Lapkričio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma paroda „Kulautuvos lobiai“. Jos centre – penki sidabro lobiai, archeologų aptikti žirgų kapo dugne. Paroda pratęsia Vytauto Didžiojo karo muziejaus organizuojamą archeologijos parodų ciklą, supažindinantį su Kauno rajone atrastomis praeities vertybėmis ir atveriantį lankytojams muziejaus saugyklose saugomus rinkinius.
Kulautuva yra Kauno rajono miestelis, įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, už 19 km į vakarus nuo Kauno, už 2 km į pietvakarius nuo kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Į šiaurės vakarus apie 1,5 km nuo gyvenvietės centro, Nemuno ir Klevinės upelio slėnyje, keliuko Kulautuva–Batniava pietvakarinėje pusėje, fiksuotas Kulautuvos senkapis ir Kulautuvos senovės gyvenvietė. Kapinyne aptinkami degintiniai ir griautiniai I–II a., X–XV a. I pusės, XVII–XVIII a. žmonių palaidojimai, galimai X–XIV a. mirusiųjų deginimo vieta, XII–XIV a. žirgų kapai. Dauguma kapų apardyti, nes toje vietoje vėlesniais laikais buvo gyvenama, ariama ir kitaip judinama žemė. Gyvenvietė datuojama nuo I tūkst. pradžios iki II tūkst. vidurio.
Kulautuvos senkapis ir gyvenvietė aptikti 1986 m., gavus informaciją iš Vilkijos kraštotyrininkų apie arimuose besimėtančius kaulus ir keramiką. 1987 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai apsilankė minėtoje vietoje, surinko besimėtančius radinius ir įtraukė kapinyną bei gyvenvietę į saugomų objektų sąrašus. Po to vieta žvalgyta ir tyrinėta ne vieną kartą iki pat šių dienų. Nemažai radinių saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje (toliau VDKM) Archeologijos rinkinyje. Dalis jų eksponuojama šioje parodoje.
1990–1991 m. kapinyną tyrinėjo VDKM Archeologijos skyrius su skyriaus vedėja archeologe Kristina Rickevičiūte priešakyje. Ištirtas 425 m2 plotas, aptikti aštuoni I–II a. žmonių griautiniai ir du panašaus laikotarpio degintiniai kapai. Juose – mažai radinių. Tai – įvijiniai antsmilkiniai, smeigtukai, apyrankės, karoliukai, vėrinukas iš įvijų, įmovinis ietigalis, keli atsitiktiniai kirviai ir žalvarinė akinė segė. Degintiniuose kapuose įkapių iš vis nerasta. Be kapų, tirtame plote aptikta akmenų vainikų, duobių, keletas degėsingų vietų, panašių į mirusiųjų deginimo laužavietes, su ankstyvąja grublėta keramika, pavienių mezolito ir neolito laikotarpio titnaginių dirbinių. Iš dviejų metų archeologinių tyrimų iš viso apskaityta apie 80 vnt. muziejinių vertybių, saugomų VDKM rinkiniuose. Kai kurias iš jų matome parodos pirmoje vitrinoje.
To paties laikotarpio Vidurio Lietuvos kapinynai yra panašūs pagal tam metui charakteringas įkapes, laidoseną ir t.t. Iš kitos pusės, kiekvienas jų turi kažką išskirtinio. Pavyzdžiui, iš Kauno rajono muziejuje surengtų parodų ciklo, Karmėlavą charakterizuoja gerai išlikę diržo krepšiai, Masteikius – radinių puošnumas. Būdingas Kulautuvos senkapio bruožas yra lobiai, sudaryti iš sukapotų sidabrinių dirbinių – daugiausia papuošalų arba lietuviškų sidabro lydinių. Tokių lobių Kulautuvos senkapyje rasta net dešimt: 1993, 1994 ir 1996 m. aptikti penki XIV a. antrąja puse datuojami lobiai, o 2018 m. – dar penki panašaus laikotarpio radiniai.
Plačiau apsistosime prie penkių lobių, saugomų VDKM, eksponuojamų antroje šios parodos vitrinoje. Jie rasti 2018 m. detaliųjų archeologinių tyrimų, kuriems vadovavo archeologas Mantas Daubaras, metu žirgų kape Nr. 27. Šio griautinio žirgų (ne mažiau, kaip penkių) kapo duobė yra 2,2 m ilgio, 1,24 m pločio ir 1,1 m gylio. Žirgų skeletai labai sunykę, o likę kaulai išmėtyti į kapo pakraščius. Iš to galima daryti prielaidą, kad kapas buvo perkastas, arba išplėstas. Nepaisant to, jis išsiskiria įkapių, kurių aptikta net 63 vienetai, gausumu. Daugiausia tai žirgo aprangos ar raitelio ekipuotės detalės: žalvarinės ir sidabrinė įvijos, įvairūs apkalai, karoliukai, keramika, audinio fragmentas, žąslai, pentinai, balnakilpės, sagtys ir kt. Nemažai dirbinių puošti sidabru, o audinys – auksuotais siūlais. Pasiekus kapo dugną, rastos šešios per 20 cm į įžemį įgilintos 5 cm skersmens duobutės. Penkiose iš jų rasti paslėpti lobiai. Keturi – iš panašių smulkiai sukapotų papuošalų, vienas – iš sveiko sidabrinio, praplatinta pinta priekine dalimi žiedo ir į dvi dalis perlaužtos sidabrinės pasaginės zoomorfiniais galais segės. Šešta duobutė buvo tuščia. Bendras viso lobiuose esančio sidabro svoris 272,98 g.
Kitose vitrinose eksponuojami radiniai iš įkapių gausa pasižyminčio kapo Nr. 27 ir kitų 2018 m. tirtų kapaviečių.
VDKM KIS muziejininkė Gerarda Dručkuvienė
Žemėlapis VDKM RSTS muziejininkės Kotrynos Almos Bojarskaitės-Navickės
Paroda Kauno rajono muziejuje veiks iki 2027 m gegužės 27 d. Lankoma II–VII, 10:00–17:30 val., VII 10:00–17:00 val.
