{"id":14793,"date":"2025-03-12T09:48:42","date_gmt":"2025-03-12T09:48:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.krmuziejus.lt\/?page_id=14793"},"modified":"2025-11-13T19:41:40","modified_gmt":"2025-11-13T17:41:40","slug":"nuogo-kuno-vaizdavimas-b-h-tyszkiewicziaus-xix-a-pab-nuotraukose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.krmuziejus.lt\/nuogo-kuno-vaizdavimas-b-h-tyszkiewicziaus-xix-a-pab-nuotraukose\/","title":{"rendered":"Nuogo k\u016bno vaizdavimas B. H. Tyszkiewicziaus XIX a. pab. nuotraukose"},"content":{"rendered":"

\"\"Grafas su kamera: akto \u017eanro i\u0161takos Lietuvos fotografijoje<\/h2>\n

Gegu\u017e\u0117s 2 d., penktadien\u012f, 18 val. Raudondvario pilyje \u012fsik\u016brusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma unikali paroda \u201eNuogo k\u016bno vaizdavimas B. H. Tyszkiewicziaus XIX a. pab. nuotraukose\u201c.<\/p>\n

Paroda, pristatanti grafo Benedykto Henryko Tyszkiewicziaus akto fotografijas, yra daugiau nei paprastas archyvin\u0117s med\u017eiagos eksponavimas. Tai \u2013 fundamentali intervencija \u012f Lietuvos fotografijos istorin\u012f pasakojim\u0105, iki \u0161iol formuot\u0105 tarsi patogioje amnezijos zonoje. I\u0161 \u0161ios zonos buvo i\u0161stumti ne tik aristokrati\u0161ki eksperimentai, bet ir pati id\u0117ja, kad nuogo k\u016bno vaizdavimas gal\u0117jo egzistuoti iki XX am\u017eiaus prad\u017eios ribos. Tyszkiewicziaus aktai \u2013 ne tiesiog vaizdai. Tai nesankcionuota istorija, sugr\u012f\u017etanti reik\u0161mingu laiku. Akto \u017eanras Lietuvos fotografijoje da\u017enai teb\u016bdavo periferinis rei\u0161kinys, o kai d\u0117liojama fotografijos raida, ji prasideda nuo tarpukario, da\u017eniau \u2013 nuo sovietme\u010dio. Tyszkiewiczius nedera su \u0161iuo pasakojimu. Jo Pary\u017eius, jo studija, jo nuogas k\u016bnas \u2013 visa tai svetima ir nepatogu mums, kuriems fotografija ilg\u0105 laik\u0105 buvo ne estetika, o ideologija.<\/p>\n

\u0160ioje parodoje atsiveria kita istorija \u2013 ta, kurioje Lietuva ne provincija, o Europos kult\u016brin\u0117s t\u0117km\u0117s dalis. Tyszkiewicziaus fotografijos (1894\u20131895) stebina ne tiek techniniu meistri\u0161kumu, kiek konceptualia \u0161vara. Tai n\u0117ra atsitiktiniai kadrai ar eklekti\u0161ki bandymai. Tai\u00a0\u2013 s\u0105moningai sukonstruotos kompozicijos, veikian\u010dios tarp akademizmo, simbolizmo ir moderniosios vaizdo estetikos. K\u016bnas \u010dia n\u0117ra geismo ar nuod\u0117m\u0117s objektas \u2013 jis tampa formos, \u0161viesos, vidin\u0117s \u012ftampos lauku. Grie\u017etos pozos, architekt\u016brini\u0173 fig\u016br\u0173 elementai, subtili \u0161viesos gradacija \u2013 visa tai kalba apie k\u016br\u0117j\u0105, fotografij\u0105 suvokus\u012f ne kaip imitacij\u0105, o kaip savaranki\u0161k\u0105 menin\u0119 kalb\u0105.<\/p>\n

Paroda veikia dviem lygmenimis. Vienas \u2013 estetinis, \u017ei\u016brov\u0105 kvie\u010diantis m\u0117gautis form\u0173 harmonija, \u0161viesos teatrali\u0161kumu, netik\u0117tais eksperimentais. Kitas \u2013 istorinis-kriti\u0161kasis, atveriantis klausimus apie tai, kaip ir kod\u0117l buvo formuojama Lietuvos fotografijos istorija. K\u0105 ji nenoromis nutyl\u0117jo? K\u0105 kiek pav\u0117luotai atranda? Kod\u0117l grafas su kamera negal\u0117jo tapti tokios pat reik\u0161m\u0117s pradininku, kaip, tarkime, Henri Cartier-Bressonas (1908\u20132004) ar Eug\u00e8ne\u2019as\u00a0Atget (1857\u20131927) Pranc\u016bzijoje?<\/p>\n

Bene svarbiausias \u0161ios parodos aspektas \u2013 tai, kad \u010dia eksponuojami atvaizdai saugomi priva\u010diose kolekcijose (Reginos \u0160emiotait\u0117s, Dominyko \u0160aud\u017eio, Algirdo Petrai\u010dio). Jie nebuvo kanonizuoti, nebuvo \u012ftraukti \u012f muziejinius naratyvus, nebuvo \u201elegalizuoti\u201c meno institucij\u0173. Tod\u0117l jie \u2013 kol kas pavojingi. Jie trikdo sistem\u0105, si\u016blo alternatyv\u0173 pasakojim\u0105, kuris ne tik \u012fdomesnis, bet ir konceptualiai sud\u0117tingesnis.<\/p>\n

Nepaisant kosmopoliti\u0161kos jo k\u016brybos dvasios, B. H. Tyszkiewicziaus ry\u0161ys su Lietuva buvo organi\u0161kas ir daugiasluoksnis. Kai 1875-aisiais Benedyktas Henrykas sulauk\u0117 pilnametyst\u0117s, jam buvo pripa\u017einta teis\u0117 \u012f paveld\u0117t\u0105 turt\u0105, \u012fskaitant Raudondvario dvar\u0105 \u2013 viet\u0105, ne vien saugojusi\u0105 vaikyst\u0117s prisiminimus, bet ir tapusi\u0105 k\u016brybinio jautrumo \u0161altiniu (Snitkuvien\u0117, 2024, p. 32). Nors grafas gyveno tarp Pranc\u016bzijos ir Lietuvos, b\u016btent Raudondvaris buvo jo atminties a\u0161is \u2013 estetinis ir emocinis centras. Jis \u010dia gr\u012f\u017edavo da\u017enai, parve\u017edavo knyg\u0173, nat\u0173, paveiksl\u0173, o r\u016bm\u0173 interjeras keit\u0117si pagal jo skon\u012f ir vaizduot\u0119 (ibid., p. 45). Dar daugiau \u2013 Tyszkiewiczius \u010dia fotografavo: r\u016bm\u0173 erdves, parkus, ba\u017eny\u010di\u0105, \u0161eimos kapavietes, artimuosius, sve\u010dius, vaikus bei savo \u017emon\u0105, v\u0117liau \u2013 pirm\u0105j\u0105 meil\u0119 Isabell\u0119 Feraud. I\u0161likusios nuotraukos liudija ne tik prabang\u0105, bet ir fotografo \u017evilgsnio intymum\u0105 (ibid.). Galima \u012fsivaizduoti, kaip \u0161ias fotografijas jis ve\u017e\u0117 \u012f Pary\u017ei\u0173 \u2013 tarsi savo pasaulio fragmentus, \u012fvaizdint\u0105 aristokrati\u0161k\u0105 skon\u012f, vizualin\u012f paveld\u0105 i\u0161 Lietuvos.<\/p>\n

Raudondvario dvaras nebuvo eilin\u0117 \u0161eimos rezidencija \u2013 tai erdv\u0117, kurioje formavosi grafui b\u016bdingas vizualinis jautrumas. Raudondvaris gal\u0117jo b\u016bti pirmoji scena, kur Tyszkiewiczius \u00a0i\u0161moko steb\u0117ti \u0161viesos \u017eaism\u0105, k\u016bno judes\u012f, peiza\u017eo geometrij\u0105. Nors jo aktai sukurti Pary\u017eiuje, j\u0173 \u0161aknys \u2013 \u0161ioje tvirtov\u0117je, aristokratijos kult\u016br\u0105 jungusioje su lietuvi\u0161ku kra\u0161tovaizd\u017eiu. \u0160veln\u016bs ir tiksl\u016bs Benedykto Henryko vaizdai ne tik atspindi to meto Europos menines tendencijas, bet ir saugo savyje tyl\u0173, nei\u0161sakyt\u0105 Lietuvos vizualin\u012f kod\u0105 \u2013 formos ilges\u012f, tvarkos geism\u0105, \u0161viesos melancholij\u0105, kuri taip b\u016bdinga peiza\u017eui u\u017e Raudondvario lang\u0173.<\/p>\n

Toks fotografavimas \u2013 ne paprastas u\u017esi\u0117mimas. Fiksuojant aplink\u0105 formavosi grafo vizualinis m\u0105stymas. Gal b\u016btent \u010dia, Raudondvaryje, gim\u0117 jo specifinis santykis su \u0161viesa \u2013 ne kaip technine priemone, o kaip emocijos strukt\u016bra. V\u0117liau Pary\u017eiaus studijoje fotografuodamas aktus Tyszkiewiczius jau vald\u0117 \u0161\u012f vidin\u012f instrument\u0105 \u2013 geb\u0117jim\u0105 i\u0161ry\u0161kinti form\u0105 ne akcentuojant i\u0161or\u0119, bet susitelkiant \u012f \u012ftamp\u0105 tarp k\u016bno ir erdv\u0117s. Raudondvaris, kuriame \u0161viesa pro langus krisdavo ant sien\u0173 bei marmurini\u0173 stal\u0173, tapo pirm\u0105ja jo vizualinio m\u0105stymo laboratorija. Ir nors Pary\u017eiuje gim\u0117 ikonografi\u0161kai stipriausi Tyszkiewicziaus darbai, j\u0173 \u0161aknys\u00a0\u2013 l\u0117toje, kontempliatyvioje Raudondvario \u0161viesoje.<\/p>\n

\u010cia grafas tapo kai kuo daugiau nei aristokratu su meniniais polinkiais. Benedyktas Henrykas Tyszkiewiczius tapo tuo, kuo \u0161iandien j\u012f pagr\u012fstai galime laikyti, \u2013 vienu pirm\u0173j\u0173 Lietuvos menin\u0117s fotografijos k\u016br\u0117j\u0173. Dar daugiau \u2013 Europos kult\u016bros lauko veik\u0117ju, nors ir nedalyvavusiu revoliucijose, suformavusiu savo i\u0161skirtin\u0119 vizualin\u0119, estetin\u0119, m\u0105sli\u0105 kalb\u0105. K\u016bnas jo fotografijose \u2013 ne provokacija, o klausimas: kaip mes matome, kaip mes prisimename, kaip mes kuriame pasakojim\u0105 apie save? Tyszkiewiczius nesiek\u0117 atspind\u0117ti pasaulio. Grafas j\u012f modeliavo. Fotografija jam \u2013 ne \u012frankis, o b\u016bsena, \u0161viesos disciplinuota kalba, neskubanti byloti apie laik\u0105, bet j\u012f sustabdanti, lyg u\u017edelsdama pabaig\u0105.<\/p>\n

Gintaras \u010cesonis
\nFotomenininkas, parodos kuratorius<\/p>\n

Bibliografin\u0117 nuoroda: Snitkuvien\u0117, Aldona. Raudondvario grafai Ti\u0161kevi\u010diai. Kaunas: Nacionalinis M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejus, 2024.<\/p>\n

\n

Paroda lankoma III\u2013VII 10.00\u201317.30 val. ir veiks iki 2025 m. bir\u017eelio 22 d.<\/p>\n

Gegu\u017e\u0117s 2 d. vykusio parodos atidarymo akimirkas fiksavo Donatas Stankevi\u010dius.<\/p>\n