KAS NAUJO, ALDONA?

ALDONA GUSTAS (1932) „ŽEMIŠKAI ŠOKANT“

PIEŠINIAI, UŽRAŠAI, NUOTRAUKOS

Po Jono Meko išėjimo Anapilin, lietuviai intelektualai užsienyje teigia, kad dabar kūrybiniame pasaulyje į Jo vietą stojo poetė ir dailininkė Aldona Gustas, kovo 2 d. paminėjusi savo 87-ąjį gimtadienį. Vakarų pasaulis šios talentingosios lietuvės menininkės kūrybą įdėjo į 19 antologijų (Wikipedijoje rašoma 100), tačiau Lietuvoje A. Gustas žinoma labiau kaip poetė, nei dailininkė. Galbūt todėl, kad pirmasis jos eilėraščių tomas pasirodė dar 1962 m., o tapybos ir grafikos darbai kuriami ir rodomi nuo 1970 m.

Lietuvoje pirmą kartą A. Gustas darbų paroda surengta 2016 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Pasižymėjusi ypatingai aktyvia kūrybine veikla A. Gustas 1972 m. Vakarų Berlyne kartu su Gűnter’iu Grass’u, Kurt’u Mühlenhaupt’u, Günter’iu Bruno Fuchs’u, Wolfdietrich’u Schnurre’u, Friedrich’u Schröder-Sonnenstern’u, Oskar’u Pastior’u ir Roger’iu Löwig’u A. Gustas subūrė bendraminčius kūrėjus ir įkūrė Berliner Malerpoeten (Berlyno piešiantys poetai – 14 piešiančių poetų ir rašančių dailininkų) draugiją, kuri priklausė Vakarų Berlyno bohemai. Ji organizavo šių menininkų parodas Pietų Amerikoje (Karakase, Medeljine, Buenos Airėse) bei Pietvakarių Europoje (Briuselyje, Romoje, Nansi, Strasbūre, Bordo ir kt.)

Lietuvoje pastaraisiais metais surengta keletas jos tapybos ir grafikos parodų, nes dauguma darbų Lietuvą pasiekia tik dėka muzikologės ir muzikos ugdytojos prof. Ramintos Lampsatytės. Ji vienintelė, siekdama neprarasti ryšio su menininke, 2018 m. A. Gustas surado vienoje Berlyno slaugos ligoninėje vienišą ir niekieno nelankomą. Visa tai, kas vyksta akimirkoje, kai menininkė piešia, komentuoja, svarsto, labai sunku įvardyti. Galbūt, būtų paprasčiau apibudinti jos pačios žodžiais: „Kiekviena linija – meilės ryšys tarp minties ir rankos, bet to aš niekada nejaučiu.“ Todėl piešinių pavadinimai tokie pat netikėti, sudurtiniai vokiški žodžiai, bet paprasti, suprantami, natūraliai ateinantys iš minties, rankos mostelėjimo ar žvilgsnio…

Realistisches                                                                  Tikrovišką

im Realen entdecken                                                     tikrovėje atrasti

Wie von selbst                                                                Kaip savyje

Pastarosiomis dienomis menininkės piešinių esmę kuria viena linija, o prasmę – spalva. Piešinio užbaigtumą parodo vos vienas kitas brūkšnys, raudonas – įvardinamas burna, juodas – akis. Dailininkė, atsistojusi priešais tuščią popieriaus lapą užsimerkia ir tarsi praradusi žemiškumo pojūtį.., vedama Dievo ranka, brėžia liniją – intuityviai neprarasdama popieriaus lapo fizinių ribų… Linija alsuoja ekspresija ir energija, rodydama išskirtinį menininkės talentą ir meninę patirtį. Tačiau mintys užrašytos ant popieriaus lapelių viską sustato į savo vietas:

Wir leben als Menschen nicht als Götter!!!                  Mes gyvename kaip žmonės ne kaip dievai!!!

Ankstesniuose piešiniuose vyravusios žmogaus ir gyvūno, moters ir vyro, moters tapatybės paieškos, meilės ir erotikos, vienybės ir priešpriešos temos dabar, tarsi aptirpusiomis, sunkiai užčiuopiamomis ribomis. Darbuose atskleidžiamas meilės santykis, intymumas, tų santykių paslaptis… Susidaro įspūdis, kad A. Gustas pasaulėjautoje ir pasaulėvaizdyje lytis, kaip asmenybės išskirtinumas, nustojo kovoti ir įgavo lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo pozicijas: vyras – vyras, vyras – moteris, moteris – moteris – viskas vientisa ir viena – glaudus, atviras intymus ryšys. Vienu įkvėpimu nubrėžta linija popieriaus plokštumą paverčia emocine erdve, kurioje raudona spalva paryškinami vienoki ar kitoki erotiniai elementai, nusakantys ir įvardinantys menamą lytiškumą. Kompozicinis plokštumos padalinimas juoda linija, A. Gustas pasąmonę pirmu sukibimu (lot. per primam intentionem, medicininis terminas) sujungia su rankos judesiu. A. Gustas braukia riebia kreida per popierių valdoma ne proto, o jausmo. Tai vyksta taip betarpiškai ir akimirksniu – meno kūriniai gimsta tarsi transo būsenoje. Stebint piešinio gimimą, prieš akis išnyra Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Pirosmani, Pirosmani…“ mizanscena, kai aktorius Vladas Bagdonas – Pirosmanis, ima rodomojo piršto galiuku suodžius nuo žvakės liepsna aprūkyto lygintuvo pado ir braukia juo ant drobės… Pauzė – tarp kūrinio sukūrimo ir darbo pavadinimo įvardinimo, primena E. Nekrošiaus teatrą, kai leidžiantis uždangai, sukuriama akimirka, kaip tylos minutė, į kurią įtraukiamas ir laukiantis pabaigos.

Aldonos Gustas piešinių parodos „Žemiškai šokant“ leitmotyvas – KAS NAUJO, ALDONA?, todėl rodomi patys naujausi 2018–2019 m. sukurti piešiniai. Kiekvieną savaitę galima pamatyti vis kitus A. Gustas darbus. Paroda kintanti ir vis kitokia – procesas, kurio baigiamasis renginys balandžio 28 d. 16 val. – A. Gustas parodos katalogo pristatymas ir pianistės prof. Ramintos Lampsatytės koncertas.

Zigmas Kalesinskas

Dalinamės akimirkomis iš 2019 m. kovo 15 d. įvykusio parodos atidarymo. 

Paroda veiks 2019 03 15 – 2019 04 28.