Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) į Raudondvario rūmus iš savo kelionių parsigabendavo ne tik įvairiausių daiktų – meno kūrinių, retenybių, egzotiškų nuotraukų, bet ir gyvūnų.
Tarp Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomų Tiškevičių dokumentų, sąskaitų knygoje randame Sąrašą žirgų ir šunų bei įvairių reikmenų jiems, parūpintų Raudondvariui prancūzo ir arabo iš Alžyro 1874 metų balandžio 7 d. Šiame sąraše minimi žirgai, šunys ir net beždžionėlė!
Į Raudondvario žirgyną iš Alžyro atkeliavo baltas neveislinis eržilas Ali-baba (10 m.), tamspilkis eržilas Laguot (8 m.) bei juoda kumelė su žvaigžde kaktoje Fatma (5 m.) (Ali Baba – veikėjas iš gerai žinomos pasakos „Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų“, vargšas medkirtys, atradęs oloje plėšikų slepiamą grobį, o štai žodis „laguot“ retoromanų kalboje reiškia „gurkšnis“).
Taip pat Raudondvario rūmuose 1874 metais apsigyveno visas būrys ištikimiausių keturkojų žmogaus draugų: tamsiai gelsva Fuffa, tigrinio kailio šuo Askiep (Asklepijas – graikų gydymo dievas) bei mažesni šuniukai: smėlio spalvos, marga kalytė Bellona (Belona – romėnų karo deivė), šunytis Tiurk tamsios smėlio spalvos kailiu, šunytis Frist – tamsiai smėlinis, baltu kaklu, tokios pačios spalvos šunytis vardu Gargantu (Gargantiua – François Rabelais kūrinio „Gargantiua ir Pantagriuelis“ veikėjas, milžinas, didelis gurmanas).
Į Raudondvarį atkeliavo ir maža beždžionėlė, vardu Zora – smėlio spalvos kailiu, ilga uodega.
Šioje nuotraukoje (autoportrete) matome grafą Benediktą Henriką Tiškevičių, apsuptą augintinių kitame savo dvare, Vialoje (dab. Baltarusijos teritorija), 1893 m. rugsėjo mėnesį.
Parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė.
