PAVASARIS OBELYNĖJE

Pavasaris šaltas, lietingas, ilgas ir labai niūrus. Jeigu kas nors manote, kad pavasario ir nebuvo – atvažiuokite į Obelynę dvasinei pavasario reabilitacijai.

Senajame Obelynės paveldo sode geltonžiedės pienės jau pavirto lengvučiais baltais pūkeliais, pasirengusiais bet kurią akimirką pakilti į orą. Dideli žydri neužmirštuolių debesėliai, tarsi kyboję danguje, akimirką nugulė ant žemės. Geltonas pievas ima keisti besiskleidžiantys vėdrynai, parko laukymėse sudarantys ažūriškas augalų saleles, o baltašaknės jau pasipuošė žalsvai baltais varpeliukais… Senosios prof. Tado Ivanausko sodytos, skiepytos ir jo rankų puoselėtos obelys – apsipylė kvepiančiais baltais, rausvais, rožiniais žiedais. Obelynės sodyba kviečia pasidžiaugti pavasariu, pasimėgauti žaluma apsipylusia gamta ir nustebti. Oras Obelynėje visai kitoks nei mieste ar jo pakraščiuose. Ankstyvą rytą galima gėrėtis bundančių paukščių balsais ir medžių kamienais bėgiojančiomis voverėmis, o vakare – vis garsiau skambantys lakštingalų chorai skelbia sparčiu žingsniu ateinantį birželį.

Gamtos grožis prof. Obelynėje – svarbiausia! Tačiau po vaikštynių po parką ar sodą, T. Ivanausko klojime nuo trečiadienio iki sekmadienio (muziejaus darbo dienomis), jau galima skaniai papietauti ar pavakarieniauti. Tai dar viena galimybė ilgėliau pabūti T. Ivanausko Obelynės sodyboje – pajusti ir pajausti pavasario žydėjimą.

Donato Stankevičiaus ir Zigmo Kalesinsko nuotraukos.