Jacques Lipchitz ir kiti dailininkai litvakai: skulptūra, grafika

Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų (LDK žydų) dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai (L’École de Paris), parodų ciklą. 2024 m. balandžio 26 d. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaryta jau antroji šių autorių darbų paroda. Šįkart ekspozicijoje Lietuvos visuomenei pristatomi garsiojo lietuvių kilmės prancūzų skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo (1891–1973), išgarsėjusio savo kubistiniais kūriniais bei kitų dailininkų litvakų skulptūros ir grafikos darbai, atkeliavę iš turtingos garsaus meno kolekcionieriaus Shmuelio Tatzo asmeninės kolekcijos (Niujorkas). Parodoje „Jacques Lipchitz ir kiti dailininkai litvakai: skulptūra, grafika“ pristatomos Jacques’o Lipchitzo, Ossipo Zadkine’o, Neemijos Arbit Blato, Chanos Orloff, Naoumo Lvovic Aronsono, Leono Indelbaumo, Boriso Loret-Lorski’o, Williamo Zoracho skulptūros. Taip pat grafikos darbai: J. Lipchitzo Prometėjo mito tema sukurtas 11 litografijų ciklas, 1971 m. sukurtas 3 darbų spalvotos litografijos ciklas „Gyvenimo medis“, taip pat Beno Shahno, Samuelio Rosino lino raižiniai, Lasaro Segallo ksilografijos.

Didelė dalis šioje parodoje pristatomų dailininkų yra gimę Lietuvoje: Jachues Lipchitzas – Druskininkuose, Neemija Arbit Blatas ir Samuelis Rozinas – Kaune, Lasaris Segallas – Vilniuje, Boris Lovet-Lorski – Kauno rajone. Tik keletas kitų parodos autorių yra gimę kitose LDK istorinėse žemėse: Ossip Zadkine ir Leon Indenbaum – Baltarusijoje, Chana Orloff –Ukrainoje. Nežiūrint į tai, kad šie litvakai gimė Lietuvoje, vėliau jie emigravo į Prancūziją, Izraelį, Braziliją ar Ameriką. Jų didingos asmeninės istorijos ir visą dailės lauką įtakojanti kūryba pristatoma, kaip tos šalies dailės atstovų, kurioje jie susiformavo, todėl jie dažnai pozicionuojami, pristatomi ne kaip lietuviai-žydai, bet prancūzai, amerikiečiai ar netgi rusai.

Parodos kuratorius, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas atkreipia dėmesį, kad J. Lipchitzo darbai saugomi Paryžiaus moderniojo meno muziejaus, Čikagos meno instituto, Niujorko Metropoliteno meno muziejaus, Londono „Tate Modern“ galerijos, Los Andželo apygardos meno muziejaus bei Vašingtono nacionalinės dailės galerijos kolekcijose, o dabar, siekiant praplėsti ir pagilinti litvakų kūrybos pažinimą Lietuvoje, dalelytė litvakų kūrybos yra rodoma Raudondvario pilyje. 

J. Lipchitzo skulptūrinis stilius, prasidėjęs nuo radikalių kubistinių formų, ilgainiui keitėsi: griežtas geometrizuotas plokštumas išstūmė aptakesnės biomorfiškos formos, o meilės, žmogiškumo, gėrio ir blogio kovos temas – graikų, romėnų mitologijos, Senojo Testamento įvaizdžiai. Į klausimą, kodėl kuria meną, J. Lipchitzas yra atsakęs: „Tai kažkaip susiję su noru kovoti su mirtimi. Panašiai kaip meilės atveju. Tačiau menas yra žmogiškasis kelias“.

Menotyrininkas akademikas A. Andrijauskas pabrėžia, kad J. Lipchitzas „suvaidino svarbų vaidmenį Paryžiaus mokyklos ir modernistinio meno istorijoje. Jaunystėje jis reiškėsi kaip radikalus kubistinių formų kūrėjas, linkstantis į konstruktyvias medžiagiškas formas, bet vėliau jo plastinė kalba minkštėjo, darėsi universalesnė. Pokario metais jis jau iškilo kaip vienas didžiųjų XX a. monumentaliosios ir sakralinės skulptūros meistrų. Jo kūryboje susiliejo pagarba tradicijai ir modernumo siekis. Įvairiuose interviu dailininkas nuolat pabrėždavo savo sąsajas su hebrąjų kultūros tradicija, įvairių civilizacijų bei meno tradicijų poveikį savo idėjoms bei plastinėms formoms“.

Parodą „Jacques Lipchitz ir kiti dailininkai litvakai: skulptūra, grafika“ Kauno rajono muziejuje aplankyti galima III–VII 10:00–17:30 val. Paroda vyks iki gegužės 26 d. 

Galerijoje – parodos atidarymo akimirkos. Nuotraukos Alinos Butrimės.