Inventorinis numeris: KRM I 386/2
Pagaminimo data: XIX a.
Medžiaga: organinis stiklas.
Matmenys: aukštis – 8 cm; skersmuo – 1,8 – 3 cm.
Komplektas: šurfo R2 radiniai.
Raudondvario dvaro inventorius byloja, kad rūmuose naudota rafinuota kosmetika, parvežta iš Vakarų Europos. XIX a. vidurio Tiškevičių kosmetikos skrynelėje randame stiklinį Parmos žibuoklių (Viola odorata var. parmensis) esencijos flakoną bei 1830 m. pasirodžiusius Guerlaino moteriškus kvepalus „Esprit de Fleurs de Cédrat“ iš Paryžiaus; taip pat – Laugiero „Eau de vie de Lavande“, kuris buvo naudojamas, be kita ko, ir atgaivinti užsistovėjusį rūmų kambarių orą.
Greta Laugiero produkcijos, kosmetinėje būta ir Chardino receptūros „Eau de vie de Lavande double Ambrée“ (levandos ir gintaro derinio). Pirmosios imperijos laikotarpiu Žervė (Gervais) Chardino parfumerija turėjo Imperatoriškųjų ir Karališkųjų Didenybių kvepalų gamintojo titulą ir tiekė kvepalus Napoleonui I bei imperatorei Žozefinai.
O kaipgi be stebuklingojo Botot‘o vandens? Tai – koncentruotas žolinis burnos skalavimo eliksyras, kurį 1755 m. sukūrė Prancūzijos karaliaus Liudviko XV asmeninis gydytojas daktaras Julienas Botot‘as. Šis preparatas laikomas pirmuoju Prancūzijoje komerciškai sėkmingu burnos higienos produktu. Originaliame „Eau de Botot“ recepte minima mėtos, anyžius, gvazdikėliai ir cinamonas. Tarp grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus higienos priemonių randame net 6 stiklines talpas „Eau balsamique et spiritueuse Botot“!
Parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė
