u0173 kelion\u0119 \u012f \u201elaisv\u0117s sal\u0105\u201c ir Fidelio Kastro roman\u0105 su pranc\u016bz\u0173 studente, leid\u017eiantis pamatyti \u0161ios \u0161alies lyder\u012f netik\u0117tame amplua.\u00a0<\/span><\/p>\n

Perk\u016bnas Liutkus<\/strong><\/span><\/p>\n

Perk\u016bnas (Una) Liutkus gim\u0117 1939 m. rugs\u0117jo 19 d. La Baule mieste Tarpukario Lietuvos diplomato Antano Liutkaus \u0161eimoje. Perk\u016bnas vaikyst\u0117je s\u0117d\u0117davo Jonui Ais\u010diui ant keli\u0173, mat poetas Perk\u016bnui buvo tiesiog d\u0117d\u0117 Jonas. Buvo ir d\u0117d\u0117 Jurgis \u2013 prozininkas Jurgis Savickis \u2013 Perk\u016bno krik\u0161to t\u0117vas. Namuose nuolat lank\u0117si Algirdas Julius Greimas, jo rankra\u0161\u010dius ma\u0161in\u0117le perspausdindavo Perk\u016bno mama. Prad\u0117jus nelabai sektis mokykloje, A. J. Greimas Perk\u016bn\u0105 mok\u0117 ra\u0161yti ra\u0161inius.<\/span><\/p>\n

\u0160eima<\/strong><\/span><\/p>\n

Perk\u016bno Liutkaus t\u0117vas Antanas gim\u0117 1906 m. Leckavoje, ma\u017eame kaime \u017demaitijoje. Vytauto Did\u017eiojo universitete Kaune baig\u0117 teis\u0117s studijas. Nuo 1937 m. pavasario buvo paskirtas Lietuvos ambasados \u200b\u200bPary\u017eiuje diplomatu. 1936 m. A. Liutkus veda jau kelet\u0105 met\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0105 Janin\u0105 Mikulskyt\u0119, kilusi\u0105 i\u0161 Tel\u0161i\u0173. O 1937-aisiais A. Liutkus paskiriamas Lietuvos ambasados Pranc\u016bzijoje antruoju sekretoriumi, tad jauna \u0161eima atvyksta \u012f Pary\u017ei\u0173. Vienas pirm\u0173j\u0173 jaunojo diplomato \u012fsigyt\u0173 daikt\u0173 \u2013 Montparnasse, parduotuv\u0117je \u201eChez Adam\u201c, nusipirktas molbertas bei kiti reikmenys. Nuo pat vaikyst\u0117s did\u017eiausias A. Liutkaus d\u017eiaugsmas \u2013 pie\u0161ti ir tapyti.<\/span><\/p>\n

1940 m. bir\u017eel\u012f Soviet\u0173 S\u0105junga okupuoja tris Baltijos \u0161alis ir, pa\u017eeisdama visas tarptautin\u0117s teis\u0117s normas, i\u0161sireikalauja i\u0161 Pranc\u016bzijos atiduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasad\u0173 pastatus. Baltijos \u0161ali\u0173 diplomatams paskiriamas nam\u0173 are\u0161tas Paj\u016brio Alpi\u0173 regione. Taip jauno diplomato Antano Liutkaus \u0161eima atsiduria\u00a0Villefranche sur Mer<\/em>\u00a0miestelyje prie pat Nicos ir nusiperka vil\u0105 \u201eAmerica\u201c.<\/span><\/p>\n

1960 m. Antanas Liutkus v\u0117l apsigyvena Pary\u017eiuje, kur atnaujino nebeegzistuojan\u010dios \u0161alies diplomato veikl\u0105 \u2013 eina dabar jau neoficialaus Lietuvos ambasados sekretoriaus pareigas. Jis padeda tvarkyti administracinius reikalus Pranc\u016bzijoje gyvenantiems lietuviams bei lietuvi\u0173 pab\u0117g\u0117liams. Ta\u010diau svarbiausia jo u\u017eduotis kartu su Jurgiu Baltru\u0161ai\u010diu \u2013 atstovauti Lietuvai Pranc\u016bzijos vald\u017eios institucijose ir \u012fvairiose Ryt\u0173 Europos i\u0161eivi\u0173 organizacijose. Antanas Liutkus vis\u0105 laik\u0105 bendravo su keliomis de\u0161imtimis Pary\u017eiuje gyvenusi\u0173 lietuvi\u0173. Staiga mir\u0117 1970 m.<\/span><\/p>\n

Perk\u016bnas<\/strong><\/span><\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos P. Liutkus i\u0161moko namuose. Jis baig\u0117 pranc\u016bz\u0173 mokykl\u0105. Nicoje \u012fgij\u0119s bakalauro laipsn\u012f ir vie\u0161osios teis\u0117s licencij\u0105, P. Liutkus persik\u0117l\u0117 \u012f Pary\u017ei\u0173, kur \u012fstojo \u012f Politikos moksl\u0173 institut\u0105. Baig\u0119s studijas, 1964-\u0173j\u0173 liepos m\u0117n. P. Liutkus drauge su ma\u017edaug penkiasde\u0161imt pranc\u016bz\u0173 student\u0173 i\u0161vyksta \u012f Kub\u0105, kuri gyveno porevoliucin\u0117mis nuotaikomis. P. Liutkaus fotoaparatu Voigtl\u00e4nder u\u017efiksuoti to meto kadrai tampa paroda, kuri yra ne tik \u012fdomus to meto istorinis liudijimas apie 1964-\u0173j\u0173 kelion\u0119 \u012f \u201elaisv\u0117s sal\u0105\u201c, bet ir pasakojimas apie Fidelio Castro bei Evelyn Pisier meil\u0117s istorij\u0105, leid\u017eiantis pamatyti \u0161ios \u0161alies lyder\u012f netik\u0117tame amplua.\u00a0<\/span><\/p>\n

Po kelion\u0117s \u012f Kub\u0105 P. Liutkus dirbo Pranc\u016bzijos bendradarbiavimo ministerijoje, por\u0105 met\u0173 dirbo U\u017esienio reikal\u0173 ministerijoje Al\u017eyre. Po keleri\u0173 met\u0173, tarpininkaujant E. Pisier ir padedant F. Castro, lietuvis \u012fsidarbino Kuboje \u2013 dirbo Havanos universiteto \u017dem\u0117s \u016bkio tyrim\u0173 centre. Ten susipa\u017eino su b\u016bsima aktore ir b\u016bsima \u017emona Mirta Ibarra. Pora susilauk\u0117 s\u016bnaus Sauliaus Liutkaus. Dabar \u0161is gyvena Majamyje ir turi s\u016bn\u0173 Antan\u0105 (pavadintas P. Liutkaus t\u0117vo garbei).<\/span><\/p>\n

1970-aisiais, mirus P. Liutkaus t\u0117vui, mama Pranc\u016bzijoje liko viena, tad Perk\u016bnas i\u0161 Havanos parsikraust\u0117 \u012f Pary\u017ei\u0173. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Pranc\u016bzij\u0105 po trej\u0173 met\u0173 i\u0161siskyr\u0117 su pirm\u0105j\u0105 \u017emona Mirta, nes \u0161i nepritapo Pranc\u016bzijoje ir nor\u0117jo gr\u012f\u017eti gyventi \u012f Havan\u0105. P. Liutkus liko Pranc\u016bzijoje, ved\u0117 pranc\u016bz\u0119, susilauk\u0117 su ja keturi\u0173 vaik\u0173. Dirbo turizmo srityje. Vis\u0105 gyvenim\u0105 dom\u0117josi fotografija. Klientams aprod\u0119s daugyb\u0119 pasaulio \u0161ali\u0173, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105, gr\u012f\u017eo gyventi ten, kur prab\u0117go jo vaikyst\u0117 \u2013 \u012f Villefranche sur Mer.<\/span><\/p>\n

Lietuv\u0105 P. Liutkus pirm\u0105 kart\u0105 aplank\u0117 tik 1990 m. gruod\u012f. \u201eTik atvyk\u0119s \u012f Lietuv\u0105 pama\u010diau j\u0105 tikr\u0105, nes t\u0117vas pasakodavo vien istorinius dalykus ar legendas. Puikiai \u017einojau apie Vytaut\u0105 Did\u012fj\u012f ir kaip jis \u017eirgus gird\u0117 Juodojoje j\u016broje! Ta\u010diau tik Lietuvos nepriklausomyb\u0117 man suteik\u0117 galimyb\u0119 pamatyti j\u0105 ne kaip svajon\u0119, bet kaip tikrov\u0119. Nuo tada Lietuvoje lankiausi apie dvide\u0161imt kart\u0173. Mano giminai\u010di\u0173 \u010dia vis ma\u017eiau, ta\u010diau puikiai jau\u010diuosi ir kalb\u0117damas tiesiog su gatv\u0117je ar kavin\u0117je sutiktu \u017emogumi. Tie visi sutikti ir pakalbinti \u017emon\u0117s man yra tarsi \u0161eima. Esu gana kosmopoliti\u0161k\u0173 nuostat\u0173, beveik 80 met\u0173 pragyvenau trankydamasis po vis\u0105 pasaul\u012f, gyvenu rojuje \u2013 prie \u017dydrojo Kranto, \u2013 bet tik Lietuvoje jau\u010diu, jog esu namie.\u201c, \u2013 sako P. Liutkus.<\/span><\/p>\n<\/div>\n

\n
<\/div>\n
Galerijoje \u2013 akimirkos i\u0161 parodos atidarymo. Nuotrauk\u0173 autorius Donatas Stankevi\u010dius.<\/span><\/div>\n<\/div>\n
\n