Šiandien minime Juozo Naujalio 89-ąsias mirties metines. Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė leidinyje „Juozas Naujalis“ pasakoja, kad J. Naujalį laidojo nepaprastai iškilmingai: „Susirinko visa muzikinė visuomenė, minios žmonių lydėjo Juozą Naujalį į senąsias Kauno kapines prie Vytauto prospekto (naikinant šias kapines, J. Naujalio palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines).“
Pasak K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės, Stasys Šimkus, atsisveikindamas su velioniu, kalbėjo: „Tikrasis gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje prasideda nuo Naujalio. /…/ Žinoma, greit išnyks iš atminties rami Naujalio eisena per Kauną, jo gražus, klasiškas veidas, vis balstanti barzda, bet kas pavartys Lietuvos muzikos darbų lapus, kad ir po šimto ir po kito metų, jį tinkamai paminės ir pagerbs.“
Džiaugiamės, kad Kauno rajono muziejaus lankytojai domisi J. Naujalio gyvenimo istorija, klausosi įrašų. Šiandien animuotą pasakojimą apie kompozitorių peržiūrėjo ir išklausė daugiau nei 60 lankytojų.
Kviečiame užsukti į muziejų, susipažinti su J. Naujalio gyvenimo istorija, išgirsti kaip J. Naujalis susijęs su Raudondvariu, grafu Benediktu Henriku Tiškevičiumi, kokie ryšiai sieja su pirmąja lietuvių dainų švente.
Nuotraukoje Juozas Naujalis su Kauno katedros choru. Nuotraukos autorius Zigmas Naujalis, užrašas liudija, kad tai paskutinė J. Naujalio fotografija. Fotografijos inventorinis numeris KRM F 891/a/b.