Grabnyčia, arba graudulinė žvakė

Inventorinis numeris: KRM BKM GEK 4338
Medžiagos: medis, vaškas
Matmenys: ilgis x plotis – 13 x 9 cm (1988 m.)
Babtų kraštotyros muziejaus eksponatas.
Babtų kraštotyros muziejuje saugoma neįprastos formos žvakė – grabnyčia. Iš glaudžiai susuktų vaško vijų kyšo baltas dagtis. Ji išliko Petro Butvilo šeimoje (gyv. Jurbarko rajone). Šį eksponatą muziejui 1988 m. padovanojo Tomas Stonys.
Grabnyčiomis, arba graudulinėmis žvakėmis, vadintos vaškinės žvakės, šventinamos bažnyčioje vasario 2-ąją, per Kristaus Paaukojimo šventę. Lietuvoje ši šventė vadinama Grabnyčiomis. Pašventintą žvakę parsinešdavo į namus ir saugodavo. Ją uždegdavo prie mirštančio žmogaus, per šermenis ar minint mirties metines. Kartais žvakę įduodavo mirštančiajam į ranką – tikėta, kad jos šviesa nušvies kelią į amžinybę.
Grabnyčia turėjo vietą ir kituose namų papročiuose. Artėjant perkūnijai, ją uždegdavo ir pastatydavo ant palangės, tikėdamiesi apsaugoti namus nuo žaibo. Kai kurie bitininkai gabalėlį pašventintos žvakės įdėdavo į naują avilį, tikėdami, kad jis apsaugos bičių spiečių.
Per Vėlines žvakes uždegame prisimindami mirusiuosius. Babtų grabnyčia primena ir atsisveikinimo akimirką, kai artimieji susiburdavo prie mirštančio žmogaus, melsdavosi ir uždegdavo žvakę.