Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų (LDK žydų) dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai (L’École de Paris), parodų ciklą.
2024 m. balandžio 26 d. 18 val. Raudondvario pilyje atidaroma jau antroji šių autorių darbų paroda. Šįkart ekspozicijoje Lietuvos visuomenei pristatomi garsiojo lietuvių kilmės prancūzų skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo (1891–1973), išgarsėjusio savo kubistiniais kūriniais bei kitų dailininkų litvakų skulptūros ir grafikos darbai, atkeliavę iš turtingos garsaus meno kolekcionieriaus Shmuelio Tatzo asmeninės kolekcijos (Niujorkas). Parodoje bus pristatomos Jacques’o Lipchitzo, Ossipo Zadkine’o, Neemijos Arbit Blato, Chanos Orloff bei Naoumo Lvovic Aronsono skulptūros, taip pat grafikos darbai: J. Lipchitzo Prometėjo mito tema sukurtas litografijų ciklas, Samuelio Rosino lino raižiniai, Lasaro Segallo ksilografijos ir kt.
Parodos kuratorius, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas atkreipia dėmesį, kad J. Lipchitzo darbai saugomi Paryžiaus moderniojo meno muziejaus, Čikagos meno instituto, Niujorko Metropoliteno meno muziejaus, Londono „Tate Modern“ galerijos, Los Andželo apygardos meno muziejaus bei Vašingtono nacionalinės dailės galerijos kolekcijose, o dabar, siekiant praplėsti ir pagilinti litvakų kūrybos pažinimą Lietuvoje, dalelytė litvakų kūrybos yra rodoma Raudondvario pilyje.
J. Lipchitzo skulptūrinis stilius, prasidėjęs nuo radikalių kubistinių formų, ilgainiui keitėsi: griežtas geometrizuotas plokštumas išstūmė aptakesnės biomorfiškos formos, o meilės, žmogiškumo, gėrio ir blogio kovos temas – graikų, romėnų mitologijos, Senojo Testamento įvaizdžiai. Į klausimą, kodėl kuria meną, J. Lipchitzas yra atsakęs: „Tai kažkaip susiję su noru kovoti su mirtimi. Panašiai kaip meilės atveju. Tačiau menas yra žmogiškasis kelias“.
Menotyrininkas akademikas A. Andrijauskas pabrėžia, kad J. Lipchitzas „suvaidino svarbų vaidmenį Paryžiaus mokyklos ir modernistinio meno istorijoje. Jaunystėje jis reiškėsi kaip radikalus kubistinių formų kūrėjas, linkstantis į konstruktyvias medžiagiškas formas, bet vėliau jo plastinė kalba minkštėjo, darėsi universalesnė. Pokario metais jis jau iškilo kaip vienas didžiųjų XX a. monumentaliosios ir sakralinės skulptūros meistrų. Jo kūryboje susiliejo pagarba tradicijai ir modernumo siekis. Įvairiuose interviu dailininkas nuolat pabrėždavo savo sąsajas su hebrąjų kultūros tradicija, įvairių civilizacijų bei meno tradicijų poveikį savo idėjoms bei plastinėms formoms“.
Parodą „Jacques Lipchitz ir kiti dailininkai litvakai: skulptūra, grafika“ Kauno rajono muziejuje aplankyti galima III–VII 10:00–17:30 val. Paroda vyks iki gegužės 26 d.