Inventorinis numeris: KRM F 1322
Leidėjas: Onos Vitkauskytės knygynas
Sukūrimo data: ~XX a. 2 deš.
Medžiagos: popierius; poligrafiniai dažai
Aukštis x plotis: 8,4×14 cm
Itin vaizdinga Pakaunės vietovė – Raudondvaris – visais laikais traukė keliautojus. Tačiau ką XX a. pradžioje čia veikė švedai?
1917–1918 m. Lietuvos Taryba Švediją laikė svarbia ekonomine ir politine partnere. 1918 m. pabaigoje Martynas Yčas su Švedijos ministru pirmininku Nilsu Edenu, o 1919 m. pradžioje minėtasis M. Yčas ir Antanas Smetona su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai.
1918 12 12 Švedija pripažino Lietuvą de facto. 1918 m. gruodį Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras (vad. Ignas Šeinius). Vėliau Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė ir konsulatai.
1919 m. balandžio mėnesį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 09 28 Švedija pripažino Lietuvą de jure. 1920 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, Švedijos politikai ir visuomenė rėmė Lietuvą.
1925–1940 m. Kaune veikė visuomeninė organizacija – Lietuvių-švedų draugija. Jos tikslas buvo plėtoti Lietuvos ir Švedijos kultūrinius, ekonominius ryšius. Kaune gyvenantys švedai irgi prisidėjo prie šios draugijos veiklos.
1926 m. liepos 27 d. „Draugo“ numeryje rašoma: „Nesenai iš Švedijos grįžo lietuvių ekskursija, viešėjusi ten 10 dienų kaip „Švedų-Lietuvių Draugijos“ svečiai. Ekskursija buvo priimta nepaprastai maloniai, vaišingai. /…/ Visur pastebėtas nepaprastas švedų darbiningumas ir gili tėvynės meilė. Kitais metais veikianti Kaune „Lietuvių-Švedų Draugija“ pasikvies Lietuvon švedų ekskursiją.“
Ne viena garbingų švedų svečių delegacija viešėjo Kaune, tad nieko nuostabaus, kad užsuko ir į vaizdingąjį Raudondvarį.
Šaltiniai: Švedijos santykiai su Lietuva“, vle.lt, „Lietuvių-švedų draugija“, vle.lt, „Draugas“, 1926 m. liepos 27 d., psl. 3.
Parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė
