„Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“ Šiuos žodžius randame 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos pirmajame straipsnyje. Beveik identiškai skamba ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurią Lietuvos žmonės priėmė referendumu, pirmasis straipsnis.
Spalio 25-ąją, minėdami Konstitucijos dieną, pristatome ypatingą Babtų kraštotyros muziejuje saugomą eksponatą – 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos leidinį.
Laiko paženklintas, aptrupėjusiais puslapių kraštais leidinys pasakoja ne tik apie Lietuvos valstybės teisinius pamatus, bet ir apie sudėtingą jos istoriją. 1928 m. jį išleido „Dirvos“ bendrovė, veikusi Kaune ir Marijampolėje. Leidinio kaina – 50 centų.
Įdomu tai, kad nors abiejose Konstitucijose įtvirtintas tas pats demokratinės respublikos principas, jų priėmimo aplinkybės labai skyrėsi. 1928 m. Konstitucija buvo paskelbta prezidento Antano Smetonos valdymo laikotarpiu ir sustiprino prezidento galias. O 1992 m. Konstituciją laisva valia referendume priėmė Lietuvos piliečiai.
Tarp šių dviejų dokumentų – 64 metai. Per juos Lietuva patyrė okupacijas, prarado nepriklausomybę, kovojo dėl laisvės ir galiausiai atkūrė savo valstybingumą.
Šiandien beveik šimtmetį skaičiuojantis muziejaus eksponatas primena, kad demokratija ir laisvė nėra savaime suprantamos duotybės. Tai vertybės, kurias reikia saugoti, puoselėti ir ginti.
Konstitucijos diena – proga prisiminti ne tik savo teises, bet ir atsakomybę už valstybę, kurią kuriame patys.
Babtų kraštotyros muziejaus eksponatas. Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1928 m. Inv. Nr. 4519 BVMVM.
