Archeologijos paroda „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“

Gegužės 7 d., ketvirtadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma archeologijos paroda „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“. Parodoje pristatomi Masteikių senkapyje aptikti VIII–XVII a. radiniai, atskleidžiantys skirtingų laikotarpių laidosenos papročius, žmonių kasdienybę, karybą, puošybos tradicijas ir išskirtinį žirgo ekipuotės dekoratyvumą. Papuošalai, ginklai, darbo įrankiai, buities daiktai ir aprangos detalės liudija, kad net praktiškiausi dirbiniai anuomet buvo kuriami su ryškiu estetikos pojūčiu.

Masteikiai  – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, Lapių seniūnijoje, Neries dešiniajame krante (18 km nuo žiočių), prie kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta. Šalia iškastas Šančių karjeras. Apylinkėse stūkso Šančių ir Lepšiškių piliakalniai. Kitoje Neries pusėje yra Karmėlavos gyvenvietė (žr. žemėlapį).

Masteikių senkapis yra gyvenvietės teritorijoje, apie 200 m į šiaurę nuo Neries, į vakarus nuo jo už 100 metrų į Nerį įteka upeliukas Marilė, kurio kitoje pusėje, maždaug 50 metrų atstumu nuo upelio,  yra II–I tūks. pr. Kristų vidurio Ginėnų senovės gyvenvietė, o į pietryčius nuo jo, maždaug už 500 metrų, taip pat būta palaidojimų, kurie greičiausiai atsirado XVIII–XIX a., kaip kaimo kapinaitės.

Nors dažnai minėtose vietose dirbant žemės darbus buvo randama žmonių ir arklių kaulų bei įvairių senovinių dirbinių, nei vienas iš minėtų paminklų iki XX a. pabaigos nebuvo tyrinėtas. Masteikių kapinyno tyrimų 1993 m. ėmėsi Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius. Tyrimams vadovavo instituto mokslinis bendradarbis Algirdas Varnas (1949–2013), padedami Kauno valstybinio istorijos muziejaus (dabartinio Vytauto Didžiojo karo muziejaus) Archeologijos skyriaus. Tyrimai, įskaitant žvalgymus, vyko tik dvejus metus, todėl akivaizdu, kad ne viskas atlikta. Iš ataskaitų matyti, kad buvo planuojama darbus tęsti, tačiau dėl kažkokių priežasčių taip neįvyko.

1993 m. atlikti žvalgomieji kasinėjimai, 1994 m. Lietuvos istorijos institutas tęsė Masteikių senkapio tyrimus. Per dvejus metus ištirtas 618 m² plotas. Aptikti aštuoni VIII–IX a. degintiniai kapai, šešiasdešimt du XII–XIV a. griautiniai žirgų palaidojimai, šešiasdešimt XV–XVII a. griautinių žmonių kapų, atidengta XII–XIV a. mirusiųjų deginimo laužavietė, kurioje surinkta apie 860 radinių.

Šio kapinyno specifika – laidojama buvo toje pačioje vietoje, kur būta ankstesnio laikotarpio kapų, todėl daugelis jų suardyti jau istoriniais laikais, ne tik atliekant paskutinių šimtmečių darbus. Dėl to pasitaiko labai nemažai atvejų, kai žmonių ir žirgų kapų sanpiluose aptinkama ankstesnio laikotarpio radinių. Patys Masteikių senkapio radiniai – buities daiktai bei darbo įrankiai, papuošalai, ginklai, žirgo ekipuotės fragmentai – pasižymi didele tipų ir laikotarpių įvairove. Visų jų paprastumas ir praktiškumas dera su puošnumu ir meniškumu. Laikui bėgant geometrinius ornamentus keitė augaliniai. Beveik visi radiniai, nors daugeliu atveju jie gerokai apdilę ir prastai matyti, buvo dekoruoti. Be to, nemaža dalis radinių yra sidabriniai arba dengti sidabro ar net aukso plėvele. Tai pasakytina ir apie aprangos detales, ypač žirgo, ir apie ginklus, ir apie papuošalus, ir net apie kai kuriuos buities daiktus. Daugeliu atveju šios puošybos likę tik pėdsakai, tačiau keletu balnakilpių ir žąslų fragmentų parodoje galima pasigrožėti. Reikia pripažinti, kad žirgo ekipuotė išsiskiria iš visų kitų radinių sidabro puošyba. Taip pagražinti buvo daugelis kamanų bei kitų diržų apkalų, balnakilpės, pentinai bei jų tvirtinimo plokštelės ir kitos žirgų aprangos detalės.

Paroda išdėstyta pagal keturis radinių datavimo ir laidojimo būdų bei papročių laikotarpius. Kiekvienas jų plačiau apibūdintas ties jį atspindinčiais radiniais. Senkapio archeologinių tyrimų situaciniame plane galima matyti, kaip išsidėsto laidojimų tipai ir laikotarpiai.