VYTAUTAS KASIULIS

„Sugrįžtantys“

Didžiąją parodoje eksponuojamos kolekcijos dalį sudaro litografijos iš švediškojo V. Kasiulio kūrybos laikotarpio (XX a. 6 – 7 dešimtmečiai). Tarp jų – dailininko pamėgtos figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, autoriaus parodų Švedijoje afišos. Į Švediją menininką pakvietė galeristas Sture Anderssonas, pamatęs V. Kasiulio darbus parodoje Paryžiuje. Įdomu tai, kad šis galeristas Švedijoje surengė ir tokių pasaulinių garsenybių, kaip Salvadoras Dali bei Markas Šagalas, parodas. Taigi, su vėlyvojo modernizmo banga į Švediją atkeliavo ir Vytauto Kasiulio kūriniai. Pirmosios jo parodos Švedijoje buvo surengtos 1954 m. Malmėje, Landskrūnoje ir Borstahusene. Paskui Kasiulis ten ėmė lankytis ir dažniau, vykdavo į Švediją atostogų, daug keliavo, tapė vietos peizažų ir kasdienio žmonių gyvenimo motyvus, be aukščiau paminėtų miestų surengė parodas Stokholme (1957 m.), Erebru (1961 m.), švedų iniciatyva buvo surengta paroda ir Kopenhagoje (1959 m.).

Eksponuojamos litografijos, kurių tiražo numeriai 9/50, 9/25, priklauso seniausių Kasiulio litografijų serijai (XX a. 6 dešimtmetis), kuri buvo skirta būtent Švedijos žiūrovams. Kitos datuojamos tiek XX a. 6 – uoju, tiek 7 – uoju dešimtmečiais. Litografijų tarpe atrasime ir universalių dailėje, kiekvienam iš mūsų atpažįstamų vaizdų, prancūziškų pasakojimų ar konkrečių Švedijos miestelių motyvų (pvz., „Landskrūnos citadelė“, „Trys namai Landskrūnoje“ – abu eksponuojami II aukšte). Darbai su žvejų figūromis – taip pat neatsitiktiniai ir dažni Kasiulio kūryboje. Pats Kasiulis žvejybą labai mėgo ir Švedijoje žuvaudamas praleisdavo ištisas valandas. Dar viena, įdomią istoriją menanti litografija „Borstahuseno žuvininkė“ (moteris su karučiu, eksponuojama II aukšte). Kūrinyje pavaizduota moteris – tai tikra Borstahuseno žvejų kaimelio gyventoja Sigrid Jonsson, 1977 m. švedų spaudoje įvardinta kaip paskutinioji žuvininkė, tuo metu jau sulaukusi 90 metų ir išgarsėjusi tuo, kad ją, rytais bevežančią žuvį į Landskrūnos turgų, ne sykį tapė dailininkas Kasiulis. Žuvininkių, kurios tapo Borstahuseno simboliu, atminimui 1994 m. Borstahusene, ant jūros kranto, pastatytas švedų skulptorės Lenos Lervik sukurtas paminklas – bronzinė moters su karučiu figūra.  

Vytautas Kasiulis gimė 1918 m. Simne. Nuo 1937 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (vėliau jame dėstė). V. Kasiulio diplominis darbas teatro tematika „Prieš generalinę repeticiją“ buvo pripažintas geriausiu per visą meno mokyklos istoriją (šis paveikslas dabar kabo Kauno muzikinio teatro foje). 1943 m. dailininkas surengė personalinę kūrybos parodą Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. 1944 m. emigravo į Vokietiją. Dėstė Dailės ir amatų mokykloje, vadovavo piešimo klasei Freiburge, surengė kelias personalines parodas. Dėl karo baigties į Lietuvą nebegalėjo sugrįžti, todėl 1948 m. išvyko į išsvajotąjį Paryžių. 1949 m. amerikiečių galerija „Hallmark“ Paryžiuje paskelbė konkursą ir V. Kasiulis pateikė savo kūrinį, kartu su keliais tūkstančiais kitų menininkų. Tuo metu dailininkas gyveno labai skurdžiai, bet jo konkursui pateiktas darbas „Pabėgimas į Egiptą“, nutapytas ant dovanotos pagalvės užvalkalo, pateko į penkiasdešimtuką dailininkų kūrinių, kurių paroda buvo rodoma įvairiuose JAV miestuose, Argentinoje.

Tais pačiais 1949 m. Paryžiuje dailininkas surengė ir pirmąją personalinę parodą, o 1950 m. prasidėjo ilgametis V. Kasiulio ir garsaus Paryžiaus galerininko Christiano-Gilberto Stiébelio bendradarbiavimas, Paryžiuje kasmet buvo rengiamos autoriaus parodos.

Palaipsniui V. Kasiulis tapo vienu iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje. Jo kūriniai saugomi Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejuose, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijose bei privačiose kolekcijose.

Dailininkas išmanė aliejaus, guašo, pastelės, temperos technikas. Jomis tapė figūrines kompozicijas, portretus, lyrinius peizažus, natiurmortus. Taip pat sukūrė piešinių, akvarelių, litografijų, lino raižinių, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“ (1954).

Kūrybinio kelio pradžioje vyravo buitinio žanro paveikslai, pasižymintys realistiškumu, psichologinės įtaigos studijomis ir humoro gaidele. Paryžiuje autoriaus braižas įgavo modernistinį atspalvį. V. Kasiulis pamėgo muzikantus, cirko artistus, šventuosius. Kūriniai tapo lyriškesni, dekoratyvūs, atsirado improvizacija, paletėje įsigalėjo šviesios, sodrios spalvos. Žmonių figūras autorius abstrahavo, supynė jas su arabeskiškomis linijomis sukurdamas karnavalo efektą.

2013 m. Vilniuje duris atvėrė Vytauto Kasiulio vardo dailės muziejus, pristatantis šio menininko kūrybinį palikimą. Muziejuje eksponuojama ir saugoma daugiau nei 900 dailininko kūrinių.

Paroda rengiama bendradarbiaujant su galerija „Aukso pjūvis“.

Vytauto Kasiulio parodos „Sugrįžtantys“ atidarymas:

2018 m. vasario 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje.

Paroda veiks 2018 02 09 – 2018 03 25.

Dalinamės akimirkomis iš 2018 m. vasario 9 d. įvykusio Vytauto Kasiulio parodos „Sugrįžtantys“ atidarymo. Taip pat buvo atidaryta ir Manto Mikulevičiaus žalvario miniatiūrų paroda – „Iš toli sugrįžta saulė…“ Fotografijų autorius Donatas Stankevičius.