Spalio 15-ąją minima Pasaulinė rankų plovimo diena. Raudondvario dvarą valdant grafams Tiškevičiams, higienai buvo skiriama itin daug dėmesio. Muziejininkė Ugnė pasakoja, kad tai įrodo grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus įrašai sąskaitų knygose ir Benedikto Henriko Tiškevičiaus inventoriaus perdavimo dokumentai.
1841 metais Raudondvario Tiškevičių (Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus) sąskaitų knygoje tarp kitų pirkinių minima beveik 130 kg muilo, tikriausiai naudoto skalbimui bei plovimui:
▪️ 4 pūdai (apie 64 kg) balto paprasto muilo, kainavę 14 rublių;
▪️ 4 pūdai (apie 64 kg) geltono muilo, kainavę 13,20 rublių.
Tarp sąskaitų yra ir daugiau susijusių įdomybių: buteliukais pirkti kvepalai ir stiklainiukais pomada plaukams. Specialiai Poniai už 90 kapeikų įsigyti 3 gabalėliai graikiško muilo (mydło greckie). Palyginimui, malūnėlis kavai tuo laiku kainavo 2 sidabro rublius.
Kitas įdomus dokumentas – vonios reikmenų, iš iždo perduotų į Raudondvarį, inventorius (1874 m. gegužės 22 d.), saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo Tiškevičių fonde f.716. Sąrašas atskleidžia, kad grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius užsisakinėjo nemažai įvairių prekių Raudondvario rūmų įrengimui atnaujinti bei buičiai pagerinti. Vonios reikmenų inventorius, iš iždo perduotų į Raudondvarį (1874 m. gegužės 22 d.):
▪️ Kibirėliai, kiekvienas iš jų apkaltas dviem geležiniais lankais – 4 vnt.
▪️ Kibirėliai su mediniais lankais – 5 vnt.
▪️ Sena vonia su mediniais lankais, šulai ąžuoliniai, o dugnas iš kėnio medienos – 1 vnt.
▪️ Varinis katilas vandens šildymui, apmūrytas, su 4 variniais vamzdeliais ir 6 žalvariniais kranais – 11 vnt.
▪️ Stalas iš kėnio medienos susidėti drabužiams, su dviemstalčiais – 1 vnt.
▪️ Rėčkutė iš kėnio medienos – 1 vnt.
▪️ Skardinės aliejinės lempos – 2 vnt.
▪️ Statinė su kaiščiu šaltam vandeniui su trimis geležiniais lankais – 1 vnt.
▪️ Pompa su mediniu antgaliu – 1 vnt.
▪️ Dviems krosnims skardiniai dangčiai – 2 vnt.
Skaitant sąrašą gali kilti klausimas, kodėl vonios reikmenims naudota kėnio mediena. Muziejininkė Ugnė atskleidžia, kad 1863 m. Varšuvoje išleistoje Visuotinėje enciklopedijoje Kėnio mediena apibūdinama kaip „balta, lanksti, lengva, itin tinkama sijoms ir laivų stiebams. Taip pat ji gera įvairiems staliaus dirbiniams, o dėl savo skalumo ir lankstumo – gontų (malksnų), dėžučių, rėčių, smuikų ir kitų muzikos instrumentų gamybai“.
Susidomėjusiems muilais, remdamasi 1865 m. Varšuvoje išleista Visuotine enciklopedija, muziejininkė Ugnė pasakoja, kad įprasto muilo, naudojamo skalbimui, daugiausiai būdavo pagaminama Vokietijoje, o prie geriausių muilų priskiriamas venecijietiškas, iš prancūziškų – Marselio, Tulono ir Liono; taip pat savo kokybe išsiskyrė Neapolio, Ankonos ir ispaniški – Alikantės. Kvepiantys, vadinamieji tualetiniai, muilai būdavo įvairių kvapų ir spalvų; juos tiekė Paryžius, Londonas, Berlynas, Lipskas, Viena ir kt.; tokius muilus pradėta gaminti ir Varšuvoje. Visuotinėje enciklopedijoje akcentuota, kad „muilas yra labai svarbus pramonei, o taip pat švaros, gerovės, žmogaus sveikatos palaikymui, todėl teisingas yra pasakymas, kad suvartojamo muilo kiekis – tai tautos gerovės ir kultūros rodiklis“.
Iliustracijoje – Kauno rajono muziejaus eksponatas – lankas nuo Raudondvario pilies bokšte grafų Tiškevičių laikais buvusio vandens rezervuaro. Tai grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus (1801–1866 m.) Raudondvario pilyje XIX amžiaus viduryje įdiegtas naujoves liudijantis artefaktas. Šis lankas juosė pilies bokšte buvusį gigantišką vandens rezervuarą, iš kurio, tik patraukus virvutę, specialiais metaliniais vamzdžiais į pietinę rūmų pusę plūstelėdavo vanduo ir tokiu būdu prisipildydavo ten stovėjusi grafų vonia. Medžiagos: geležis, plienas. Matmenys: 382×5,5 cm. Pagaminimo technika: konstravimas, kalyba. Pirminės apskaitos numeris KRM PF 1563.
Šaltiniai:
▪️ LVIA f. 716, ap. 1, b. 1350, l. 1
▪️ Daugiau apie kėnio medieną iš „Encyklopedyja Powszechna” [„Visuotinė enciklopedija”], 13 tomas, Warszawa, S. Orgelbrando sp., 1863 m., p. 402.
▪️ Daugiau apie muilą iš „Encyklopedia Powszechna” [„Visuotinė enciklopedija”], 19 tomas, Warszawa, S. Orgelbrando sp., 1865 m., p. 118.
