Įdomus atradimas: Vyskupas Rojaus sode

Atradimas: sugretinus dvi fotografijas (vyskupo Mečislovo Leonardo Paliulionio portretą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, pirminės apskaitos numeris ŽAM ŽVM GEK 464/2 bei neišlikusiame Raudondvario dvaro priestate buvusio žiemos sodo interjerą iš Kauno rajono muziejaus rinkinių, inv. nr. KRM F 897), paaiškėjo, kad vyskupo portreto autorius greičiausiai yra pats Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935).

Grafą ir vyskupą M. L. Paliulionį siejo ilgametis ryšys: dvasininkas laidojo anksti mirusią grafo žmoną Clarą Elisabeth Bancroft (1857–1883), krikštijo Raudondvaryje 1904 m. gimusį B. H. Tiškevičiaus anūką Benediktą Vladislovą. Be to, vyskupas leido vasaras Raudondvaryje – 1886 m. rugsėjo 19 d. laikraštyje „Kraj“ rašoma, kad M. L. Paliulionis praleido vasarą pas grafą jo rezidencijoje. Spaudoje minimos ir dažnos vyskupo kelionės į užsienį (Prancūziją) taisyti sveikatos. Be to, dvasininkas rėmė ir žymųjį kompozitorių Juozą Naujalį – šiam tarnaujant vargonininku Kauno katedroje, 1894 m. išsiuntė jį semtis žinių į Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą.

Įdomu, kad Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas vyskupo portretas buvo publikuotas 1897 m. leidinio „Kraj“ priede „Dział Literacko-Artystyczny“ (t.4, nr. 48). Fotografijoje matome vyskupą M. L. Paliulionį, sėdintį ant puošnios grafo Tiškevičiaus sofos vadinamajame Rojaus sode. Už jo nugaros matyti marmurinis neatpažintas biustas, iš šonų svyra palmių šakos.

Kaip rašoma knygoje „Lietuvos pilys“ (ats. red. J. Jurginis, 1971 m.): „Visoje pietinėje antrojo aukšto pusėje buvo įrengtas „rojaus sodas“. Jame stovėjo Adomo ir Ievos statulos. Medinėse keturkampėse dėžėse augo obelaitės, apelsinai, citrinos ir kiti pietų vaiskrūmiai.“ Tame pačiame leidinyje minimas ir faktas, kad vyskupas vasaromis gyvendavo vienoje iš Raudondvario dvaro oficinų.

Parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė