Inventorinis numeris: KRM NA 172.
Pagaminimo data: 1909 m., pagaminimo vieta: Lenkija (Krokuva).
Medžiaga: popierius.
Matmenys: aukštis x plotis – 9 x 14,15 cm.
Atviruko tekstas (kalba netaisyta):
1909. III. 24
Mielas mano draugai!
Sveikinu tamstą su šventums Velikums ir linkėju nu p. Dieva visokiu laimiu del tamstas, ko tamstas širdis trokšta.
Vie. Kruša
Adresas (rusų k.): Kauno miestas, Romos katalikų dvasinė seminarija, Konstantinui Šimašiui.
Velykinio atvirlaiškio adresatas – Konstantinas Šimašius – Laimono Abariaus straipsnyje „Iš senojo Dūkšto bažnyčios praeities“ minimas dvasininkas, „užsispyręs žemaitis“, po Pirmojo pasaulinio karo paskirtas kunigauti Dūkšto parapijoje ir sugrąžinęs į apeigas lietuvių kalbą.
Kaip rašo L. Abarius: „Klebonas Konstantinas Šimašius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, platino lietuvišką spaudą, todėl vietos [lenkų] okupacinė valdžia ir dvarininkas Tomašas Zanas jį skundė Vilniaus vyskupui Jalbžykovskiui. Atkaklųjį kunigą bandyta ne kartą palaužti: nemalonia tradicija tapo kratos bažnyčioje ir klebonijoj, o 1924 m., esą už šnipinėjimą Lietuvos naudai, ištremtas klebono brolis – krautuvininkas Z. Šimašius. 1927 m. atėjo ir klebono eilė. Apkaltintas Šaulių sąjungos organizavimu, jis buvo ištremtas į Lietuvą, prieš tai davus tik dvi valandas parduoti asmeniniam turtui.“
Literatūra:
Laimonas Abarius, „Iš Senojo Dūkšto bažnyčios praeities“, „Mūsų Ignalina“, 2023, rugs. 22, p. 4–5.
Gintautas Ereminas, „Lietuvių šv. Kazimiero draugijos veikla Vilniaus krašte (1926-1940 m.)“, „Genocidas ir rezistencija“, 2016 2(40), p. 88-89.
Jonas Talutis, „Ne vien malda Dievą garbiname“, „XXI amžius“, 2006, rugs. 8.
Jonas Talutis, „Ko gailimės ir ko nevertiname?“, „XXI amžius“, 2006, birž. 28.
Informaciją parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė.
