{"id":14234,"date":"2024-09-25T16:44:41","date_gmt":"2024-09-25T16:44:41","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?page_id=14234"},"modified":"2025-11-20T14:55:30","modified_gmt":"2025-11-20T12:55:30","slug":"paroda-luigio-pampalonio-skulpturos-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/paroda-luigio-pampalonio-skulpturos-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Paroda \u201eLuigio Pampalonio skulpt\u016bros Lietuvoje\u201c"},"content":{"rendered":"\n<figure data-wp-context=\"{&quot;imageId&quot;:&quot;6ac5ba5c1665c&quot;}\" data-wp-interactive=\"core\/image\" data-wp-key=\"6ac5ba5c1665c\" class=\"wp-block-image aligncenter size-medium wp-lightbox-container\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"300\" height=\"400\" data-wp-class--hide=\"state.isContentHidden\" data-wp-class--show=\"state.isContentVisible\" data-wp-init=\"callbacks.setButtonStyles\" data-wp-on--click=\"actions.showLightbox\" data-wp-on--load=\"callbacks.setButtonStyles\" data-wp-on--pointerdown=\"actions.preloadImage\" data-wp-on--pointerenter=\"actions.preloadImageWithDelay\" data-wp-on--pointerleave=\"actions.cancelPreload\" data-wp-on-window--resize=\"callbacks.setButtonStyles\" src=\"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/assets\/files\/2024\/09\/1727339142141-d2070b32-9f40-48c7-bb5b-b3f92acfc0d2_1-300x400.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-14240\" srcset=\"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/assets\/files\/2024\/09\/1727339142141-d2070b32-9f40-48c7-bb5b-b3f92acfc0d2_1-300x400.jpg 300w, https:\/\/www.krmuziejus.lt\/assets\/files\/2024\/09\/1727339142141-d2070b32-9f40-48c7-bb5b-b3f92acfc0d2_1-600x800.jpg 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><button\n\t\t\tclass=\"lightbox-trigger\"\n\t\t\ttype=\"button\"\n\t\t\taria-haspopup=\"dialog\"\n\t\t\tdata-wp-bind--aria-label=\"state.thisImage.triggerButtonAriaLabel\"\n\t\t\tdata-wp-init=\"callbacks.initTriggerButton\"\n\t\t\tdata-wp-on--click=\"actions.showLightbox\"\n\t\t\tdata-wp-style--right=\"state.thisImage.buttonRight\"\n\t\t\tdata-wp-style--top=\"state.thisImage.buttonTop\"\n\t\t>\n\t\t\t<svg xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"12\" height=\"12\" fill=\"none\" viewBox=\"0 0 12 12\">\n\t\t\t\t<path fill=\"#fff\" d=\"M2 0a2 2 0 0 0-2 2v2h1.5V2a.5.5 0 0 1 .5-.5h2V0H2Zm2 10.5H2a.5.5 0 0 1-.5-.5V8H0v2a2 2 0 0 0 2 2h2v-1.5ZM8 12v-1.5h2a.5.5 0 0 0 .5-.5V8H12v2a2 2 0 0 1-2 2H8Zm2-12a2 2 0 0 1 2 2v2h-1.5V2a.5.5 0 0 0-.5-.5H8V0h2Z\" \/>\n\t\t\t<\/svg>\n\t\t<\/button><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje pristatoma paroda \u201eLuigio Pampalonio skulpt\u016bros Lietuvoje\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas ry\u0161kiausi\u0173 XIX am\u017eiaus pirmosios pus\u0117s ital\u0173 skulptori\u0173 \u2013 Luigis Pampalonis (1791\u20131847) jaunyst\u0117je studijavo pie\u0161im\u0105 Florencijos akademijoje, v\u0117liau \u2013 skulpt\u016br\u0105 Kararos akademijoje, kur tapo skulptoriaus Lorenzo Bartolinio (1777\u20131850) talentingiausiu mokiniu. 1814 m. gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Florencij\u0105, jis tapo L. Bartolinio bendradarbiu, dar\u0117 skulpt\u016br\u0173 kopijas i\u0161 Ufici\u0173 galerijos &nbsp;(it.&nbsp;Uffizi Galleries), taip pat garsaus skulptoriaus Antonio Canovos (1757\u20131822) skulpt\u016br\u0173 kopijas. 1819 m. Florencijos trienal\u0117je jis gavo did\u012fj\u012f priz\u0105 u\u017e reljef\u0105, vaizduojant\u012f Achil\u0105. Pirmasis reik\u0161mingas u\u017esakymas, kur\u012f L. Pampalonis gavo 1826 m. \u2013 \u012fsp\u016bdingas trij\u0173 Naid\u017ei\u0173 fontanas centrin\u0117je Empolio aik\u0161t\u0117je (it.&nbsp;Piazza Farinata degli Uberti) Florencijoje. Tais pa\u010diais metais skulptorius suk\u016br\u0117 antkapin\u012f paminkl\u0105 \u2013 besimeld\u017eian\u010dio vaiko atvaizd\u0105, ir sulauk\u0117 did\u017eiulio pasisekimo i\u0161garsinusio j\u012f ir atne\u0161usio \u0161lov\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo to laiko L. Pampalonis sulauk\u0117 daugyb\u0117s u\u017esakym\u0173: suk\u016br\u0117 dviej\u0173 Florencijos katedros architekt\u0173 Arnolfo di Cambio ir Filippo Brunelleschio bei tapytojo Leonardo da Vinci statulas, kurias gyr\u0117 ir dan\u0173 skulptorius Bertelis Thorwaldsenas (1770\u20131844), dirb\u0119s Italijoje. \u0160ios statulos L. Pampaloniui peln\u0117 Florencijos akademijos profesoriaus vard\u0105, o vaik\u0173 skulpt\u016bros suteik\u0117 populiarum\u0105 net ir u\u017esienyje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Parodoje kaip tik ir galime matyti eksponuotas dvi vaik\u0173 skulpt\u016bras. Anksti mirus Raudondvario savininko Benedikto Emanuelio Ti\u0161kevi\u010diaus (1801\u20131866) \u017emonai, grafas u\u017esak\u0117 skulptoriui Luigiui Pampaloniui paminklus grafienei Vandai Vankavi\u010di\u016btei-Ti\u0161kevi\u010dienei (1808\u20131842) ir vos kelias dienas gyvenusiam s\u016bneliui Mykolui Ti\u0161kevi\u010diui (1832\u20131832). 1847 m., atgabenti i\u0161 Florencijos \u012f Raudondvar\u012f, paminklai buvo patalpinti kapini\u0173 koplyt\u0117l\u0117je, po met\u0173, mirties metini\u0173 proga, perkelti \u012f naujai pastatyt\u0105 kapin\u0117se koply\u010di\u0105. 1856 m. Raudondvaryje i\u0161kilus grafo funduotai Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus \u017dengimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010diai kartu su koply\u010dia-mauzoliejumi, grafien\u0117s ir grafai\u010dio palaikai perkelti \u012f koply\u010dios-mauzoliejaus kript\u0105, o paminklin\u0117s skulpt\u016bros pastatytos koply\u010dioje. Lenk\u0173 keliautojas Teodoras Tripplinas (1812\u20131881) savo prisiminimuose ra\u0161\u0117, kad Raudondvario ba\u017eny\u010dios &#8230;&nbsp;koply\u010dioje yra gra\u017eiausias meno \u0161edevras, kok\u012f turi \u017demaitija&#8230;&nbsp;Vyskupas Motiejus Valan\u010dius (1801\u20131875) gro\u017e\u0117josi mirusiai grafienei atminti skirta skulpt\u016bra:&nbsp;Visa tai i\u0161kalta i\u0161 vieno marmuro gabalo. Mar\u0161kon\u0117 taip tikra, jog reikia palyt\u0117ti, kad pa\u017eintumei, jog ji ne i\u0161 drob\u0117s &#8230;&nbsp;\u0160ie paminklai nukent\u0117jo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo susprogdinta ba\u017eny\u010dia. D\u0117l blogos grafienei skirto paminklo b\u016bkl\u0117s jos negal\u0117jome eksponuoti, ta\u010diau parodoje pateikta vaizdin\u0117 med\u017eiaga, suteikia daug \u012fdomios informacijos. Ta\u010diau eksponuotas s\u016bneliui skirto paminklo i\u0161lik\u0119s skulpt\u016bros fragmentas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1938 m. i\u0161lik\u0119 paminklini\u0173 skulpt\u016br\u0173 fragmentai patalpinti naujai Raudondvaryje pastatytoje \u0160v.&nbsp;K\u016bdik\u0117lio J\u0117zaus Teres\u0117s ba\u017eny\u010dioje po \u0161oninio de\u0161iniojo altoriaus mens\u0105. Kadangi \u0161ie paminklini\u0173 skulpt\u016br\u0173 fragmentai yra vieni vertingiausi\u0173 Europos paveldo pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvoje, jie \u012ftraukti \u012f Kult\u016bros vertybi\u0173 registr\u0105. L. Pampalonio sukurti grafien\u0117s ir grafai\u010dio original\u016bs skulpt\u016br\u0173 modeliai yra saugomi Florencijos Akademijos galerijos (it.&nbsp;Galleria&nbsp; dell\u2019Accademia di Firenze) Gipsotekos sal\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1848 m. grafas Benediktas Emanuelis Ti\u0161kevi\u010dius sulauk\u0117 lai\u0161ko pranc\u016bz\u0173 bei ital\u0173 kalba i\u0161 L. Pampalonio dukters Josephin\u0117s (it. Giuseppa) Pampaloni Pontani su pasi\u016blymu \u012fsigyti po t\u0117vo mirties jo dirbtuv\u0117je \u0160v. Morkaus aik\u0161t\u0117je (it.&nbsp;Piazza San Marco) likusi\u0173 k\u016brini\u0173. Tarp si\u016blom\u0173 pirkti skulpt\u016br\u0173 buvo ir&nbsp;Na\u0161lai\u010dio&nbsp;arba&nbsp;Besimeld\u017eian\u010dio puto&nbsp;skulpt\u016bros replika, vaizduojanti besimeld\u017eiant\u012f vaik\u0105. 1826 m. autorius u\u017e \u0161i\u0105 skulpt\u016br\u0105 apdovanotas Florencijos Akademijos prizu. Skulpt\u016bra buvo labai s\u0117kminga, susilauk\u0117 did\u017eiulio populiarumo visame pasaulyje, plito ir gipso kopijos. \u0160i&nbsp;skulpt\u016bra apra\u0161yta Raudondvario r\u016bm\u0173 inventoriuose. I\u0161siai\u0161kinta, kad jos originalas saugomas Italijoje Bre\u0161os muziejaus fonde (it.&nbsp;Fondazione Brescia Musei), ta\u010diau buv\u0119s Raudondvaryje k\u016brinys nei\u0161liko.&nbsp;Na\u0161lai\u010dio&nbsp;originalus skulpt\u016bros modelis eksponuojamas Florencijos Akademijos galerijos Gipsotekos sal\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita grafo B. E. Ti\u0161kevi\u010diaus \u012fsigyta skulpt\u016bra i\u0161 si\u016blom\u0173 Josephin\u0117s Pampaloni Pontani buvo&nbsp;\u0160v. Jono&nbsp;skulpt\u016bros replika, vaizduojanti \u0161vent\u0105j\u012f vaikyst\u0117je, kuri taip pat apra\u0161yta Raudondvario r\u016bm\u0173 turto inventoriuose, sudarytuose po grafo B. E. Ti\u0161kevi\u010diaus mirties. Gaila, ta\u010diau ir ji nei\u0161liko. Kaip atrod\u0117 skulpt\u016bra, matome 1892 m. grafo Benedikto Emanuelio vaikai\u010dio Benedikto Henriko Ti\u0161kevi\u010diaus (1852\u20131935) nuotraukoje&nbsp;Valgomasis. Raudondvaris. Originalo nepavyko rasti, ta\u010diau pagal vaizd\u0105 nuotraukoje pavyko k\u016brin\u012f atributuoti. Su\u017einota, kad \u0161ios skulpt\u016bros kopija buvo parduota 2014 m. gruod\u017eio 5\u20136 d. (lot 289) aukcione \u201eBriggs Auction\u201c (JAV).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Matomai grafas Benediktas Emanuelis prane\u0161\u0117 apie L. Pampalonio dukters pasi\u016blym\u0105 \u012fsigyti t\u0117vo skulpt\u016br\u0173 broliui \u2013 Bir\u017e\u0173 majorato savininkui Jonui Konstantinui (1802\u20131862), nes \u012f Bir\u017eus atkeliavo&nbsp;Mergait\u0117s su baland\u017eiais&nbsp;skulpt\u016bros replika. Model\u012f autorius suk\u016br\u0117 1830 m., jis buvo eksponuotas Florencijos Akademijos galerijoje ir susilauk\u0117 ger\u0173 atsiliepim\u0173. 1934 m. marmuro skulpt\u016bra eksponuota Vienoje. 1836 m. Clemenso von Metternicho&nbsp;(1773\u20131859)&nbsp;rinkiniui priklausiusi&nbsp;skulpt\u016bra&nbsp;pavaizduota F. Dewertho litografijoje pagal Eduard\u0105 Gurk\u0105 (1801\u20131841) pie\u0161in\u012f&nbsp;Clemenso von&nbsp;Metternicho vila,&nbsp;Skulpt\u016bros galerija. \u0160iandien \u017einomi jau keturi skulpt\u016bros egzemplioriai: vienas Turine, kitas Pary\u017eiuje priva\u010diame muziejuje (Mus\u00e9e Jacquemart-Andr\u00e9), tre\u010dias Kyn\u017evarto pilyje (\u010cekija) ir ketvirtas Bir\u017euose. Nusta\u010dius Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejuje \u201eS\u0117la\u201c saugomos&nbsp;Mergait\u0117s su baland\u017eiais&nbsp;skulpt\u016bros autoryst\u0119, atsirado galimyb\u0117 pristatyti visuomenei ne tik \u0161\u012f verting\u0105 k\u016brin\u012f, bet ir kitus buvusius Lietuvoje L. Pampalonio darbus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvos dvar\u0173 meno rinkini\u0173 gausa, verte ir \u012fvairove i\u0161siskiria graf\u0173 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 dvarai. Fragmenti\u0161kai \u017einomi j\u0173 rinkiniai vis atveria naujas kolekcionavimo ir mecenavimo istorijas. \u017dinom\u0173 ital\u0173 meistr\u0173 paveiksl\u0173 ir skulpt\u016br\u0173 atsiradim\u0105 Raudondvaryje veikiausiai inspiravo Did\u017eiosios kelion\u0117s (pranc.&nbsp;Grand Tour) mada. Tik\u0117tina, kad Raudondvario graf\u0173 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 kelion\u0117s tur\u0117jo didel\u0117s reik\u0161m\u0117s dvaro rinkini\u0173 formavimui bei j\u0173 kaip mecenat\u0173 skoniui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Parodos kurator\u0117 dr. Aldona Snitkuvien\u0117, Nacionalinis M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje pristatoma paroda \u201eLuigio Pampalonio skulpt\u016bros Lietuvoje\u201c. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 XIX am\u017eiaus pirmosios pus\u0117s ital\u0173 skulptori\u0173 \u2013 Luigis Pampalonis (1791\u20131847) jaunyst\u0117je studijavo pie\u0161im\u0105 Florencijos akademijoje, v\u0117liau \u2013 skulpt\u016br\u0105 Kararos akademijoje, kur tapo skulptoriaus Lorenzo Bartolinio (1777\u20131850) talentingiausiu mokiniu. 1814 m. gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Florencij\u0105, jis tapo L. Bartolinio bendradarbiu, dar\u0117 skulpt\u016br\u0173 kopijas i\u0161 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14240,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"slim_seo":{"title":"Paroda \u201eLuigio Pampalonio skulpt\u016bros Lietuvoje\u201c \/ Kauno rajono muziejus","description":"Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje pristatoma paroda \u201eLuigio Pampalonio skulpt\u016bros Lietuvoje\u201c. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 XIX am\u017eiaus pirmosios pus\u0117s ital\u0173 skulp"},"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[159,91],"class_list":["post-14234","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-renginiai-ir-parodos","tag-parodos-2024","tag-skulptura"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/14234","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=14234"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/14234\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16509,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/14234\/revisions\/16509"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/media\/14240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=14234"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=14234"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=14234"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}