{"id":13608,"date":"2024-06-13T13:26:02","date_gmt":"2024-06-13T13:26:02","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?page_id=13608"},"modified":"2025-11-13T16:47:22","modified_gmt":"2025-11-13T14:47:22","slug":"nuo-l-ecole-de-vilnius-iki-l-ecole-de-paris-xx-a-litvaku-gyvenimo-portretai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/nuo-l-ecole-de-vilnius-iki-l-ecole-de-paris-xx-a-litvaku-gyvenimo-portretai\/","title":{"rendered":"Paroda \u201eNuo L’\u00c9cole de Vilnius iki L’\u00c9cole de Paris \u2013 XX a. litvak\u0173 gyvenimo portretai\u201c"},"content":{"rendered":"

\u201eVilnius, kaip visuotinai pripa\u017eintas Ryt\u0173 ir Centrin\u0117s Europos bei Vakarin\u0117s Rusijos imperijos \u017eyd\u0173 kult\u016bros centras, trauk\u0117 daugyb\u0119 \u017eyd\u0173 kilm\u0117s meninink\u0173 i\u0161 buvusi\u0173 LDK teritorij\u0173 \u2013 Baltarusijos, Ukrainos ir kit\u0173 kra\u0161t\u0173. Bene svarbiausias \u017eyd\u0173 kilm\u0117s meninink\u0173 traukos centras buvo garsioji Vilniaus pie\u0161imo mokykla, kuri tur\u0117jo tvirt\u0105 stipriausios dail\u0117s institucijos reputacij\u0105. Jos kult\u016brinis statusas \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117je buvo toks auk\u0161tas, kad emigrav\u0119 \u012f Vakarus jos aukl\u0117tiniai savo prisiminimuose vadina j\u0105 \u201eVilniaus dail\u0117s akademija\u201c\u201c, \u2013 knygoje \u201eLitvak\u0173 dail\u0117\u00a0 L’\u00c9cole de Paris aplinkoje\u201c ra\u0161o akademikas A. Andrijauskas.<\/p>\n

Akademikas pabr\u0117\u017eia, kad litvak\u0173 ind\u0117lis \u012f moderniosios dail\u0117s istorij\u0105 labai reik\u0161mingas, nes Litos kult\u016brin\u0117je erdv\u0117je min\u0117tu laikotarpiu i\u0161kilo daug talenting\u0173 litvak\u0173 dailinink\u0173, kurie gavo puik\u0173 profesin\u012f i\u0161silavinim\u0105 presti\u017ein\u0117se dail\u0117s akademijose ir dalis j\u0173, dirbdami pedagogin\u012f darb\u0105, ruo\u0161\u0117 ar kitais b\u016bdais veik\u0117 nauj\u0105 litvak\u0173 dailinink\u0173 bang\u0105, v\u0117liau \u012fsiliejusi\u0105 \u012f l’ecole de Paris. Tarp litvak\u0173 l’ecole de Paris daugiausia buvo i\u0161eivi\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 Vilniaus dail\u0117s mokykl\u0173, da\u017eniausiai \u2013 garsiosios Vilniaus pie\u0161imo mokyklos. Tame tarpe ir parodoje Kauno rajono muziejuje pristatomi Ch. Soutine’as, E. Mane-Katzas.<\/p>\n

Siekdamas prapl\u0117sti ir pagilinti litvak\u0173 k\u016brybos pa\u017einim\u0105 Lietuvoje, Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su i\u0161 Kauno kilusiu \u017eymiu Niujorko gydytoju kineziterapeutu, meno k\u016brini\u0173 kolekcionieriumi Shmueliu Tatzu nusprend\u0117 2024 m. organizuoti net trij\u0173 parod\u0173 cikl\u0105 skirt\u0105 litvak\u0173 dailei pristatyti. \u0160ioje \u2013 jau tre\u010diojoje Kauno rajono muziejuje organizuojamoje litvak\u0173 dail\u0117s tradicijai skirtoje parodoje, greta Emmanuelio Man\u00e9-Katzo, litvak\u0173 tapybos genijaus Cha\u00efm Soutine\u2019o drobi\u0173, lankytoj\u0173 d\u0117mesiui pirm\u0105 kart\u0105 pla\u010diai pristatomi aistringo jo sek\u0117jo, vieno i\u0161kiliausi\u0173 litvak\u0173 dailinink\u0173 Theo Tobiasse darbai.<\/p>\n

Chaimas Soutine\u2019as (Cha\u00efm Soutine) <\/strong><\/p>\n

Ch. Soutine\u2019as (1893\u20131943) gim\u0117 vakar\u0173 Rusijos lietuvi\u0161koje dalyje (dabar Baltarusija). Visa Ch. Soutine\u2019o vaikyst\u0117 pra\u0117jo Smilovi\u010di\u0173 \u0161tetle, Vilniaus gubernijoje, kur buvo laikomasi ortodoksini\u0173 tradicij\u0173, ta\u010diau dailininkas prie\u0161inosi grie\u017etai aplinkai ir tradicijoms, sinagogoje nenor\u0117jo lenktis, ty\u010dia pakeldavo galv\u0105.<\/p>\n

Ch. Soutine’o k\u016brybinis kelias prasid\u0117jo Vilniaus pie\u0161imo mokykloje, kur gavo profesionalius dailinininko parengimo pradmenis ir prad\u0117jo skleistis kaip daug \u017eadantis tapytojas. Jo asmenybei b\u016bdingas stiprus meninis anga\u017euotumas, nenumaldomas noras visomis galiomis \u012fsijungti \u012f naujo meno s\u0105j\u016bd\u012f skatino ver\u017etis \u012f internacionalin\u012f moderniojo meno talent\u0173 susib\u016brimo centr\u0105 \u2013 Pary\u017ei\u0173, kuris i\u0161 Lietuvos atvykusiam jaunuoliui atv\u0117r\u0117 naujus kelius \u012f pripa\u017einimq ir meno pasaulio pa\u017einim\u0105. B\u016btent tod\u0117l, jau ir vienu \u012ftakingiausi\u0173 bei misti\u0161kiausi\u0173 tarpukario Pranc\u016bzijoje dirbusi\u0173 meninink\u0173 Vakar\u0173 dail\u0117s tradicijoje laikoms Chaimas Soutine\u2019as visiems prisistatydav\u0119s esantis i\u0161 Vilniaus.<\/p>\n

Prof. A. Andrijauskas teigia, kad \u201e\u012fvairiuose Ch. Soutine’o k\u016brybai skirtuose tekstuose nuolat kylanti polemika d\u0117l dailininko santykio su litvak\u0173 kult\u016bros tradicija yra neatsitiktin\u0117, \u2013 ji yra raktas \u012f \u0161io dailininko ir kit\u0173 jo aplinkos tapytoj\u0173 k\u016brybos savitumo pa\u017einim\u0105. Retrospektyviai \u017evelgiant \u012f original\u0173 Ch. Soutine’o k\u016brybin\u012f palikim\u0105 akivaizdu, kad, nepaisant spontani\u0161ko siekio i\u0161siver\u017eti i\u0161 vaikyst\u0117je j\u012f sl\u0117gusios ortodoksinio judaizmo \u012ftakos, i\u0161 Smilovi\u010di\u0173, i\u0161 Vilniaus geto pasaulio, jis iki gyvenimo pabaigos i\u0161saugojo, nors ir netiesiogiai, ry\u0161\u012f su tuo pasauliu, kuriame jis gim\u0117, augo ir kur\u012f laik\u0105 gyveno. V\u0117liau, gyvendamas ir kurdamas svarbiausiame Vakar\u0173 Europos modernistinio meno centre Pary\u017eiuje, jis niekuomet nepamir\u0161o to kra\u0161tovaizd\u017eio, kuriame praleido vaikyst\u0119, to pasaulio spalvos, \u012fvaizd\u017eiai gyveno pas\u0105mon\u0117s gelm\u0117se ir stipriai veik\u0117 daugel\u012f pagrindini\u0173 jo k\u016brybos bruo\u017e\u0173, formavo jo po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f, vaizdini\u0173 hierarchij\u0105, savit\u0105 tapybos stili\u0173, koloritin\u0119 sistem\u0105\u201c.<\/p>\n

\u201ePagrindiniai Ch. Soutine’o tapybos \u017eanrai \u2013 peiza\u017eas, portretas ir natiurmortas. Savo k\u016briniuose dailininkas vengia paveikslo erdv\u0119 strukt\u016bri\u0161kai dalijan\u010di\u0173 vertikali\u0173 ir horizontali\u0173, kadangi jos skleid\u017eia rimt\u012f, ai\u0161kum\u0105, subalansuoja kompozicijos detales. Ch. Soutine’o formos yra nestabilios, vibruojan\u010dios, tarsi sukt\u0173si chaoti\u0161kame b\u016bties verpete\u201c, \u2013 ra\u0161o A. Andrijauskas.<\/p>\n

Emanuelis Man\u00e9-Katzas <\/strong><\/p>\n

Emanuelis Man\u00e9-Katzas (1894\u20131962) gim\u0117 \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 \u0161eimoje Kremen\u010duke (Ukraina). E. Mane-Katzo t\u0117vas, sinagogos pri\u017ei\u016br\u0117tojas, svajojo, kad s\u016bnus tapt\u0173 rabinu, ta\u010diau \u0161e\u0161iolikmetis jaunuolis nusprend\u0117 b\u016bti dailininku, ta\u010diau religingoje aplinkoje praleista vakyst\u0117 paliko gil\u0173 p\u0117dsak\u0105 ir visam laikui paveik\u0117 jo k\u016bryb\u0105. 1911\u20131912 m. E. Mane-Katzas mok\u0117si Vilniaus pie\u0161imo mokykloje, o b\u016bdamas 19-os atvyko \u012f Pary\u017ei\u0173, su savimi tur\u0117damas vos dvide\u0161imt penkis rublius.\u00a0 Nuo 1913 m. studijavo\u00a0 Ecole des Beaux-Arts studijoje pas Fernand\u2018\u0105 Cormon\u0105, kur susipa\u017eino su taip pat ten studijavusiais Soutine’u, Kr\u00e9megne’u ir Kikoine’u.<\/p>\n

Pirmojo pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se E. Mane-Kacas gr\u012f\u017eo \u012f Ukrain\u0105 ir buvo paskirtas Charkovo dail\u0117s akademijos profesoriumi. Ta\u010diau jaunuolis nenustygo vietoje ir 1921 m., aplank\u0119s Baku, Tbilis\u012f, Maskv\u0105, Minsk\u0105 ir Var\u0161uv\u0105, gr\u012f\u017eo \u012f Pary\u017ei\u0173, kur bendravo su \u00c9cole de Paris nariais, lank\u0117si \u012fvairiuose muziejuose, ypa\u010d dom\u0117josi fovizmu ir suformavo savit\u0105 tapybos stili\u0173.<\/p>\n

Per savo gyvenim\u0105 E. Man\u00e9-Katzas apkeliavo daugyb\u0119 \u0161ali\u0173. Nuo 1927 iki 1937 m. jis paeiliui lank\u0117si Palestinoje, Egipte, Sirijoje, \u010cekoslovakijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Lietuv\u0105 E. Man\u00e9-Katzas aplank\u0117 net du kartus, nes, jo \u017eod\u017eiais tariant, tro\u0161ko \u201enuvykti \u012f kra\u0161t\u0105, kur vyksta intensyvus \u017eyd\u0173 gyvenimas, pab\u016bti truput\u012f \u017eyd\u0173 tarpe, pava\u017ein\u0117ti po mies\u010diukus, pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105\u201c.<\/p>\n

Jo k\u016bryba pasi\u017eym\u0117jo unikaliu stiliumi, emociniu santykiu su tikrove ir ry\u0161kiomis spalvomis. E. Man\u00e9-Katzas buvo labai paveiktas \u017eyd\u0173 misticizmo ir \u012fkv\u0117pimo, ie\u0161kojo \u012fvaizd\u017ei\u0173 Toros ir \u017eyd\u0173 kult\u016bros istorijoje. Jo paveiksluose da\u017eni Hassid\u0173 persona\u017eai, rabbinai, \u017eyd\u0173 muzikantai, elgetos, je\u0161ivos studentai ir scenos i\u0161 Ryt\u0173 Europos \u0161tetl\u0173. Parodoje \u201eNuo L’\u00c9cole de Vilnius iki L’\u00c9cole de Paris \u2013 XX a. litvak\u0173 gyvenimo portretai\u201c pristatomas vienas toki\u0173 darb\u0173 \u2013 1927 m. tapytas paveikslas \u201eChasidas su raudona barzda\u201c.<\/p>\n

\u012e Palestin\u0105 Man\u00e9-Katzas gr\u012f\u017eo 1935 ir 1937 m. 1939 m. dirbo sargybiniu Karo mokykloje Pary\u017eiuje. Rojane j\u012f su\u0117m\u0117 vokie\u010di\u0173 kareiviai, ta\u010diau jam pavyko pab\u0117gti per Marsel\u012f \u012f Jungtines Amerikos Valstijas. Likusi\u0105 karo dal\u012f jis praleido Niujorke. Po karo Man\u00e9-Katzas apsigyveno Pary\u017eiuje ir paskutiniuosius de\u0161imt savo gyvenimo met\u0173 toliau keliavo. Jis lank\u0117si Izraelyje (1948 m.), Piet\u0173 Afrikoje (1950 m.), Japonijoje ir Indijoje (1957 m.), o 1960 m. i\u0161vyko \u012f Niujork\u0105 ir Pary\u017ei\u0173. Gausus E. Mane-Kaco meninis palikimas saugomas jo vardu pavadintame muziejuje Haifos mieste. Jo darb\u0173 turi JAV, Vakar\u0173 Europos ir Lietuvos muziejai bei kolekcininkai.<\/p>\n

Th\u00e9o Tobiasse<\/strong><\/p>\n

Th\u00e9o Tobiasse (1927\u20132012) prot\u0117viai nuo seno gyveno Lietuvoje, daugiausia Kauno miesto apylink\u0117se, ta\u010diau jauniausias kaunie\u010di\u0173 Chaimo Eideso ir Brochos Slonimsky s\u016bnus Th\u00e9o 1927 m. gim\u0117 Izraelyje, Palestinos mandate, \u012f kur\u012f jo t\u0117vai buvo emigrav\u0119 nuo 1925 m., b\u0117gdami nuo Ryt\u0173 Europ\u0105 kre\u010dian\u010di\u0173 pogrom\u0173 gr\u0117sm\u0117s ir politini\u0173 sukr\u0117tim\u0173. \u0160eima susid\u016br\u0117 su materialiniais sunkumais ir nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Greta Kauno esantys Nemuno pakrant\u0117je Lamp\u0117d\u017eiai, Ka\u010dergin\u0117 ir Kulautuva buvo ta erdve, kurioje skleid\u0117si \u0161viesiausias dailininko vaikyst\u0117s prisiminim\u0173 pasaulis, v\u0117liau \u012fsiliej\u0119s \u012f \u012fstabius nostalgijos kupinus paveikslus. 1931 m. T. Tobiasse \u0161eima i\u0161vyko \u012f Pary\u017ei\u0173, kur jo t\u0117vas spaustuvininkas susirado darb\u0105.<\/p>\n

\u201eKaune \u0161viesios vaikyst\u0117s metus praleid\u0119s litvakas Th\u00e9o Tobiasse \u2013 vienas did\u017ei\u0173j\u0173 XX a. paskutini\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 Vakar\u0173 dail\u0117s meistr\u0173, postmodernistinio meno sklaidos s\u0105lygomis siekiantis i\u0161saugoti auk\u0161t\u0105 tradicin\u0117s tapybos kult\u016brin\u012f status\u0105. Tai novatori\u0161kas, kupinas filosofin\u0117s gelm\u0117s menininkas, kurio k\u016bryba skleid\u017eiasi ekspresionizmo, poetinio siurrealizmo,\u00a0 neoklasicizmo ir modernaus primityvizmo sand\u016broje. Jo paveiksluose tarsi \u012f viening\u0105 visum\u0105 susilieja dviej\u0173 XX a. litvak\u0173 tapybos genij\u0173 Chaimo Soutine\u2019o ir Marco Chagallo nubr\u0117\u017etos k\u016brybos tendencijos\u201c, \u2013 teigia akademikas Antanas\u00a0 Andrijauskas.<\/p>\n

Nors T. Tobiasse\u00a0 buvo jaunesn\u0117s kartos litvakas nei Ch. Sutineas bei E. Mane-Katz\u2018as, ta\u010diau temati\u0161kai jis labai siejasi su \u0161iais dviem tapytojais. Juos sieja litvak\u0173 tapatyb\u0117 ir kult\u016brinis paveldas, d\u0117mesys \u017eyd\u0173 religin\u0117ms tradicijoms, k\u016bryboje dominuojantys motyvai ir simboliai, emocionalumas ir ekspresija.<\/p>\n

\u0160io tapytojo k\u016brybje akivaizdus egzilio santykis su Lietuva. \u201ePagrindin\u0117s subrendusio tapytojo k\u016brybos temos siejosi su \u0161viesiais ir kartu skausmingais vaikyst\u0117s prisiminimais apie ner\u016bpestingas dienas, praleistas mylin\u010dios \u0161eimos, daugyb\u0117s tet\u0173, d\u0117d\u017ei\u0173 ir kit\u0173 vaik\u0173 apsuptyje, greta Kauno, gra\u017eiame pu\u0161yne ant Nemuno kranto buvusi\u0105 d\u0117d\u0117s Abraomo vil\u0105, valtis, skriejan\u010dias up\u0117s bangomis, triuk\u0161mingas popietes, pasis\u0117d\u0117jimus vakarais, kelion\u0119 \u012f Pranc\u016bzij\u0105. Valtys su ratais, Nemunas Lietuvoje, arbatos virduliai, \u017eidinys, \u0161iluma traukiniuose, kai jis atvyko \u012f garve\u017ei\u0173 d\u016bm\u0173 migloje au\u0161tant paskendusi\u0105 gele\u017einkelio stot\u012f,\u00a0 ir pan. \u2013 visi \u0161ie did\u017eios simbolin\u0117s prasm\u0117s kupini, i\u0161 pas\u0105mon\u0117s gelmi\u0173 ir vaikyst\u0117s prisiminim\u0173 i\u0161plaukiantys simboliai buvo jo k\u016briniuose kiek ne\u012fprastai sujungti su kitomis jam itin svarbiomis Biblijos, erotini\u0173 fantazij\u0173 ir tremties temomis, kurios \u012fsivyravo jo k\u016bryboje\u201c, \u2013 ra\u0161o akad. A. Andrijauskas.<\/p>\n

\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013\u2013<\/p>\n

Parodos atidarymo akimirkos:<\/p>\n