{"id":13995,"date":"2024-08-17T20:41:22","date_gmt":"2024-08-17T20:41:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?page_id=13995"},"modified":"2025-11-13T16:55:03","modified_gmt":"2025-11-13T14:55:03","slug":"francisco-goya-1746-1828-ofortu-ciklas-karo-negandos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/francisco-goya-1746-1828-ofortu-ciklas-karo-negandos\/","title":{"rendered":"Francisco Goya (1746\u20141828) ofort\u0173 ciklo paroda \u201eKaro negandos\u201c"},"content":{"rendered":"

\"\"<\/span><\/p>\n

Rugs\u0117jo 6 d., penktadien\u012f, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, atidaroma vieno \u017eymiausio ispan\u0173 dailininko ir vienos i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 XVIII\u2013XIX am\u017ei\u0173 sankirtos dail\u0117s fig\u016br\u0173 \u2013 Francisco Goyos (1746\u20131828) ofort\u0173 paroda \u201eKaro negandos\u201c (isp. Los desastres de la guerra). Joje pristatoma 80 originali\u0173 (autenti\u0161kumo sertifikatas, i\u0161duotas Real Academia de Bellas Artes de San Fernando, Madridas, Ispanija, 1928 m.) garsiojo Ispanijos dailininko lak\u0161t\u0173 i\u0161 priva\u010dios Kesauri kolekcijos Gravi\u016bros buvo spausdintos i\u0161 autorini\u0173 lak\u0161t\u0173 XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje. 2023 m. rugs\u0117jo 13 d. aukcione \u201eLivres\u201c \u012fsigytas 241 lotas dabar saugomas priva\u010dioje Kesauri kolekcijoje.<\/strong><\/p>\n

\n

Francisco Goya (Fransiskas Goja) \u2013 dailininkas, tapytojas, savo darbais garsin\u0119s Ispanij\u0105 visame pasaulyje. Jo socialin\u0117s kritikos nestokoj\u0119 ir \u012ftaigiai politinius perversmus dokumentav\u0119 k\u016briniai padar\u0117 stipri\u0105 \u012ftak\u0105 Eug\u00e8ne\u02bcui Delacroix, \u00c9douard\u02bcui Manet, Edvardui Munchui, Pablui Picasso\u02bcui ir kitiems Europos dailininkams. F. Goya tap\u0117, k\u016br\u0117 eskizus gobelenams, naudojo \u012fvairias grafikos technikas.<\/p>\n

B\u016bdamas keturiolikos, F. Goya prad\u0117jo mokytis tapybos pas ispan\u0173 dailininkus, ta\u010diau tai neatv\u0117r\u0117 dur\u0173 \u012f presti\u017eines Ispanijos meno mokyklas. F. Goyos talentas buvo pasteb\u0117tas kiek v\u0117liau, jam prad\u0117jus kurti karali\u0161k\u0173j\u0173 gobelen\u0173 pie\u0161inius. 1789 metais Ispanijos monarchas Karolis III skyr\u0117 F. Goyai dailininko viet\u0105, ir ji ilgainiui u\u017etikrino pripa\u017einim\u0105 tarp karali\u0161kosios \u0161eimos nari\u0173. F. Goyos k\u016brybos temos ap\u0117m\u0117 tiek karali\u0161kuosius portretus, tiek karo vaizdus ir \u0161ventes. Jis nuolat lenk\u0117 savo laikmet\u012f, tod\u0117l buvo laikomas vienu pirm\u0173j\u0173 romantizmo dailinink\u0173, o per ilg\u0105 karjer\u0105 suk\u016br\u0117 \u0161imtus paveiksl\u0173, gravi\u016br\u0173 ir pie\u0161ini\u0173 gobelen\u0173 dirbtuv\u0117ms, ba\u017eny\u010dioms, privatiems namams ir r\u016bmams. Jis per\u017eeng\u0117 anks\u010diau nustatytas ribas \u2013 buvo religini\u0173 tem\u0173 tapytojas, graviruotojas, portretistas, savo epochos metra\u0161tininkas ir garbingas karali\u0161kojo dvaro narys. Sulauk\u0119s keturiasde\u0161imt septyneri\u0173 d\u0117l ligos visi\u0161kai apkurto ir, regis, pakeit\u0117 savo po\u017ei\u016br\u012f. I\u0161liko politi\u0161kai neutralus, bet k\u016bryboje \u0117m\u0117 vaizduoti pasibais\u0117jim\u0105 ir bjaur\u0117jim\u0105si i\u0161or\u0117s \u012fvykiais.<\/p>\n

F. Goyai buvo \u0161e\u0161iasde\u0161imt vieneri metai, kai 1807 m. Napoleono kariuomen\u0117 \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Portugalij\u0105 ir Ispanij\u0105, siekdama perimti Iberijos pusiasalio kontrol\u0119 ir i\u0161stumti Burbon\u0173 valdov\u0105 Ferdinand\u0105 VII Bonaparto karaliumi Juozapu I. Tai paskatino 1808 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. sukilim\u0105 Ispanijoje. V\u0117lesnis Pusiasalinis karas, Ispanijoje \u017einomas kaip Nepriklausomyb\u0117s karas. Brutaliame, septynerius metus trukusiame, konflikte kovojo Ispanijos kariuomen\u0117, samdiniai ir civiliai, susib\u016br\u0119 \u012f partizan\u0173 grupes. Savo a\u0161tuoniasde\u0161imt dviej\u0173 ofort\u0173 serijoje \u201eKaro baisumai\u201c F. Goya vaizduoja kar\u0105 su precedento neturin\u010diu tikrovi\u0161kumu. \u0160ie vaizdai yra toli nuo \u012fprastos ikonografijos, orientuotos \u012f didvyrius, kankinius ir \u0161lovingas pergales. Vietoj to F. Goya nagrin\u0117ja \u017emogaus geb\u0117jim\u0105 elgtis \u017eiauriai, barbari\u0161kai, vaizduoja ilgalaikes karo pasekmes, \u012fskaitant skurd\u0105 ir pokario traumas.<\/p>\n

Apmastydamas ispan\u0173 nepriklausomyb\u0117s kovas su pranc\u016bzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810\u20131820 m. F. Goya suk\u016br\u0117 82 ofort\u0173 cikl\u0105 \u201eKaro baisumai\u201c. Septyneri metai siaubo, mirties, bado. Napoleono kariai kariavo Pir\u0117n\u0173 pusiasalyje. Nuo 1810 m. ispan\u0173 dvaro tapytojas F. Goya metalo plok\u0161t\u0117se i\u0161graviravo smurt\u0105 ir \u017eiaurum\u0105, kur\u012f \u017emon\u0117s rodo vieni kitiems. Jis ten buvo ir tai mat\u0117 savo akimis: \u201eYo lo vi\u201c yra vieno i\u0161 darb\u0173 pavadinimas. F. Goya ir v\u0117liau nesuskai\u010diuojam\u0105 daugyb\u0119 kart\u0173 mat\u0117, kaip proto miegas pagimdo monstrus. Mil\u017eini\u0161ko gylio grafiniuose pavir\u0161iuose ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 efektuose, i\u0161 kuri\u0173 intensyviai tryk\u0161ta balta \u0161viesa, pavien\u0117se linijose, linij\u0173 voratinkliuose matome besiritan\u010dius visus nusikaltimus \u017emoni\u0161kumui, kuriuos padar\u0117 abi kariaujan\u010dios pus\u0117s. Iliustratorius be joki\u0173 tabu vaizduoja i\u0161prievartavimus, \u0161audymus ir kankinimus, lavonus ir pusgyvius, badaujan\u010dius \u017emones. Jis smerkia katalik\u0173 dvasininkus kaip god\u017eius bailius, kurie b\u0117gdami i\u0161 nusikaltimo viet\u0173 laikosi savo pinigin\u0117s.<\/p>\n

Sakoma, kad F. Goya, tarno paklaustas, kod\u0117l jis pavaizdavo \u201e\u0161ias \u017emoni\u0173 barbarybes\u201c, atsak\u0117: \u201eKad am\u017einai primint\u0173 \u017emon\u0117ms, jog jie niekada neb\u016bt\u0173 barbarais\u201c. Nors Napoleono kariuomen\u0117s invazija \u012f Ispanij\u0105 paskatino grafikos serij\u0105 \u201eNelaim\u0117s\u201c, F. Goya i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasmerk\u0117 visuotin\u012f visos \u017emonijos praradim\u0105. Napoleono agresijos rezultatas buvo abiej\u0173 pusi\u0173 itin grie\u017etas ir \u017eiaurus karas. Kaip ir kiekviename kare, taip ir \u010dia, neapykanta tapo visuotine, tod\u0117l vaizdinys apie \u017emogaus prigimt\u012f dabar \u012fgijo visuotin\u0119 reik\u0161m\u0119, nesibaigian\u010di\u0173 kar\u0173 akivaizdoje \u2013 tikriausiai nulemian\u010di\u0105 karo nelaimi\u0173 prie\u017eastis.<\/p>\n

Pirmieji 47 F. Goyos darbai vaizduoja Pranc\u016bzijos\u2013Ispanijos karo siaubus, 48\u201364 ciklo darbai \u2013 1811\u20131812 m. bado Madride padarinius, o likusieji atspindi nusivylim\u0105 1814 m. atkurta Burbon\u0173 dinastija. V\u0117liau jis serij\u0105 prapl\u0117t\u0117 1811\u20131812 m. bado ir politini\u0173 bei socialini\u0173 problem\u0173 sprendimo pasekmi\u0173 vaizdais. Temin\u0117 \u012fvairov\u0117 l\u0117m\u0117 daugialyp\u012f ir nenuosekl\u0173 bendr\u0105 vaizd\u0105. Pataisyta numeracija rodo, kad F. Goya kelis kartus keit\u0117 tvark\u0105, taigi ir bendr\u0105 \u201eKaro baisumai\u201c ciklo sud\u0117t\u012f. \u0160is, oforto technika sukurtas, ciklas \u2013 politinis parei\u0161kimas. Kar\u0105 smerkiantys grafikos lak\u0161tai niekada nebuvo rodyti vie\u0161ai dailininkui esant gyvam. Darbus pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161spausdino San Fernando karali\u0161koji akademija pra\u0117jus trisde\u0161imt penkeriems metams po menininko mirties. Iki 1937 m. autoriniai lak\u0161tai sulauk\u0117 dar penki\u0173 pakartotini\u0173 leidim\u0173.<\/p>\n

Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811\u20131812 m. bad\u0105 Ispanijoje. J\u012f menininkas pats patyr\u0117 gyvendamas Madride \u2013 \u010dia maisto stygius buvo did\u017eiausias. Paskutiniuose ciklo lak\u0161tuose vaizduojamas pokario gyvenimas, kai karalius Ferdinandas VII panaikino pranc\u016bz\u0173 priimt\u0105 liberali\u0105 konstitucij\u0105, paleido parlament\u0105 ir prad\u0117jo represijas prie\u0161 laisvamanius.<\/p>\n

\u012e daugel\u012f grafikos darb\u0173 ir paveiksl\u0173 sunku \u017ei\u016br\u0117ti \u2013 jie \u0161okiruoja net dabar, pra\u0117jus \u0161imtme\u010diams nuo suk\u016brimo, o juk dailininkas k\u016br\u0117 baisiosios ispan\u0173 inkvizicijos, vienvald\u017ei\u0173 karali\u0173, kar\u0173 ir politini\u0173 neramum\u0173 metais. Jis dr\u0105siai, o gal labiau beatodairi\u0161kai, laik\u0117si pa\u017eangaus, i\u0161skirtinio savo stiliaus ir \u012f\u017evalgi\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 visuose vaizduose, \u012fskaitant itin atvirus karali\u0161kosios \u0161eimos, auk\u0161tuomen\u0117s, gatvi\u0173 vaik\u0117z\u0173, bandit\u0173, senjorit\u0173 ir demon\u0173 portretus, ir \u0161itaip men\u0105 pakeit\u0117 visiems laikams.<\/p>\n

F. Goyos grafiniuose pavir\u0161iuose ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaisme, i\u0161 kuri\u0173 tryk\u0161te tryk\u0161ta i\u0161rai\u0161kinga \u0161viesa, matomi linij\u0173 voratinkliuose besiperintys nusikaltimai \u017emoni\u0161kumui, kuriuos padar\u0117 abi kariaujan\u010dios pus\u0117s. Iliustratorius be joki\u0173 tabu rodo i\u0161prievartavimus, \u0161audymus ir kankinimus, lavonus ir leisgyvius, badaujan\u010dius \u017emones. Vaizduojamas skausmas d\u0117l \u017eudyni\u0173, moter\u0173 ir vaik\u0173, kuriems nepavyksta pab\u0117gti nuo \u017eiauriai su\u017ealot\u0173 kari\u0173. Panika. Jis smerkia katalik\u0173 dvasininkus kaip god\u017eius bailius, kurie b\u0117gdami i\u0161 nusikaltimo viet\u0173 laikosi savo pinigin\u0117s. Matome \u017eiauri\u0105 karo tikrov\u0119. \u0160i\u0173 grafikos darb\u0173 k\u016brimo metu ir per bad\u0105, kilus\u012f po karo, jie tikriausiai buvo laikomi nepakeliamais. Represijos yra apsauginis sielos ir dvasios gynybos mechanizmas visais laikais. Kuris, \u017einoma, veikia tik kur\u012f laik\u0105.<\/p>\n

\u201eVienintelis F. Goyos ginklas prie\u0161 siaub\u0105 buvo menas. Jis vien\u0105 lak\u0161t\u0105 pavadino \u201ePuikus didvyri\u0161kas poelgis! Su mirusiais \u017emon\u0117mis!\u201c. Tai bene \u017eiauriausias, nepaken\u010diamiausias \u0161io ciklo motyvas: medis su reta lapija ir bej\u0117giu, nuogu kamienu lygiai tokiame pat nuogame peiza\u017ee. I\u0161rengti kariai, net po mirties atimtu orumu, pakabinti ant \u0161ak\u0173. Pamauta nukirsta galva. Ta\u0161kinio \u0161e\u0161\u0117liavimo technik\u0105, kuri\u0105 F. Goya naudojo k\u016bnams pavaizduoti, galima rasti ir kituose lak\u0161tuose, ta\u010diau \u010dia ji pasiekia stipriausi\u0105 rai\u0161k\u0105. Ar jie pranc\u016bzai? Ispanai? \u0160ia siaubinga scena F. Goya \u012frodo, kad filosofas Platonas buvo teisus: \u201eTik mirusieji mat\u0117 karo pabaig\u0105.\u201c, \u2013 sako F. Goyos darb\u0173 parodos Berlyne kurator\u0117 Kyllikki Zacharias.<\/p>\n

1823 m. rugs\u0117j\u012f, sulauk\u0119s 77-eri\u0173, nepaisydamas ligos, F. Goya sugalvojo i\u0161vykti i\u0161 mylimos Ispanijos. Atvyk\u0119s \u012f Pranc\u016bzij\u0105, jis trumpam apsistojo Pary\u017eiuje, po to i\u0161vyko gyventi \u012f Bordo. 1828 m. Bordo mieste ir mir\u0117.<\/p>\n

\u017dymusis menininkas palaidotas Madride, o paskutinioji F. Goyos gyvenimo stotel\u0117, Karali\u0161koji \u0160v. Antano i\u0161 Paduvos koply\u010dia, ne tik liudija dailininko talent\u0105, bet ir primena kuriozin\u012f istorijos epizod\u0105 \u2013 dailininko k\u016bnas palaidotas be galvos. \u0160ie Madride esantys maldos namai viduje slepia F. Goyos kurtas freskas, puo\u0161ian\u010dias pastato lubas ir kupol\u0105. Jas F. Goya u\u017ebaig\u0117 1798 m., jau prarad\u0119s klaus\u0105 ir nepaisydamas, tapant dideliame auk\u0161tyje, kamavusio galvos svaigimo. 1905 m. koply\u010dia buvo paskelbta nacionaliniu paminklu. 1928-aisiais identi\u0161ki maldos namai buvo pastatyti \u0161alia, siekiant perkelti pamaldas, o Karali\u0161k\u0105j\u0105 \u0160v. Antano i\u0161 Paduvos koply\u010di\u0105 paversti monumentu \u010dia perlaidotam F. Goyai. Istorija atrodyt\u0173 \u012fprasta, jei ne viena detal\u0117 \u2013 dailininko palaikai i\u0161 Pranc\u016bzijos Bordo miesto kapini\u0173 atgabenti be galvos. Istorija byloja, kad \u012f Bordo atvyk\u0119s ir F. Goyos kap\u0105 prav\u0117r\u0119s Ispanijos konsulas jos papras\u010diausiai nerado. Ma\u017ea to, situacij\u0105 raportav\u0119s savo vir\u0161enyb\u0117ms Madride, jis gavo gan\u0117tinai grie\u017et\u0105 atsakym\u0105: \u201eAtgabenkite Goy\u0105, nesvarbu, su galva ar be jos.\u201c<\/p>\n

Francisco Goyos ofort\u0173 paroda \u201eKaro negandos\u201c Kauno rajono muziejuje\u00a0veiks iki 2024 m. lapkri\u010dio 3 d.\u00a0 Lankoma III\u2013VII nuo 10 iki 17.30 val.<\/p>\n

Pareng\u0117 Zigmas Kalesinskas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Rugs\u0117jo 6 d., penktadien\u012f, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, atidaroma vieno \u017eymiausio ispan\u0173 dailininko ir vienos i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 XVIII\u2013XIX am\u017ei\u0173 sankirtos dail\u0117s fig\u016br\u0173 \u2013 Francisco Goyos (1746\u20131828) ofort\u0173 paroda \u201eKaro negandos\u201c (isp. Los desastres de la guerra). Joje pristatoma 80 originali\u0173 (autenti\u0161kumo sertifikatas, i\u0161duotas Real Academia de Bellas Artes de San Fernando, Madridas, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":13997,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"slim_seo":{"title":"Francisco Goya (1746\u20141828) ofort\u0173 ciklo paroda \u201eKaro negandos\u201c \/ Kauno rajono muziejus","description":"Rugs\u0117jo 6 d., penktadien\u012f, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, atidaroma vieno \u017eymiausio ispan\u0173 dailininko ir vienos i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 XVIII\u2013XIX am"},"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[170,159,60],"class_list":["post-13995","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-renginiai-ir-parodos","tag-francisco-goya","tag-parodos-2024","tag-tapyba"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/13995","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=13995"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/13995\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15874,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/13995\/revisions\/15874"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/media\/13997"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=13995"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=13995"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=13995"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}