Kazimieras Martinaitis gimė ir augo Grabavos kaime, Garliavos apylinkėje, Kauno rajone. Dar būdamas vaikas lenktinio peiliuko nepaleisdavo iš rankų – gretimame miške rankiodavo keistai išsiraičiusias šakas, ant jų raižydavo, iš žilvičio darė švilpynes. Jaunystėje, ką nors gražesnio pamatęs, bandydavo kopijuoti. Po tarnybos kariuomenėje, grįžo į Kauną ir meno gaminių įmonėje „Dailė“ dirbo medžio drožėju. Vėliau dirbo kitus, su skulptūra nesusijusius, darbus, o medžio kaltus į rankas paimdavo tik laisvalaikiu.
Kazimieras Martinaitis parodose dalyvauja nuo 1973 m. Nuo 1992 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2013 m. respublikiniame tautodailės konkurse „Aukso vainikas“ buvo vainikuotas geriausiu metų Lietuvos liaudies meistru. Lig šios dienos yra sukūręs kelis šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, mažesnių medžio skulptūrų. Iš medžio tautodailininkas drožia beveik viską ką mato ir kuo tiki. „Nedrožiu tik velnių ir raganų“,– šiuo klausimu menininkas kategoriškas. „ Iš gyvenimo imu vien tai, kas gražu ir gera, nes blogiu tarsi užsikrečiama. Jei tam pasiduočiau, žinau, jog nieko vertingo nesukurčiau“, – sako skulptorius.
Būdamas pensininku, menininkas džiaugiasi, kad turi daug laisvo laiko kurti savo ŠVENTUMUS.
Šiuo metu Kazimieras Martinaitis daugiausiai drožia parodoms skirtus nedidelius kūrinius.
Šias liaudies meno vertybes ir pristatome Jūsų džiaugsmui A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje.
Paroda vyks iki birželio 16 d.
