Nuo rugsėjo 15 d. Tado Ivanausko Obelynės sodybos dendrologiniame parke įsikūrusioje lauko galerijoje lankytojus pasitinka Sauliaus Lampicko paroda „Paukščiai“
S. Lampicko kūryba įvairi: drožia sakralinės, mitologinės temos kūrinius, kryždirbystės objektus, nevengia šių dienų aktualijų padiktuotų temų. Pasak menotyrininkės dr. Skaidrės Urbonienės, savita S. Lampicko kūryba išsiskiria šių dienų liaudiškosios medžio drožybos kontekste. Drožiniuose atsispindi nuoširdus autoriaus santykis su gamta, religija, mitologija – su visu tuo, iš ko jis semiasi idėjų, ką padiktuoja mintys kūrybai. Menininko darbai alsuoja kartais nostalgiška, kartais liūdnai svajinga, tačiau visada optimistiška nuotaika.
Labai simboliška, kad tautodailininko S. Lampicko Čepkelių raiste ekspedicijos metu matyti paukšteliai virto spalvingomis medžio skulptūromis, kurios dabar „nutūpė“ prof. T. Ivanausko Obelynės sodybos lauko galerijoje.
Čepkelių raistas, įkurtas 1975 m. – prof. T. Ivanausko itin pamėgtas, skersai ir išilgai išvaikščiotas gamtos kampelis. Jis dar XX a. pr. pastebėjo ir įvertino Katros, Ūlos, Grūdos upių vandenskyrai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, jos unikalumą, reikšmę Lietuvos mokslui ir gamtosaugai.
Paklaustas, kada atsirado paukščiai jo kūryboje, S. Lampickas atsako: „Nuo pat vaikystės mane lydi paukščiai, kadangi užaugau miškininkų šeimoje miškų apsuptyje. Jie buvo nuo pat pradžių, kaip akcentas skulptūrinėse kompozicijose. Vėliau, kai pradėjau spalvinti skulptūras, atradau, kad paukštukai „suskamba“, kai pasipuošia spalvomis. Beje, paukščiai – labai plati erdvė kūrybai tiek dėl formų, tiek dėl dekoro, tiek dėl spalvų. Juose galima sukurti visą pasakojimą.
Vieni iš paslaptingiausių tuomet man buvo europinė riešutinė, juodoji meleta, kurios uoksą pušies kamiene matydavau iš namų kiemo. Taip pat slankos, kurias ir dabar pavasariais tenka pamatyt kirtavietėse. Su ornitologu Artūru Poškumi esu praplaukęs visą Katros upę nuo pat Čepkelių raisto iki Nemuno. Tąkart mačiau beveik visus paukščius, įtrauktus į Lietuvos Raudonąją knygą.“
Obelynės lauko galerijoje pristatomi 36 paukščiai: žvirbliai, gegutės, slankos, kukutis ir kt. Tautodailininkas ne tik atkartoja konkretaus paukščio formą, charakterį, spalviškumą, bet ant margaspalvių plunksnų suranda vietos baltiškiesiems simboliams, pavyzdžiui, kai kuriems tarp plunksnų įkomponuodamas žalčiuką. Baltiška simbolika mažuosius kūrinius dar labiau praturtina, suteikia unikalumo, o žiūrovą kviečia kurti savas istorijas ir pasakojimus.
S. Lampicko „Paukščiai“ Obelynėje viešės iki 2026 m. kovo 1 d. Lauko galerija lankytojams atvira visą parą, lankymas nemokamas.
Saulius Lampickas gimė 1962 m. prie gražaus pušyno prigludusiame Rozalimo miestelyje Pakruojo rajone miškininkų šeimoje. Vaikystė prabėgo belakstant po miškus ir pievas, stebint gamtos grožį, žavintis jos harmonija, garsais. Magiškiausias kampelis jam buvo miestelio bažnyčios šventorius su dievdirbio Jono Danausko skulptūromis. Mėgino peiliuku krapštyti medį, bet vaikystės padrožinėjimai nebuvo sėkmingi. Trūko kantrybės, įrankių ir žmogaus, kuris patartų.
1987 m. baigė Kauno A. Kvedaro miškų technikumą, persikėlė gyventi į Alytų. Tuomet ir prasidėjo rimtesni kūrybiniai ieškojimai. Pirmąjį ąžuolinį stogastulpį išdrožė 1989 m. Klepočiuose (Alytaus r.) surengtame plenere sudegintiems kaimams atminti.
Pirmieji žingsniai buvo sunkūs, bet didelis noras drožti, surasti gyvenimo prasmę, tikėjimas, kad tai jo kelias, neleido nuleisti rankų. Mokėsi iš drožėjų, knygų, liaudies meno albumų. Keletą metų blaškėsi ieškodamas priimtino stiliaus, išraiškos formų, siekė pramokti amato. Širdžiai artimiausia pasirodė ąžuolo mediena ir liaudiška drožyba.
Svarbesnės biografijos datos:
- 1989 kūrybos pradžia
- 1992 Lietuvos tautodailininkų sąjunga
- 2000 ir 2008 Liongino Šepkos vardo premija
- 2002 ir 2017 Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija
- 2005 meno kūrėjo statusas
- 2005 ir 2008 geriausias Alytaus apskrities liaudies meistras (vaizdinė dailė)
- 2006, 2010 ir 2011 geriausias Alytaus apskrities liaudies meistras (kryždirbystė)
- 2009 tautinio paveldo produkto sertifikatas
- 2012 nominacija „Aukso vainikas“ (kryždirbystė)
- 2016 nominacija „Aukso vainikas“ (skulptūra)
- 2017 kryždirbystės meistro sertifikatas
- 2018 sukurtas dok. filmas „Saulius Lampickas. Nuogi jausmai medyje“
- 2022 Pakruojo krašto Garbės piliečio vardas
- Respublikinių ir tarptautinių parodų, medžio skulptorių plenerų dalyvis
- Kūrybinių stovyklų Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje dalyvis
