Lapkričio 6 d. 17 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, vyks leidinio „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ IV tomo pristatymas. Naujasis leidinys kviečia dar kartą atsigręžti į turtingą Raudondvario dvaro istoriją ir pažvelgti į ją naujais rakursais – per architektūrą, fotografiją, keliones, dvaro ūkinį gyvenimą ir žmonių likimus.
Tęstinis leidinys „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ jau ketvirtą kartą suburia skirtingų sričių tyrėjus, kurių publikacijos papildo Raudondvario dvaro istorijos pažinimą naujais faktais, interpretacijomis ir archyviniais atradimais. Šiame tome ypač daug dėmesio skiriama dvaro architektūriniam paveldui ir vienam ryškiausių jo šeimininkų – grafui Benediktui Henrikui Tiškevičiui, kurio fotografijų palikimas leidžia pažinti ne tik Raudondvarį, bet ir XIX a. antrosios pusės Europos kultūrinį gyvenimą.
Nuo XVIII a. rūmų interjerų iki grafo fotografijų
Naujajame tome publikuojami septyni moksliniai straipsniai, atveriantys skirtingus Raudondvario dvaro istorijos sluoksnius.
Architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius straipsnyje „Po „saksonietišku“ stogu: Zabielų Raudondvario dvaro rūmai XVIII amžiuje“ kviečia nusikelti į laikus, kai Raudondvarį valdė Zabielų giminė. Remdamasis archyviniais šaltiniais ir architektūros tyrimais, autorius rekonstruoja XVIII a. rūmų patalpų išdėstymą, jų paskirtį ir puošybą. Tyrimas atskleidžia intriguojančias dvaro gyvenimo detales – anuomet rūmuose buvo įrengti porceliano ir biliardo kambariai, vadinamasis „vokiškasis“ miegamasis, garderobas ir net privati vaistinėlė.
Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus architektūrinį palikimą tyrinėja dr. Aldona Snitkuvienė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Jos publikacija leidžia geriau pažinti grafo architektūrinius sumanymus ir jų vietą dvaro istorijoje.
Ne mažiau dėmesio naujajame tome skiriama fotografijai. Kauno rajono muziejaus muziejininkė Ugnė Ražinskaitė straipsnyje „XIX a. II pusės Europa B. H. Tiškevičiaus fotografijose: kurortai, lankytinos vietos ir Senojo žemyno paveldas“ leidžiasi į kelionę grafo fotoaparato užfiksuotais maršrutais. Fotografijose atsiveria Europos kurortai, miestai, architektūros paminklai, kelionių akimirkos ir grafo artimųjų bei bičiulių gyvenimo fragmentai.
Kitokį žvilgsnį į B. H. Tiškevičiaus kūrybą pateikia dr. Odeta Žukauskienė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto. Jos straipsnyje nagrinėjamas apnuoginto moters kūno vaizdavimas XIX a. grafo fotografijose, fotografijos meninė raiška ir to meto kultūrinis kontekstas.
Grafo fotografijos istorijai skirtas ir Prancūzijos Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus atstovo Sylvaino Bessono straipsnis „Benoît Henri Tyszkiewicz. Savojo laiko fotografas“, kuriame grafo kūryba aptariama platesniame fotografijos istorijos kontekste.
Ką pasakoja dvaro ūkinio gyvenimo dokumentai?
Raudondvario istorija – tai ne vien rūmai, grafai ir iškilmingi priėmimai. Ne mažiau įdomus ir kasdienis dvaro gyvenimas, jo ekonomika bei žmonės.
Gastronomijos istorikas prof. dr. Rimvydas Laužikas straipsnyje „Raudondvario dvaro bravorai ir gėrimai“ nagrinėja XIX a. pirmosios pusės alaus ir degtinės gamybą. Archyviniai dokumentai atskleidžia, kad dvarui priklausė net trys bravorai – Raudondvario, Bernatonių ir Babtyno. Juose gaminti gėrimai buvo svarbi dvaro ekonomikos dalis, o jų gamybos technologijos ir apimtys liudija apie gerai organizuotą ūkį.
Dar viename straipsnyje Ugnė Ražinskaitė tyrinėja Raudondvario grafo B. H. Tiškevičiaus nuomininkus Kauno apylinkėse, remdamasi 1874 m. duomenimis. Ši publikacija papildo dvaro istoriją socialinės ir ekonominės kasdienybės aspektais, atskleisdama jo ryšius su aplinkinėmis vietovėmis ir jų gyventojais.
Susitikimas su leidinio autoriais
Lapkričio 6 d. Raudondvario pilyje vyksiančiame pristatyme dalyvaus dr. Marius Daraškevičius, dr. Odeta Žukauskienė ir dr. Aldona Snitkuvienė.
Susitikimo metu autoriai plačiau pristatys savo tyrimus, pasidalys atradimais ir įžvalgomis – nuo XVIII a. Zabielų Raudondvario rūmų architektūros, interjerų ir kasdienio gyvenimo iki B. H. Tiškevičiaus architektūrinio palikimo bei fotografijų meninės ir kultūrinės reikšmės.
Renginys suteiks progą ne tik susipažinti su naujuoju leidiniu, bet ir išgirsti pačius tyrėjus, sužinoti, kokias istorijas padeda atskleisti archyviniai dokumentai, senieji dvarų inventoriai, fotografijos bei architektūriniai tyrimai.
Kviečiame visus, besidominčius Raudondvario, Lietuvos dvarų, architektūros ir fotografijos istorija, į susitikimą, kuriame praeitis atsivers per naujausius tyrimus ir mažiau žinomus istorinius faktus.
Renginio informacija
Data: 2026 m. lapkričio 6 d. (penktadienis)
Laikas: 17 val.
Vieta: Kauno rajono muziejus, Raudondvario pilis (Pilies takas 1, Raudondvaris)
Leidinio „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ IV tomo sudarytojai – Zigmas Kalesinskas ir Laura Auksutytė. Lietuvių kalbos redaktorė – Milda Kiaušaitė, dailininkė – Silvija Knezekytė.
Leidinio leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Kauno rajono savivaldybė.
