„Veliuona prie Nemuno“ – šioje Napoleono Ordos piešinio litografijoje, saugomoje Kauno rajono muziejaus rinkiniuose, vaizduojamas vienas iš panemunės miestelių, garsėjančių savo istorija ir apipintų legendomis.
Vladislavas Sirokomlė veikale „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ (vert. S. Žvirgždas) taip aprašo vaizdingąjį miestelį:
„Tai Veliuona…
Koks puikus reginys! Virš Nemuno iškilę du gilios griovos perskirti kalnai. Miestelis dviejų dalių – aukštutinis ir žemutinis, tačiau iš Nemuno matyti tik pastarasis, veikiau viena gatvė. Ant vieno kalno stūkso graži bažnyčia, o ant kito – […] dvaro pastatai ir sodas […].
Įvairiu laiku čia pralieta daugybė lietuvių ir kryžiuočių kraujo, tačiau įsimintiniausias įvykis – Gedimino mirtis.“
Nedaug kas žino, kad Veliuonoje jausmingas eiles XIX a. kūrė liūdno likimo poetė, grafienė Michalina Zaleskytė-Kosakovskienė (1855-1890). Jos poezijos knyga, išspausdinta 1893 m. ir tapusi bibliografine retenybe, 2022 m. buvo išversta Reginos Koženiauskienės ir išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.
O Nemune! Kaip tavo vilnys, teliūliuoja
Būtis mana – ramiai taip, be graudžių svajonių,
Be skausmo, be žiaurumo, be gilių dejonių,
Tyrai, kaip tavo bangos, kaip gelmė gilioji. („Nemunui“)
Įdomu, kad vienas Michalinos Zaleskytės poezijos įkvėpėjų buvo vilnietis dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893), palaikęs draugiškus ryšius su Zaleskių gimine, susijęs ir su Raudondvariu, vykdęs grafo Benedykto Henryko Tyszkiewicziaus meninius užsakymus. M. E. Andrioliui dedikuota poema „Ir aš galėjau būti laimingas!“ bei improvizacija „Nedėkingasis“. Kas žino, kokias jausmų audras kadaise nuplukdė Nemunas…
Informaciją parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė
Eksponato inventorinis numeris KRM D 190. Piešinio autorius Napoleonas Orda; leidėjas, litografas Lit. M. Fajansa w Warszawie. Aukštis x plotis – 26,5×32 cm.