Profesoriaus T. Ivanausko Obelynės sodyboje, kur šiuo metu vykdomi tvarkybos ir restauravimo darbai, surastas dar vienas įdomus artefaktas, primenantis apie tarpukario laikų smaližių svajonę. Tai „Tilkos“ akcinės bendrovės konditerijos fabriko produkcijos pakavimo dėžės dangtelis.
XX a. 3-4 deš. Ilgis x plotis x storis: 31 x 23 x 0, 3 cm.
Medžiagos: fanerinė medienos plokštė; metalinės kabės, kuriomis buvo sutvirtinta dėžutė.
Ant dėžutės dangtelio yra užrašas mėlynos spalvos dažais: „Akc. – Bendrovė „Tilka“ Kaunas“.
Taip pat viršutiniame kairiajame kampe matyti trijų bendrovės gautų apdovanojimų ženklai: Aukso medalis, Kaunas, 1928; Aukso medalis, Klaipėda, 1927; Grand Prix, Paris, 1926.
Apatiniame dešiniajame kampe – fabriko logotipas – antis su šakele.
Pirmasis pramoninkų Tilmansų dinastijos atstovas, 1878 m. atvykęs į Kauną, buvo Richardas Abraomas, gimęs Berghauzene; jo senelis vertėsi sraigtų ir vinių gamyba. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir sumažėjus metalo gaminių paklausai, Tilmansams teko persiorientuoti. 1921 metais Aleksote (Suvalkų g. 19, dabar – Veiverių g.) įsteigta saldainių dirbtuvė „Tilmansas ir Ko “, vėliau ji perkelta į Šančius: sujungus ją su Brolių Kaganų bendrovės šokolado fabriku, įsteigtas konditerijos fabrikas–akcinė bendrovė „Tilka“ (A. Juozapavičiaus pr. 80), pavadinimą sudarius iš steigėjų pavardžių pirmųjų skiemenų (Tilmansai ir Kaganai). Be šokolado ir saldainių, ši įmonė taip pat gamino kaulų produktus, fanerą, degtukus.
Tarpukario Kaune būta trijų stambių saldainių ir šokolado gamintojų: „Abrikos“, „Aškinazi“ ir „Tilka“, tačiau tik pastaroji dirbtuvė galėjo konkuruoti su Šiaulių „Birute“ ir „Rūta“ bei vokiečių gamybos šokoladu pasaulinėje rinkoje.Obelynėje surastas dėžutės dangtelis – taip pat pagamintas „Tilkos“ akcinės bendrovės faneros skyriuje. Tokios dėžutės buvo naudojamos gaminiams pakuoti, o didelės lentų dėžės – produkcijai gabenti. Saldainiai pakuoti specialiose popieriaus ir metalo (skardos) dėžutėse.„Tilka“ gamino apie 100 įvairių rūšių šokoladinių saldainių, o kitokių priskaičiuota iki 200. Gomurį kutena pavadinimai: „Panelių piršteliai“, „Panelių liežuvėliai“, „Rojaus paukštelis“ ir pan. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Vileišio dukra Rita A. Vileišytė-Bagdonienė prisimena: „Pakeliui buvo ir saldainių bei šokolado krautuvės „Tilka“ ir „Kodimo“. Mamutė labiau mėgo „Tilką“. Ten ji man ir Kaziui nupirkdavo šokolado lūženų, kurios buvo netinkamos pakuoti ar eksportuoti į užsienį, todėl pigesnės, bet lygiai tokios pat skanios ir įvairių rūšių. Čia, taip pat už stiklo, buvo sudėtos krūvos įvairiausių šokoladinių saldainių, kuriuos galėjai pagal svorį pirkti. Prie sienos matėsi į pailgus stiklinius indus subertos įvairių rūšių kavos pupelės, kurias galima buvo čia pat sumalti. Krautuvė buvo pakvipus ne tik šokoladu, romu ir mėtom, bet ir geriausia mieste kava. Dar galima buvo nusipirkti dailiai į popieriukus suvyniotų įvairių rūšių saldainių, kuriuos vadinom „landrinkom“.“
1941 m. „Tilką“ nacionalizavo sovietai, o buvusį bendrovės pavadinimą iki šių dienų mena siaura gatvelė Kaune, Žemuosiuose Šančiuose – Tilkos gatvė.
Naudota literatūra:
Rita A. Vileišytė-Bagdonienė, „Tolimi vaizdai: signataro dukters prisiminimai“, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, [2008].
Aldona Snitkuvienė, „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“, Kaunas: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018.
Parengė muziejininkė Ugnė Ražinskaitė