Spalvotų piešinių paroda iš ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.)
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje nuo kovo 22 d. iki balandžio 30 d. vyks dailininkės ir knygų iliustratorės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių paroda iš ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.)
Gražina Didelytė – tarp tų dailininkų, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos grafikos menas. Menininkė – subtilaus braižo grafikė mažų matmenų lakštuose ištobulinta technika įkūnijo didelę meilę Lietuvai. Su pieštuku ir blonknotėliu rankose, viską pastebinčiu žvilgsniu, Gražiną Didelytę buvo galima pamatyti netikėčiausiose vietose. Dailininkei rūpėjo visas kraštas, jo dabartis ir praeitis: lietuvių mitologijos, etninės ir etinės, istorijos ir gamtos, nuo Atgimimo aušros – tautos tremties ir rezistencijos temos. Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų iš rankų nepaleido pieštuko, vis siekė sustabdyti amžinybės grožio akimirkas. Paskutiniajai savo kūrybos prieglobai dailininkė pasirinko Dzūkiją, Rudnelės kaimą. Čia praleistas dešimtmetis, praturtino Lietuvos kultūrinį paveldą Dainavos krašto gamtos ir istorijos motyvais. Šio krašto vaizdai, istorija ir žmonės tarytum „sulipo“ į jos piešinius, raižinius. 1995–2005 metų laikotarpį, pati dailininkė pavadino pačiu produktyviausiu ir laimingiausiu. Rudnelės kaime Didelytė įkūrė savo paveikslų galeriją „Andeinė“. Galerijos ekspoziciją dailininkė išdėstė pati – tokia ji yra likusi iki šių dienų. Deja, autorė savo įkurta galerija pasidžiaugė vos vienerius metus, dabar jos įkurtąja galerija „Andeinė“ rūpinasi profesorius Vygandas Čaplikas. Čia iki šių dienų eksponuojami grafikės darbai, atspindintys jos kūrybinį kelią ir liudijantys su niekuo nesupainiojamą braižą.
Šią parodą sudaro darbai iš Gražinos Didelytės sukurto spalvotų piešinių ciklo „Dainavos klodai“ (dalis „Brangiausios vietos“ 1999 m.) bei keletas ofortų iš jos vėlesnės kūrybos. Paroda atskleidžia menininkės poetišką sielą, pastabumą gamtai, metaforiškus žmogaus būties vaizdus ir jos kūrybai būdingą jautrų meninį braižą. Rašytoja Kazys Saja apie grafikę yra sakęs: „Didelytės pavardė tiksliai parodo jos esmę – ji iš tiesų didi kaip menininkė, o mažybinė priesaga nusako jos kuklumą, trapumą, švelnumą.”
Trumpa biografija
- Gimė 1938 m. spalio 2 d. Kaune.
- 1961–1967 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, įgijo grafikės specialybę.
- Dailės parodose dalyvavo nuo 1970 m. Surengė apie 30 individualių parodų Lietuvoje.
- Nuo 1971 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
- 2003 m. už nacionalinės dailės tradicijų puoselėjimą paskirta G. Kazokienės Vaizduojamojo meno fondo premija.
- 1995–2006 m. – gyveno Varėnos r. Rudnelės kaime
- Mirė 2007 m. sausio 2 d., palaidota Rasų kapinėse Vilniuje.
